Aha, žiūriu - mano šaltinio apie sapnų išaiškinimą koncepcija skirtinga nuo
Libra naudojamo šaltinio

. Maniškiame šaltinyje ir yra akcentuota, kad tai ne ateities ar įvykių pranašavimas (su šiais dalykėliais nesu susipažinusi), o, paprastai kalbant, neuronuose vykstančių cheminių procesų ir elektros impulsų kombinacijų prasmės iššifravimas

. Ten taip nėra parašyta - pati prisiminiau "mokyklinę terminologiją"

. Žodžiu, tęsiu:
To
pupa : Išminties poreikis (gyvatė), būtinybė tapti įžvalgiu, apdairiu (oranžinė), vidinių jausmų stoka (klausa). Čia tai, ką tu akcentavai, vadinasi kiti tavo šio sapno elementai (kurių nenurodei) sudarytų šių akcentų kontekstą

.
To
sole : tavo sapnas komplikuotas, o duomenų beveik nėra

. Bėgimas - siekis pasislėpti nuo visko. Čia gal daugiau pakomentuos kas nors, kas susipažinęs su tradiciniais sapnų aiškinimais.
Tuo atveju, jei norima išpešti naudos apie save (tokia yra maniškės metodikos intencija), reikalinga ištyrinėti visą sapno turinį, kuris iš pirmo žvilgsnio yra tarsi nereikšmingas ir nepastebimas. Dėl to, kad jis lieka nepastebėtas, ir kyla jausmas, jog kažkas liko pražiopsota, lyg ir kažkas kažką turėtų reikšti - ir pirmiausia dėmesį fokusuojam į pastebimiausią sapno elementą, ir apsigaunam! Na, aš čia iš savo patirties pavariau

. Atvejis su
sole man primena kai kuriuos mano sapnus, kuriuos sukėlė išorinės jėgos - tada sapno eiga būna fantasmagoriška, net sapne kyla netikėtumo ir nuostabos įspūdis; o kartą buvo ir užknisantys pasikartojimai, pasireiškiantys mano buv. grupiokės pavidalu. Tai man kilo įtarimas (sapne), kad mane apgaudinėja - ir kad tas vaizdinys visai ne grupiokė. Žodžiu, aš ją puoliau (sapne), atspardžiau kaip Ksena, ji paplūdo kraujais ir apsigaubė kažkokiom putom, o mano kojų smūgiai smigo lyg į žele. Tai man tapo visai aišku, kad su žmogumi tai neturi nieko bendra. Vaizdinys atstojo, pasikartojimai liovėsi ir daugiau niekada nepasikartojo.