trude kaip gimtadieni atsventei
QUOTE(trude @ 2007 03 06, 09:18)
labas rytas visoms
Vėl šią naktį sapnavau, kad vis lakstau prie kompo ir kalbuosi su jumis, laukiu žinių apie Toniuką.
Labai jau iš tiesų pergyvenu dėl jo.
Saules mamyte laikykis, reikia tikėt kad bus gerai ir bus gerai. Turi būt gerai.
Ačiū tau už sveikinimus.
O dėl maldų, kažkaip man paskutiniu metu yra sunku. Nebent tikiu tuo kad ta energiją, kurią mes skiriam padeda, veikia. O su Dievu labai keisti santykiai dabar. Nes nesuprantu, kodėl vieni turi tiek kentėti, o kitiems gyvenimas eina kaip sviestu patepta.
Mes susitaikom, priimam tai kad auginsim tokius vaikelius, kaip ir sakė saules mamyte, pamilstam juos, o paskui dar turim begale išbandymų iškest. man tai atrodo neteisinga.
BET TIKIU, KAD TONIUKAS PASVEIKS

Vėl šią naktį sapnavau, kad vis lakstau prie kompo ir kalbuosi su jumis, laukiu žinių apie Toniuką.
Labai jau iš tiesų pergyvenu dėl jo.
Saules mamyte laikykis, reikia tikėt kad bus gerai ir bus gerai. Turi būt gerai.
Ačiū tau už sveikinimus.
O dėl maldų, kažkaip man paskutiniu metu yra sunku. Nebent tikiu tuo kad ta energiją, kurią mes skiriam padeda, veikia. O su Dievu labai keisti santykiai dabar. Nes nesuprantu, kodėl vieni turi tiek kentėti, o kitiems gyvenimas eina kaip sviestu patepta.
Mes susitaikom, priimam tai kad auginsim tokius vaikelius, kaip ir sakė saules mamyte, pamilstam juos, o paskui dar turim begale išbandymų iškest. man tai atrodo neteisinga.
BET TIKIU, KAD TONIUKAS PASVEIKS
Va būtent labai pritariu,ašį lygiai to patie klausinėju kartais bariu save kad būna akimirkų jug paigaili savęs,o vat saulėsmamytė,taip išmoko džiaugtis tuo kokį mažiuką turį už jį taip kovojo už jo kiekvieną žinksnelį,šypsenėlę ir va dabar jai dar didesnisa išbandymas.Ir už ką


QUOTE(Vilte28 @ 2007 03 06, 09:20)
trude kaip gimtadieni atsventei
Kazkoks keistas tas gimtadienis buvo, nors aš visada ne kaip jaučiuosi gimimo dieną, todėl švenčiu visada vėliau.


O šiaip didesnis baliukaslaukia savaitgalį, švesim ir mano, ir dukrytės kartu.



Bet vieną staigmeną man padovanojo mažylė iš ryto. Žiūrėdama į mane, pasakė mama.
nežinau ar pakartos, bet rytas buvo tikrai šventiškas.



QUOTE(trude @ 2007 03 06, 10:27)
Bet vieną staigmeną man padovanojo mažylė iš ryto. Žiūrėdama į mane, pasakė mama.
nežinau ar pakartos, bet rytas buvo tikrai šventiškas.




Šaunuolė tavo mažylė


QUOTE(trude @ 2007 03 06, 11:27)
Bet vieną staigmeną man padovanojo mažylė iš ryto. Žiūrėdama į mane, pasakė mama.
nežinau ar pakartos, bet rytas buvo tikrai šventiškas.




kaip faina,tikrai rytas sventiskas


Kažin kaip šviesios spalvos vyrukas jaučias gal jau geriau

QUOTE(trude @ 2007 03 06, 10:27)
Bet vieną staigmeną man padovanojo mažylė iš ryto. Žiūrėdama į mane, pasakė mama.
nežinau ar pakartos, bet rytas buvo tikrai šventiškas.










Labas rytas,
Vakar buvo tokia graži diena, o šiandien apsiniaukę ir dūšioj kažkaip ne taip. Šiandien ir dieną pradėjau nuo priekaištų visiems darbuotojams, kurie neatlikę darbų laiku. Vis Toniukas galvoje. Saulėsmamyte, laikykis, kiek gali pasaugok save. Tu jam be galo reikalinga. Stiprybės jums abiems.
Kartais pagalvoju, kad man paprasčiausiai gaila tokių žmonių, kurie visažinio tonu postringauja apie neįgalius vaikus, vaikų namus ir t.t. Jie net neįsivaizduoja, kokie kartais būna laimingi žmonės, turintys tuos neįgalius vaikus. Todėl kad gali džiaugtis smulkmenomis, tos smulkmenos be galo svarbios. Vakar žiūrėjau Akvilės piešinius, parneštus iš mokyklos ir džiaugiausi. Auklė sakė, kad vieną piešinį mokytoja atrinko kažkokiai parodai. Jeigu pavyktų, tai būtų jau antroji paroda, kurioje Akvilė dalyvauja su savo piešiniais. Aišku, būna dienų, kai savęs gailiuosi, kai pavargstu. Buvo ir su sveikata negerai, gydžiausi depresiją, rodosi buvo numirę visi jausmai, vienas kas buvo likę tai jausmai dėl Akvilės. Vyras , vyresnioji dukra gali ir be manęs gyventi, o ji negali. Ji ir buvo tas varikliukas, dėl kurio vis dar važiavau į priekį. Jai gi reikia manęs, aš privalau...Taip ir išsikapsčiau.
Dabar galvoju, kad pykti ant Dievo už tai, kas tau duota neverta. Galvoju, kad mes nežinome Jo veiksmų paslėptos prasmės. Per savo sunkią patirtį išmokstame tiek svarbių dalykų...
1994 metais pagimdžiau dukrytę su hidrocefalija. Ji gyveno tik porą dienų. Per tas kelias dienas mes su vyru išgyvenome tiek visko, jausmų prasme, kad kitam viso gyvenimo neužtektų. Niekam nelinkėčiau laidoti savo vaiko...Kai laukiausi Akvilės, galvojau, kad antrą kartą Dievas neduos... Bet davė. Ir davė tiek džiugesio, meilės ir tolerancijos. Ir dabar po 7 metų noriu visoms, kurios dar labai išgyvena dėl savo vaikiuko negalios, pasakyti kad džiaugsmas, meilė, atsidavimas, prisirišimas yra čia pat, tik pasiimkite. Juk tik tai yra svarbiausia.
Na visai aš čia ... Einu dirbti, pusė dienos jau praėjo
Vakar buvo tokia graži diena, o šiandien apsiniaukę ir dūšioj kažkaip ne taip. Šiandien ir dieną pradėjau nuo priekaištų visiems darbuotojams, kurie neatlikę darbų laiku. Vis Toniukas galvoje. Saulėsmamyte, laikykis, kiek gali pasaugok save. Tu jam be galo reikalinga. Stiprybės jums abiems.
Kartais pagalvoju, kad man paprasčiausiai gaila tokių žmonių, kurie visažinio tonu postringauja apie neįgalius vaikus, vaikų namus ir t.t. Jie net neįsivaizduoja, kokie kartais būna laimingi žmonės, turintys tuos neįgalius vaikus. Todėl kad gali džiaugtis smulkmenomis, tos smulkmenos be galo svarbios. Vakar žiūrėjau Akvilės piešinius, parneštus iš mokyklos ir džiaugiausi. Auklė sakė, kad vieną piešinį mokytoja atrinko kažkokiai parodai. Jeigu pavyktų, tai būtų jau antroji paroda, kurioje Akvilė dalyvauja su savo piešiniais. Aišku, būna dienų, kai savęs gailiuosi, kai pavargstu. Buvo ir su sveikata negerai, gydžiausi depresiją, rodosi buvo numirę visi jausmai, vienas kas buvo likę tai jausmai dėl Akvilės. Vyras , vyresnioji dukra gali ir be manęs gyventi, o ji negali. Ji ir buvo tas varikliukas, dėl kurio vis dar važiavau į priekį. Jai gi reikia manęs, aš privalau...Taip ir išsikapsčiau.
Dabar galvoju, kad pykti ant Dievo už tai, kas tau duota neverta. Galvoju, kad mes nežinome Jo veiksmų paslėptos prasmės. Per savo sunkią patirtį išmokstame tiek svarbių dalykų...
1994 metais pagimdžiau dukrytę su hidrocefalija. Ji gyveno tik porą dienų. Per tas kelias dienas mes su vyru išgyvenome tiek visko, jausmų prasme, kad kitam viso gyvenimo neužtektų. Niekam nelinkėčiau laidoti savo vaiko...Kai laukiausi Akvilės, galvojau, kad antrą kartą Dievas neduos... Bet davė. Ir davė tiek džiugesio, meilės ir tolerancijos. Ir dabar po 7 metų noriu visoms, kurios dar labai išgyvena dėl savo vaikiuko negalios, pasakyti kad džiaugsmas, meilė, atsidavimas, prisirišimas yra čia pat, tik pasiimkite. Juk tik tai yra svarbiausia.
Na visai aš čia ... Einu dirbti, pusė dienos jau praėjo

sveikutės.
Laikykis, saulės mamyte, mes su Tavim.Dieve, neatimk iš Jos ir mūsų Toniuko, labai prašau
...nebežinau.Pasimelskim kas tikim ir kas netikim, gal padės...
Mano mažiui lyg geriau, bet dar bijau džiaugtis.Visą naktį degė.Temp. - 39.bėgu, vėl verkia.Ate.
Laikykis, saulės mamyte, mes su Tavim.Dieve, neatimk iš Jos ir mūsų Toniuko, labai prašau

Mano mažiui lyg geriau, bet dar bijau džiaugtis.Visą naktį degė.Temp. - 39.bėgu, vėl verkia.Ate.
QUOTE(sviesi spalva @ 2007 03 06, 13:19)
sveikutės.
Laikykis, saulės mamyte, mes su Tavim.Dieve, neatimk iš Jos ir mūsų Toniuko, labai prašau
...nebežinau.Pasimelskim kas tikim ir kas netikim, gal padės...
Mano mažiui lyg geriau, bet dar bijau džiaugtis.Visą naktį degė.Temp. - 39.bėgu, vėl verkia.Ate.
Laikykis, saulės mamyte, mes su Tavim.Dieve, neatimk iš Jos ir mūsų Toniuko, labai prašau

Mano mažiui lyg geriau, bet dar bijau džiaugtis.Visą naktį degė.Temp. - 39.bėgu, vėl verkia.Ate.
As vakar vakare meldziausi,Godute jau miegojo,meldziausi ir uz jos ir uz Toniuko sveikatytes,zinau kad maldos tikrai padeda

Papildyta:
del savo mergytes negalios as jau senai nieko nebekaltinu,nes tik jos deka as supratau kad as esu stipri,esu laiminga,kad ja turiu ir jei kas atsuktu gyvenima atgal,rinkciaus lygiai toki pat gyvenima koki turejau lig siolei t.y., su savo saulele...
QUOTE(Vilte28 @ 2007 03 06, 13:33)
del savo mergytes negalios as jau senai nieko nebekaltinu,nes tik jos deka as supratau kad as esu stipri,esu laiminga,kad ja turiu ir jei kas atsuktu gyvenima atgal,rinkciaus lygiai toki pat gyvenima koki turejau lig siolei t.y., su savo saulele...
Aš niekada, niekada nekeisčiau savo mažylės į nieką kitą. Dėl to aš Dievo nekaltinu, nekaltinu ir gydytojos, kuri pati jaučiasi kalta, nes neatliko tyrimų, nors buvo zenklų kurie rodė kad taip gali būti. Jai sakau, kad nuostabesnio vaiko aš neįsivaizduoju.
tačiau vieniems žmonėms tų išbandymų perdaug, kartais nespėji ir atsikvėpti. Tada jau pradedi gyventi baimėje. Pamenu kai mano draugė taip gan linksmai paklausė kodėl man vis kažkas atsitinka.
Bet aš tikiu, kad galėsiu atsikvėpti ir džaigtis savo šeima ir tiesiog gyventi, o neišgyventi.
Nu jo atvirai aš čia kažkaip. Matyt tas 30 metis į galvą trenkė

Sviesi spalva, sveikit

