QUOTE(SkyLy @ 2007 03 24, 15:14)
Labas
ka gi nieko as jam nesakiau,pagalvojau kad nenoriu skaudinti jo,be to,sazine butu uzgriauzusi mane,net jei butu likes su mumis,kad jaunam perspektyviam vyrui uzkroviau toki svori ant peciu..na lyg ir pasinaudojau...taigi tiesiog uzsiverciau darbais,ir neprisileidau jo,na atsumiau...liudna ir sunku dabar..stai ir dabar laistau klaviatura asarom,bet nieko,greit nebebus kada liudeti...beje as niekada nerasiau kad tikras tevas nezino,paskaitykite mergaites geriau,o tuo labiau apgauti draugo kad cia jo vaikas neimanoma,nes tarp musu nieko nebuvo tokio
beto as net ir nepagalvojau kad tokia santa barbara realiam gyvenime imanoma...manau tik slykstus vyrai naudojasi tokiais metodais..
Na nesupyk, bet manau kad pasielgei labai labai kvailai...
Tu pati pasiskaityk ka rasai- nieko jam nesakydama tiesiog ji atstumei, nes nenori jo skaudinti?? O ar tu esi tikra, kad jis neliko dar labiau iskaudintas, kai tu ji atstumei, o jis net nezino kodel??
uzgraustu sazine , kad uzkrovei nasta jaunam perspektyviam vyrukui? Nesamone. Vien tai, kad jis suzinotu jog tu laukies, dar nereiskia kad tu jam kazka uzkrauni. Jeigu jau jis perspektyvus, tai tikriausiai ir pakankamai protingas kad pats priimtu sprendima, pasilikt su tavim ir vaikiuku ar ne. Kad ir ka jis nusprestu - tai butu jo sprendimas, jo savanoriskas pasirinkimas. Zinojimas ipareigotu ji tik priimti sprendima, o ne butinai auginti tavo vaika.
Pagal dabartini tavo poelgi taip iseitu, kad nei viena, tame tarpe ir tu, auginanti vaikus neturi teises bandyti dar karta kurti seimos, nes jos vaikai bus kazkam nasta. Ar tu ruosies nuo tokiu metu taip ir pragyvent viena? Juk tavo vaikas niekur nedings metams begant...
Laistai dabar klaviatura asarom... O kuriu galu? Betiksles tavo tos tavo asaros....
vat imk ir pasakyk jam pagaliau, paaiskink kaip ir kas, o jeigu jis nuspres kad besilaukianti tu jo nedomini - vat tada ir galesi lieti asaras, bent jau bus joms priezastis.
Turiu itarima, kad tu istikruju nieko jam nesakai, tik todel kad bijai jog jis atstums. Gal ir atstums, bet ar tada bus blogiau nei yra dabar? Na paverksi kad atstume, praeis ir tiek... Bet bent jau nespeliosi likusi gyvenima, kaip butu buve, jeigu butu....
Vien del to, kad bijai jam pasakyti - rizikuoji prarasti zmogu, kuris galbut ir yra tau skirtasis...
Negadink sau gyvenimo nereikalingom baimem - PASAKYK JAM, tai tikrai neiskaudins jo labiau nei tavo nebylus atstumimas... Sekmes...