Daugeliui sunku atsisakyti, kai kitas žmogus ko nors prašo. Kaip elgiatės, kad neįžeistumėt kito, bet kartu ir liktumėt savimi, kad nereikėtų daryti to, ko iš tikrųjų nenori? Pastebėjau, kad yra žmonių, norinčių, kad visada jam paklustum, įsižeidžia, bando manipuliuot, jei pasakai NE. Kaip tada elgiatės?
ojoj, man tai sunku atsisakyti.. na nemoku aš to 
Kai tikrai negaliu padėti ir būnu užimta, tada pasakau, kad negalėsiu, bet kažkaip nesigauna aiškiai ir ramiai atsisakyti.. Kažką mykiu, mykiu ir galiausiai pajuntu, kad ant manęs supyko 
Ir ką daryt, kad esu tokia skysta Bet stengiuosi keistis 
Kai tikrai negaliu padėti ir būnu užimta, tada pasakau, kad negalėsiu, bet kažkaip nesigauna aiškiai ir ramiai atsisakyti.. Kažką mykiu, mykiu ir galiausiai pajuntu, kad ant manęs supyko Ir ką daryt, kad esu tokia skysta Bet stengiuosi keistis
Viskas priklauso nuo to, kas prašo. Draugams atsakyti nemoku, o ir nematau reikalo. Jei širdy to daryti ir nenoriu, vistiek sutinku - tam ir draugai.
O nedraugams ar šiaip pažįstamiems aiškiai užbrėžiu ribas. Kažkaip su laiku išmokau pasakyti "ne" ir nesileisti, kad kažkas tuo manipuliuotų.
Papasakosiu vieną nutikimą. Kažkada per darbinį vakarėli pasiskundžiau šefui, kad vienas kolega nuolat mane terorizuoja padaryti tą ar aną, o aš atsisakyti nemoku. Viduje pykstu, garsiai tai išreiškiu, bet vistiek darau. Tuomet šefas man sako: "Duok 100 litų" Nesupratau bajerio. Sakau, "kodėl turėčiau?" "Nu duok ką. Man reikia". Juk 100 litų visai gaila, sakau "neduosiu". Tai va, moralas toks - jei nemokam pasakyti "ne", turim to mokytis. Įsivaizduokite, kad jūsų prašo 100, 200, 1000 Lt. Juk neduotumėte šiaip sau? Tai va, ir su paslaugomis tas pats.
Kai mane tas kolega vėliau bandydavo šantažuoti, mintyse pagalvodavau, kad jis prašo manęs 100 Lt. ir lengvai jam pasakydavau "ne"
O nedraugams ar šiaip pažįstamiems aiškiai užbrėžiu ribas. Kažkaip su laiku išmokau pasakyti "ne" ir nesileisti, kad kažkas tuo manipuliuotų.
Papasakosiu vieną nutikimą. Kažkada per darbinį vakarėli pasiskundžiau šefui, kad vienas kolega nuolat mane terorizuoja padaryti tą ar aną, o aš atsisakyti nemoku. Viduje pykstu, garsiai tai išreiškiu, bet vistiek darau. Tuomet šefas man sako: "Duok 100 litų" Nesupratau bajerio. Sakau, "kodėl turėčiau?" "Nu duok ką. Man reikia". Juk 100 litų visai gaila, sakau "neduosiu". Tai va, moralas toks - jei nemokam pasakyti "ne", turim to mokytis. Įsivaizduokite, kad jūsų prašo 100, 200, 1000 Lt. Juk neduotumėte šiaip sau? Tai va, ir su paslaugomis tas pats.
Kai mane tas kolega vėliau bandydavo šantažuoti, mintyse pagalvodavau, kad jis prašo manęs 100 Lt. ir lengvai jam pasakydavau "ne"
QUOTE(Moteris @ 2007 03 11, 16:00)
Papasakosiu vieną nutikimą. Kažkada per darbinį vakarėli pasiskundžiau šefui, kad vienas kolega nuolat mane terorizuoja padaryti tą ar aną, o aš atsisakyti nemoku. Viduje pykstu, garsiai tai išreiškiu, bet vistiek darau. Tuomet šefas man sako: "Duok 100 litų" Nesupratau bajerio. Sakau, "kodėl turėčiau?" "Nu duok ką. Man reikia". Juk 100 litų visai gaila, sakau "neduosiu". Tai va, moralas toks - jei nemokam pasakyti "ne", turim to mokytis. Įsivaizduokite, kad jūsų prašo 100, 200, 1000 Lt. Juk neduotumėte šiaip sau? Tai va, ir su paslaugomis tas pats.
Kai mane tas kolega vėliau bandydavo šantažuoti, mintyse pagalvodavau, kad jis prašo manęs 100 Lt. ir lengvai jam pasakydavau "ne"
Labai fainas pavyzdys
. Reikės išbandyti ir man taip įsivaizduoti, Nes kartais tikrai vargstu nemokėdama griežtai pasakyti -ne
Priklauso nuo to kas praso ir ko praso. Visi zino, kad technikos pasiskolinti (fotikai, telefonai ir pan.) is manes negaus, nes saugau kaip savo aki. Paskolinu nebent tokiems kaip as pati (turiu viena tokia drauge, kuri savo daiktus dar labiau saugo.)
Tik va beda, daziniausiai mane issitempia eiti ten kur as visai nenoriu, man buna klaikiai nuobodu, bet vis tiek graziai iszyzia...
Arba ateina ne laiku, o pasakyt kad tu man ziauriai trukdai beveik niekad neiseina. Bandau bandau is suds gaunas.
Tik va beda, daziniausiai mane issitempia eiti ten kur as visai nenoriu, man buna klaikiai nuobodu, bet vis tiek graziai iszyzia...
Arba ateina ne laiku, o pasakyt kad tu man ziauriai trukdai beveik niekad neiseina. Bandau bandau is suds gaunas.
Kaip nemalonu, kai išvardini visas priežastis, kodėl "NE", ir vis tiek neatstoja.. 
QUOTE(Moteris @ 2007 03 11, 16:00)
Viskas priklauso nuo to, kas prašo. Draugams atsakyti nemoku, o ir nematau reikalo. Jei širdy to daryti ir nenoriu, vistiek sutinku - tam ir draugai.
O nedraugams ar šiaip pažįstamiems aiškiai užbrėžiu ribas. Kažkaip su laiku išmokau pasakyti "ne" ir nesileisti, kad kažkas tuo manipuliuotų.
Papasakosiu vieną nutikimą. Kažkada per darbinį vakarėli pasiskundžiau šefui, kad vienas kolega nuolat mane terorizuoja padaryti tą ar aną, o aš atsisakyti nemoku. Viduje pykstu, garsiai tai išreiškiu, bet vistiek darau. Tuomet šefas man sako: "Duok 100 litų" Nesupratau bajerio. Sakau, "kodėl turėčiau?" "Nu duok ką. Man reikia". Juk 100 litų visai gaila, sakau "neduosiu". Tai va, moralas toks - jei nemokam pasakyti "ne", turim to mokytis. Įsivaizduokite, kad jūsų prašo 100, 200, 1000 Lt. Juk neduotumėte šiaip sau? Tai va, ir su paslaugomis tas pats.
Kai mane tas kolega vėliau bandydavo šantažuoti, mintyse pagalvodavau, kad jis prašo manęs 100 Lt. ir lengvai jam pasakydavau "ne"
O nedraugams ar šiaip pažįstamiems aiškiai užbrėžiu ribas. Kažkaip su laiku išmokau pasakyti "ne" ir nesileisti, kad kažkas tuo manipuliuotų.
Papasakosiu vieną nutikimą. Kažkada per darbinį vakarėli pasiskundžiau šefui, kad vienas kolega nuolat mane terorizuoja padaryti tą ar aną, o aš atsisakyti nemoku. Viduje pykstu, garsiai tai išreiškiu, bet vistiek darau. Tuomet šefas man sako: "Duok 100 litų" Nesupratau bajerio. Sakau, "kodėl turėčiau?" "Nu duok ką. Man reikia". Juk 100 litų visai gaila, sakau "neduosiu". Tai va, moralas toks - jei nemokam pasakyti "ne", turim to mokytis. Įsivaizduokite, kad jūsų prašo 100, 200, 1000 Lt. Juk neduotumėte šiaip sau? Tai va, ir su paslaugomis tas pats.
Kai mane tas kolega vėliau bandydavo šantažuoti, mintyse pagalvodavau, kad jis prašo manęs 100 Lt. ir lengvai jam pasakydavau "ne"
Oi ir as pasinaudosiu sia pamokele. aciu
Mums sunku pasakyti "ne", nes išsigąstam kito žmogaus reakcijos: gal supyks, ignoruos, nusisuks... Bet giliau pasiknaisiojus tame išeina, kad bijom neįtikti kitam. Jei tas draugas įsižeis, tai kažin, ar jis tikras draugas (gal tik manipuliuoja mumis), o jei prisiversim padaryt tai, ko nenorim, gali pradėt mus išnaudot dar stipriau. Žodžiu, tas "ne" pasakymas gali būti geras testas draugystei: jei žmogus supras ir neprievartaus, tada galima jį tikrai vadint draugu, jei supyks, nusisuks, irgi liuks - tegu dingsta netikri draugai iš mūsų gyvenimo! 
Gyvenu ir mokausi. Dabar jau nėra taip sunku pasakyti "Ne". Protingi žmonės atsargiai pasiklaus, ar tu galėtum tą ir tą padaryti, o ne vos įsakmiai lieps, kad net neišeis kaip atsisakyti. Bet aš dėl to nekvaršinu galvos. Kam sakyti "Taip", kai protas klykia "Ne, ne, ne", o paskui pasakius per prievartą "Taip", jautiesi blogai? Juk negali visada sakyti "Taip". Protingi žmonės supras, kad ir tu turi atsisakymo galimybę. Tai normalu. O neprotingi... Taip jiems ir reikia.
