Nezinau ar kas nors perskaitys ka dabar parasysiu, nes matau kad tema jau pakankamai sena. Taciau as turiu pakankamai ziniu ir tuo labiau tvirta nuomone apie lesius.
Siaip lesius nesiojau 6metus, juos SUPER priziurejau. Be neis sio ne is to, man viena akis pradejo LABAI stipriai raudonuoti, sprogo visos kraujagysles, nzn kas jai buvo atsitike. Labai gera optikos daktare mane gyde 1.5mesesio, leido i aki labai bjaurius vaistus, lasinau kas 1val lasiuku, vakarais aki reikejo patempti tepelu, vienu zodziu buvo labai slykstu, skausmas neispasakytas, todel dabar nusipirkau akinuskus grazius ir jauciuosi labai laiminga, nors kai daktare pasake kad 6men negalesiu nesioti lesiu bau puolus i depresija. Taciau dabar esu laiminga, nes akis jau pasveiko ir svarbiausia, kad NEPRARADAU regejimo, mat po viso gydymo man daktere pasake, kad jei diena veliau buciau uzsukus i optika, butu buve sunku isgydyti mano uzdegima. Vat kokia mano patirtis su lesiais.
Prisipazinsiu, pradzioje buvo sunku priprasti prie akiniu, labai buvo neiprasta, kad norin paziuret i sona, reikia sunki galva
dabar laukiu nesulaukiu kada daktare leis nesioti lesius VEL


vieni draugai atsiranda iš reikalo, kiti nes sutapo laikas ir aplinkybės, o treti išlieka visam gyvenimui....