Uoj nu ką Jūs šnekate... Koridoriai kaip bendrabučiuose? Nereikia, pas mane viskas labai gerai, jokiu ilgų ėjimų iki savo durų ar panašiai. Kiek jau teko susipažinti su būsimais kaimynais - labai šaunūs žmonės. Svarbiausia jie - ne visokios bobutes, kurios kviestu policiją dėl garsesnio nusikosėjimo ar vandens nuleidimo... Kaip kad yra mūsų puikiuose žalumos pilnuose Žirmūnuose ar Antakalnyje (jau kažkas juos minėjo

). Va ir pirksiu butą šiame rajone, kur namas vienas šalia kito (šiuo metu sėdžiu Lazdynuose, pro langą puikus pašto pilkos sienos vaizdas, iš kitos pusės - stovėjimo aikštelė - tooobula). Tai bent negyvensiu su tėvais... draugo...
O dar vienas dalykas - svajonė yra nuosavas namas, kur ir medis savas ir tvora atitveria nuo išorinio pasaulio ir mašinai vietos yra ir kaimynų beveik negirdi (jei baliukas koks, tai ir nuosavame name gali būti košmaras miegoti atidarytais langais vasarą). Deja, kol kas ta svajonė neįgyvendinama ir visai be jokio savęs guodimo laukiu, kol galėsiu gyventi Vilniaus gale, 12-tame aukšte, kur vaizdas bus į Tarandę, Bajorus, ir likusį sugrūstą Vilnių! Apsidairykite! Lietuva neturi tiek ploto, kad visi gyventų kaip vienkemyje. Nuvažiuokite į Japonija - jiems mūsų plotai tarp namų - svajonė!
P.S.: Perkant butą jį prieš tai aprodo. Nebūtina rinktis tokio, pro kurio langus matosi BIG'o stogas... Mums parode bent 5 butus, kur vaizdai tragiški... Sprendimas - jų ne-si-rin-kti! Taip mes ir padarėme. Geros dienos