o aš tai kažkur skaičiau (knygutėj apie šamanus), kad ir anksčiau žmonės tikėjo, jog vardas savyje tarsi išlaiko "krūvį" tų gyvenimų, kurį nugyveno juo pavadinti žmonės. Jie manė, kad duodami, tarkim, mirusio giminaičio vardą vaikui suteikia jam ir jo gerąsias savybes (apie blogąsias nepamenu

) Bet iš tikrųjų - juk dažnai ir mes, galvodami vardus, sakom - jo, šitas skamba neblogai, bet va pažįstu vieną tokį "trampampūzą" (na, čia vardas turėtų būt

), nepatinka jis man, tai ir vaikui tokio vardo neduosiu

ir atvirkščiai - jei žmogus patinka, tai ir vardas jo gražus atrodo (dažniausiai). Aš tai nebijočiau vardo atsikartojimo, jei vardas tikrai patiktų
Man atrodo, jei vardas "limpa" prie širdies, vadinasi, vaikiukas jo nori

, tad tikrai nereikia nieko bijot (čia
Agnusytei atsakymas)