as niekad nelyginu nei savo, nei vyro, nei vaiku

kol leliukai buvo, iki kokiu 3men tik lyginau. as net marskiniu nelyginu

kai pasakiau vyro pusbrolio zmonai (ji ziauri pedante) kad nieko nelyginu, tai jai net zandikaulis atvepo, sako: eik tu, niekad nepasakyciua kad tu nelygini

as iskalbtus dar slapius pries dziaudama ispurtau, patampau pries padziaudama, kad issilygintu rauksles ir graziai isdziutu

ir naudoju svelnius skystus skalbiklius, nenaudoju milteliu, tai drabuziai buna svelnus, minksti, audinys nesukieteja. jei kokie marskiniai,svarkeliai, tai dregnus ant pakabos pakabinu, apykakles suformuoju ir psio.
o kazkada paprasiau kad vyras isdziautu, taj taip pasigailejau

teko viska lyginti, nes siaubiakas kokie buvo susiglamze, nu nemoka dziaut jis ir viskas. dar isbariua kad neispurte pries dziaudamas, tai sako: tai kad ispurciau

jau tie vyrai...


Visi žinojo kad nebus lengva, bet nieks nesitikėjo, kad bus taip sunku