Noreciau palaikyti savo mylima zmoguti uz rankos ir padrasinti, paguosti...Palaikyti visais imanomais budais
O as labai noreciau dalyvauti savo vaikucio gimimo procese
Noreciau palaikyti savo mylima zmoguti uz rankos ir padrasinti, paguosti...Palaikyti visais imanomais budais
Noreciau palaikyti savo mylima zmoguti uz rankos ir padrasinti, paguosti...Palaikyti visais imanomais budais
gali ji ruosti kiek tik nori, bet kai ateis "tas laikas", galiu 100% pakyti, jog nieko jus neprisiminsite
svarbu zinoti kada reikia vaziuoti i ligonine, kad nepakenkti arbva per anksti nenuvaziuoti (namuose geresne atmosfera laukti). o visa kita jau gydytoju rankose. patikek jie pasakys ka tau daryti
o mano vyras labai patenkintas nors is pradziu dar galvojo ar buti paciame gimdyme. paskui sake, kad sekanti karta nores likti namuose, kad galetu palyginti ta laukima, bet po menesio pareiske, jog nedarys tokios klaidos ir vel priiminesime vaikuti kartu
o mano vyras labai patenkintas nors is pradziu dar galvojo ar buti paciame gimdyme. paskui sake, kad sekanti karta nores likti namuose, kad galetu palyginti ta laukima, bet po menesio pareiske, jog nedarys tokios klaidos ir vel priiminesime vaikuti kartu
Manau geriausia kartu lankyti besilaukiančių šeimų kursus. Ten dirba specialistai ir labai super viską paaiškina ir kartu paruošia ir mamą, ir tėtį gimdymui
Mes kartu vaikščiojom į kursus, paskaitėles, žiūrėjom filmukus ir t.t. Per gimdymą jis viską kuo puikiausiai atsiminė, priminė ką daryt, kaip kvėpuot, klausė ar gerai masažuoja ("gal kairiau? gal dešiniau?"). Iš anksto paprašiau, kad būtų man prie galvos ir neitų žiūrėt kas iš kur lenda
Atrodo, kad šioj srity padarėm viską optimaliai gerai. Vyrui laaaaabai reikia ruoštis ir vaikščiot į tuos kursus, ypač jei ketina dalyvauti gimdyme, nes jie to nejaučia ir dar nesuvokia pilnai (ypač jei laukiatės pirmagimio). Juk vaikutis yra mamytėje, mamos labiau susivokia toj situacijoj. Nors buvo ir po pusės metų akimirkų, kad žiūrėdavau į vaiką ir negalėdavau patikėti, juk neseniai buvom dviese, o čia jau kažkoks žiogelis mūsų gyvenime cypsi...
Atrodo, kad šioj srity padarėm viską optimaliai gerai. Vyrui laaaaabai reikia ruoštis ir vaikščiot į tuos kursus, ypač jei ketina dalyvauti gimdyme, nes jie to nejaučia ir dar nesuvokia pilnai (ypač jei laukiatės pirmagimio). Juk vaikutis yra mamytėje, mamos labiau susivokia toj situacijoj. Nors buvo ir po pusės metų akimirkų, kad žiūrėdavau į vaiką ir negalėdavau patikėti, juk neseniai buvom dviese, o čia jau kažkoks žiogelis mūsų gyvenime cypsi...
mano vyras nėjo su manim į paskaitėles, nes ten "tik
" eina
bet užtat skaitė visas knygas ir leidinukus apie nėštumč ir gimdymą, ką tik parsinešdavau namo. Kai pakišau straipsnį apie pagalbą gimdymo metu, įnirtingai paskaitęs pareiškė, kad taip masažuoti nemokės
o pačio gimdymo metu buvo labiau pasimetęs negu aš ir tik stovėjo šalia, laikydamas mano pečius ir sakydamas, kad jau mato galvytę. Už ką vos negavo per kuprą, kadangi liepiau savo nosies nekišti
QUOTE(lengvute @ 2004 12 08, 20:00)
Ką patartumėt, jei kursų nelankę, ką konkrečiai jam paskaityt, kas būtina žinot, ką iš savo patirties galit patart?
Šiaip turbūt reikia, visų pirma, kad vyras pats norėtų dalyvauti. Tada net ir pats gali pasieškoti info apie tai
nusprendžiau per daug neversti savo vyro dėl dalyvavimo, nes jam rinktis, jei jis ten bus ir susiraukęs, tai geriau jau draugė ar mama.
o maniškį tai pardėjau ruošti po truputį duodama knygą pasiskaityti, kas įdomaus, tai į kokią paskaitėlę prikalbinu nueit kur manau, kad jam būtų įdomu (tikrai ne į visas).
bet labiausiai pamačiau jo švytinčias akytes ir supratau, kad mažai procentų, kad nedalyvautų buvo 17-18 sav. apsilankymas pas gydytoją echoskopo tyrimui
kai stovėjo gydytojai už nugaros ir ekrane matė judantį mažylį (dar judesių nejutau) ir kai aiškino kur rankytė, kojytė, tai buvo viską lemiantis žingsnis, jis po to savaitę man kas dieną pasakojo kaip matė, kad spardėsi ir kaip viskas
buvo
o maniškį tai pardėjau ruošti po truputį duodama knygą pasiskaityti, kas įdomaus, tai į kokią paskaitėlę prikalbinu nueit kur manau, kad jam būtų įdomu (tikrai ne į visas).
Mano vyras nuo pat pastojimo pasakė, kad dalyvaus gimdyme, tačiau jokio specialaus pasiruošimo jis neturi
Tik, kartas nuo karto paskaitydavo kokios nors literatūros...
Kai laukiausi pirmosios dukrytes, vyras zadejo nedalyvauti. Taciau padejo man per saremius. Kai gydytoja paklause, ar dalyvaus, jis atsake, kad ne. Bet viskas po to taip isisuko, kad pats nesuprasdamas, kad jau viskas, taip ir liko su manim. Tik virkstele atsisake nukirpti. Didziuojasi savo dalyvavimu ir ne karta girdejau apie tai pasakojant, kaip apie didziuli ivyki gyvenime.
Dabar laukiuosi antro vaikelio. Kai paklausiau, ar dalyvaus, tai net neabejojo- butinai.
Dabar laukiuosi antro vaikelio. Kai paklausiau, ar dalyvaus, tai net neabejojo- butinai.
kai vyras pasake kad nori dalivauti gimdima as jam kartais si ta papasakoju arba parodau internete nuotraukyciu su gimdymais
Mes kazkaip iki gimdymo, net ir nekalbejome apie gimdyma. Jis tik pasake, kad dalvaus. Okai atvaziavau gimdyti tai akusere dave labai daug patarimu, kaip man padeti. Tik as
nieko nenorejau
kad nuo manes greiciau atstotu. Gimdziau labai sunkiai, o maniskis laikesi sauniai
Kai gime musu burbuliukas
verkeme
abu(is dziaugsmo).












