Buvau pries, dabar uz. Ciulptukas maitinti krutim nekiek nepatrukdo. Na aisku, daviau tik po dvieju savaiciu. O kad pirstuka ciulps be soskes, manau, yra maza blogybe. Neeme neeme ir mano, bet pripratinau, ir paeme. Tai o ka, jeigu be ciupltuko, man lovoj visa diena gulet? Nesuprantu. Visose knygose, soskes aprasomos, kaip didziausias blogis, infekciju, mikrobu saltinis. Pirstukas gi irgi gali buti nesvarus.
dar ligoninej sesute dave ciulptuka pabandyt - neeme. Po to, anyta ji padovanojo kaip augant neisvengiama dalyka. Maziukui krutis reikalinga beveik visa para, bet kartais tikrai ima noras duot ciulptuka ir begt "savo" reikalu tvarkyti. Siandien vel pabandziau iduot, bet net gaila pasidare, kai sunelis pradejo rankytem mosikuot, o mamos nera. Pasikukciodamas truputi paciulpe ir spjove lauk. Net pyktelejau ant saves, kad suprasdama, kas vaikui geriau, darau taip, kaip man patogiau. Siokia tokia iseiti radau - isimetu suneli i "maisa" (senelis taip vadina slinga 
) ir abiem gerai: as savo "reikalus" tvarkaus, o jis irgi darbuojas 
) ir abiem gerai: as savo "reikalus" tvarkaus, o jis irgi darbuojas
QUOTE(meiju @ 2007 09 14, 14:47)
dar ligoninej sesute dave ciulptuka pabandyt - neeme. Po to, anyta ji padovanojo kaip augant neisvengiama dalyka. Maziukui krutis reikalinga beveik visa para, bet kartais tikrai ima noras duot ciulptuka ir begt "savo" reikalu tvarkyti. Siandien vel pabandziau iduot, bet net gaila pasidare, kai sunelis pradejo rankytem mosikuot, o mamos nera. Pasikukciodamas truputi paciulpe ir spjove lauk. Net pyktelejau ant saves, kad suprasdama, kas vaikui geriau, darau taip, kaip man patogiau. Siokia tokia iseiti radau - isimetu suneli i "maisa" (senelis taip vadina slinga ) ir abiem gerai: as savo "reikalus" tvarkaus, o jis irgi darbuojas
) ir abiem gerai: as savo "reikalus" tvarkaus, o jis irgi darbuojas Šaunuolė!
Na bet ir patarimus ligoninėj duoda. Kol nenusistovi pieno gamyba (paklausa-pasiūla
), čiulptukas tikrai nerekomenduotinas.O ir mažyliui juk žymiau jaukiau, šilčiau būti prie tavęs (ypač kai dar toks mažytis), nei čiulpti dirbtinį krūties pakaitalą.
Gal ir visai apsieisit be to daikto. Maniškė tai tiesiog nežino, kas tai yra
mielosios mamos, as pazyzdziui nieko pries ciulltukus, bet ka daryti kad mano mergyte niema nei ciultuko nei buteliuko,. tik pirsciuka ciulpia ir tik su juo uzmiega ir jei istrauki pradeda verkt!!! 
QUOTE(efride @ 2007 09 15, 10:44)
mielosios mamos, as pazyzdziui nieko pries ciulltukus, bet ka daryti kad mano mergyte niema nei ciultuko nei buteliuko,. tik pirsciuka ciulpia ir tik su juo uzmiega ir jei istrauki pradeda verkt!!!
Nu nezinau,mano irgi tik pirstuka ciulpia,tai negi islupinesi?
mano suniukas pirsta ciulpe, kuris visados po ranka budavo, o mazoji apatine lupa. nieko bloga tame nematau. viskam ateis savas laikas. nustos. ir nereikia rupintis nei ciulptuko ieskojimu, pirkimais, plovimais ir t.t.
QUOTE(lady king @ 2007 09 14, 17:55)
Šaunuolė!
Na bet ir patarimus ligoninėj duoda. Kol nenusistovi pieno gamyba (paklausa-pasiūla ), čiulptukas tikrai nerekomenduotinas.
O ir mažyliui juk žymiau jaukiau, šilčiau būti prie tavęs (ypač kai dar toks mažytis), nei čiulpti dirbtinį krūties pakaitalą.
Gal ir visai apsieisit be to daikto. Maniškė tai tiesiog nežino, kas tai yra
Na bet ir patarimus ligoninėj duoda. Kol nenusistovi pieno gamyba (paklausa-pasiūla
), čiulptukas tikrai nerekomenduotinas.O ir mažyliui juk žymiau jaukiau, šilčiau būti prie tavęs (ypač kai dar toks mažytis), nei čiulpti dirbtinį krūties pakaitalą.
Gal ir visai apsieisit be to daikto. Maniškė tai tiesiog nežino, kas tai yra
Aciu!
aisku,visokiu tu patarimu ligoninej buvo. cia dar ne blogiausia cia sesute tik is geros sirdies pasiule soske, nes speneliai labai jautrus buvo, o maziuko ciulpimo refleksas labai stiprus. Na, bet atkentejom, apsiejom be soskiu ir dabar galim dziaugtis
Mano maziui neikisi ciulptuko, nuo pat gimimo nereikejo, nereikia ir dabar 
Ciulptukas jam tiesiog dar vienas zaisliukas, kuri galima pakandzioti. Ir is buteliuko retai geria. Bet va puodukas....tik duok Labai grazu ziuret, kai toks mazulis pats geria is puodelio.... As gal ir nebuciau pries duoti ciulptuka pries miegeli, bet, kad neima, neapgausi jo taip Be to ir vaikuciai skirtingi Mano nuomone, jei yra israstas toks daiktas, ir jei jo reikia maziukui, kodel gi ne?...
Tik, manau, nereiketu tuo piktnaudziauti...Tegu tai buna pries miegeli ar pan., bet kai vaikiukas ne valandeles negali apsieiti be ciulptuko, tai jau ne kas....
Ciulptukas jam tiesiog dar vienas zaisliukas, kuri galima pakandzioti. Ir is buteliuko retai geria. Bet va puodukas....tik duok Labai grazu ziuret, kai toks mazulis pats geria is puodelio.... As gal ir nebuciau pries duoti ciulptuka pries miegeli, bet, kad neima, neapgausi jo taip Be to ir vaikuciai skirtingi Mano nuomone, jei yra israstas toks daiktas, ir jei jo reikia maziukui, kodel gi ne?... Tik, manau, nereiketu tuo piktnaudziauti...Tegu tai buna pries miegeli ar pan., bet kai vaikiukas ne valandeles negali apsieiti be ciulptuko, tai jau ne kas....
QUOTE(tiomama @ 2007 09 18, 00:54)
Tik, manau, nereiketu tuo piktnaudziauti...Tegu tai buna pries miegeli ar pan., bet kai vaikiukas ne valandeles negali apsieiti be ciulptuko, tai jau ne kas....
Pritariu, aš saviškiui duodu prieš miegelį, bet ir tai nevisada. Čiulptukas yra blogai, jei pradedama duoti naujagimiui, tuomet jis neišmoksta taisyklingai čiulpti krūties ir gali išvis jos nebeimti
tad jo skubėti duoti tikrai nereikėtų. Taip pat čiulptukas kūdikį ramina, tad jei prieš miegą jį paduodi ir jis greičiau užmiega, nematau nieko blogo, nes ilgas zirzlianimas kenkia vaiko nervų sistemai, jie būną neramūs, irzlūs Na bet jei kūdikui soskę įkišama tam, kad visą dieną būtu ramu, tuomet tai nieko gero, nes kūdikis būna per daug ramus, niekuo nesidomi, o tai kenkia jo raidai, kalbos vystymuisi 
Tad reikia rasti viduriuką, kad nepakenktumėm savo mažuliukams. O jei kūdikiui soskės išvis nereikia, tai šaunu!!!
QUOTE(aukaja @ 2007 09 18, 10:41)
Pritariu, aš saviškiui duodu prieš miegelį, bet ir tai nevisada. Čiulptukas yra blogai, jei pradedama duoti naujagimiui, tuomet jis neišmoksta taisyklingai čiulpti krūties ir gali išvis jos nebeimti tad jo skubėti duoti tikrai nereikėtų. Taip pat čiulptukas kūdikį ramina, tad jei prieš miegą jį paduodi ir jis greičiau užmiega, nematau nieko blogo, nes ilgas zirzlianimas kenkia vaiko nervų sistemai, jie būną neramūs, irzlūs Na bet jei kūdikui soskę įkišama tam, kad visą dieną būtu ramu, tuomet tai nieko gero, nes kūdikis būna per daug ramus, niekuo nesidomi, o tai kenkia jo raidai, kalbos vystymuisi Tad reikia rasti viduriuką, kad nepakenktumėm savo mažuliukams. O jei kūdikiui soskės išvis nereikia, tai šaunu!!!
tad jo skubėti duoti tikrai nereikėtų. Taip pat čiulptukas kūdikį ramina, tad jei prieš miegą jį paduodi ir jis greičiau užmiega, nematau nieko blogo, nes ilgas zirzlianimas kenkia vaiko nervų sistemai, jie būną neramūs, irzlūs Na bet jei kūdikui soskę įkišama tam, kad visą dieną būtu ramu, tuomet tai nieko gero, nes kūdikis būna per daug ramus, niekuo nesidomi, o tai kenkia jo raidai, kalbos vystymuisi Tad reikia rasti viduriuką, kad nepakenktumėm savo mažuliukams. O jei kūdikiui soskės išvis nereikia, tai šaunu!!! Nu nezinau,mano tai labai viskuo domisi ir nepasakyciau,kad ramus nuo tos soskes.Tiesa,jis pats ja isikisa kai nori arba verkia verkia,tik sast soske pats ir apsiramina,cia kaip cigarete turbut
O siaip tai jis labai bendraujantis,labai viskas jam idomu,nepraleis pro akis net muses.O soske jam irgi butina,jis turi ja matyt,pameta kur nors,sliauzia-susiranda,bet jei apsliauzios visus kampus ir neras jos,tai vargas,paleidzia dudas,cia jam kaip jo nuosavybe,kartais tik rankoj nesiojasi,bet vistiek jis ja turi turet.
Suradau internete tokį straipsnelį. Gal ką sudomins 
Jo didenybė čiulptukas
Abejoju, ar atsiras nors viena moteris, nesutinkanti su sena kaip pasaulis išmintimi: maži vaikai - maži vargai. Ir viena iš šių mažų problemų yra čiulptukas. Ar reikia jo?
Pateikiame keletą nuomonių šiuo prieštaringu klausimu.
Psichologo nuomonė
Rytis Orintas (turi dvi dukras)
Čiulptukas vaikui reikalingas, nes poreikis čiulpti yra fiziologinis. Mano praktikoje pasitaikė atvejis, kai žmonai buvo labai malonu pačiulpti vyro pirštus. Paaiškėjo, kad vaikystėje, jai būnant 6 mėnesių, buvo atimtas čiulptukas. Čiulptuko atėmimas - tai psichologinė trauma vaikui. Vėliau tai bandoma pakeisti kuo nors kitu, pavyzdžiui, rūkymu ir t.t. Iki kelių metų vaikui nereikėtų drausti čiulpti čiulptuką. Tik jei ketverių penkerių metų vaikas dar neatsisako čiulptuko, reikėtų pasidomėti, kokios to reiškinio priežastys. Čia, žinoma, galėtų padėti psichologas.
O kaipgi tada ortodontinės problemos?
Čia stomotologų kompetencija. Mes už viską gyvenime mokame. Jei vienur laimime, tai kur nors kitur pralaimime.
Kada Jūsų vaikai baigė čiulpti čiulptuką?
Net neatmenu, kiek pirmagimei buvo metų, nes aš per daug neakcentavau, kada būtina atsisveikinti su čiulptuku. Tiesiog mes su ja pakalbėjome, ir ji pati nusprendė, kada nebereikia čiulptuko.
Vaikų stomatologės nuomonė
Eglė Slapšinskaitė
Vaikų, kurie yra maitinami natūraliai, t.y. krūtimi, nereiktų prie jo pratinti. Dirbtiniu būdu maitinamiems vaikams čiulptukas ne pro šalį, nes jei čiulpimo poreikis gan stiprus, jis pradeda čiulpti pirštą, o tai daug žalingiau nei geras čiulptukas. Vystosi įvairios anomalijos, aukštas gomurys, blogas sąkandis ir pan. Visai nesvarbu, kokia firma čiulptuką pagamino, svarbu, kad jis atitiktų vaiko gomurį ir būtų iš pakankamai minkštos gumos. O čiulpti jį turėtų ne ilgiau kaip iki dvejų metų.
Nenaudojamas čiulptukas turėtų būti laikomas švariame inde. Po panaudojimo nuplaunamas karštu vandeniu ir vėl įdedamas į indą.
Labai noriu pabrėžti, kad mama jokiu būdu neimtų į burną čiulptuko, jei jis nukrito ar kaip kitaip susitepė, nes visi mikroorganizmai, sukeliantys dantų gedimus, patenka iš motinos burnos.
Mamų nuomonė
Vaiva (turi dvi dukras). Mano vyresnioji čiulptuką baigė čiulpti ketverių. Važiavom į Nidą ir prie kelto jį išmetėm - nuo to laiko nebereikia. O mažoji nuo pat gimimo visai nepripažįsta čiulptuko. Mano nuomone, geriausi yra rudi, įprastos neanatominės formos. Ir ortodontinė forma ne visiems vaikams patinka.
Dalia (turi du sūnus ir dukrą). Manau, kad vaiko prie čiulptuko pratinti nereikia, ypač naktį. Mano patirtis sako, kad jeigu vaikas užmigo su čiulptuku - naktį bus neramus. Nes kai čiulptukas iškrenta, vaikui kažko pradeda trūkti. O jei pavyko užmigdyti be jo, naktį vaikas miegos ramiai. Dėl čiulptuko formos galiu pasakyti, kad mano vaikai labiau mėgo paprastus, apvalius. Turbūt viena iš priežasčių, dėl kurių jie atprato čiulpti, buvo ta, kad pradėjau duoti ortodontinės formos čiulptukus.
[.....]
Parengė Tomas MORKVĖNAS
"Sveikas žmogus" 1998 m. Nr. 7
Papildyta:
Ir dar tokį straipsniuką radau:
Čiulptuko ,,niur niur
Šis guminis instrumentas jau kelis dešimtmečius karaliauja mažųjų burnytėse. Daugeliui tėvų jis tikras išsigelbėjimas, kai kiekvieną vaiko pyptelėjimą lengvai galima nuslopinti guminuku. Tačiau logopedė Marija Ulienė sako, kad tik iš pradžių čiulptukas dirba gelbėtoju (pirmąjį pusmetį), o ilgėliau įsitaisęs burnoje, tampa kenkėju. Niur-niur, niur-niur Ką, branguti, pasakei?
Sąrašėlio senbuvis
Belaukdami vaikelio visi žvalgomės į vaikiškų parduotuvių vitrinas ir bent jau mintyse supirkinėjame kūdikiui kraitelį. Prisipažinkite, juk jūsų ilgame daiktų sąraše vietos užteko ir čiulptukui. O jei neužrašėte, tai užbėgę į vaistinę vitrinoje tikrai pastebėjote ryškiaspalvį (su braške ar peliuku) gundytoją tūtę, popkę, niūnią (kaip pavadinsi, nepagadinsi). Negali tokiam kūriniui likti abejingas.
Kaip tik tomis akimirkomis pamiršti visų specialistų - psichologų, stomatologų ir logopedų pastabas. Vieni čiulptuką kaltina dėl to, kad nuolat maklinėdamas vienmečio burnoje neleidžia vystytis taisyklingam dantukų sąkandžiui. Kiti sako, kad vaikas pajunta didžiulę priklausomybę nuo šio daikto ir vėliau labai sunkiai bei skausmingai atsisveikina. Treti - kad čiulptukas būdamas burnoje renka ir augina bakterijas
Yra ir dar viena čiulptuko nuodėmė - užsibuvęs daugiau nei metus, trukdo vaikučiui išmokti taisyklingai kalbėti. Apie tai ir pasakoja logopedė Marija Ulienė.
Apuokų ar žmonių kalba?
Nieko nesuprantu. Šneka, lyg būtų su kąsniu burnoje. Kada jis ims žmonių, o ne apuokų kalba kalbėti? - logopedei guodžiasi penkiamečio Adomėlio mama. Specialistei paklausus, kada vaikutis atsisveikino su čiulptuku, moteris tik gūžtelėjo pečiais: Koks skirtumas? Gal trejų metukų?
Jei ilgiau pabūtumėte logopedo kabinete, gana dažnai išgirstumėte būtent tokius pokalbius, - komentuoja Marija Ulienė. - Beveik visi tėvai įsitikinę, kad kelis metus vaiko burnoje tupintis čiulptukas negali sukelti kalbos bėdų. Tačiau iš pradžių logopedė siūlo atidžiai įsižiūrėti į čiulptuką čmaukščiančio dvimečio veidą. Stebina tai, kad vaikas atrodo visiškai abejingas aplinkai. Dirba tik žandikaulio raumenys, o akyse - palaiminga ramybė. Atrodo, kad ir ką sakytum, vaikas jūsų neišgirs. Visas jo dėmesys sutelktas į kramsnojimą.
Štai čia ir yra pirmoji kliūtis mokantis kalbėti, t .y. negirdint aplinkos, nebendraujant su ja, stringa net intelektinis vystymasis. Antroji priežastis - žiaumodamas vaikas negali cypauti, čiauškėti, ūkauti, nes išsižiojęs pames tūtę. Jo kalbos padargai snaudžia.
Prispaustas liežuvėlis
Kramsnojančio čiulptuką vaiko burnos ir liežuvio raumenys monotoniškai juda tik viena kryptimi. Kadangi burna nėra laisva, potencialusis čiauškutis praranda galimybę išjudinti ir šypsenos raumenis, kartu taisyklingai ištarti svarbius garsus: S, Z, C, L, R. Juk bandydamas kalbėti vaikas netinkamai (trukdo čiulptukas) suspaudžia lūpas, todėl žodžiai ištariami neaiškiai.
Be to, liežuvis įpranta visada būti prispaustas. Net išėmus čiulptuką ir kalbant, liežuvis iš įpročio lieka toje pačioje vietoje. Todėl daugumą žodžių vaikutis tars tarsi pro sukąstus dantis. Tačiau tai dar ne viskas. Liežuvis, pripratęs būti čiulptuko prispaustu prie burnos dugno, kai tariami garsai, gali pats nepakilti į viršų. Vadinasi, kils bėdų ir su vadinamaisiais viršutiniais garsais: Ž, Š, Č, R. Gresia švepliuko dalia.
Prašalaičio darbeliai
Niekas neabejoja, kad čiulptukas mažiuką nuramina greičiau ir dažniau, nei tai padarytų kokia nors auklė. Tačiau, kad ir koks jis būtų šaunus pagalbininkas, neleiskite jam nuolat tupėti vaiko burnoje. Ir ypač svarbu, su juo laiku atsisveikinti, t.y. kol vaikui dar nesuėjo metukai. Dažnai vaikučiai, kai jiems pabosta didysis ramintojas, patys jį išspjauna. Neskubėkite grūsti atgal.
Beje, ortodontai kaltina čiulptuką ir dėl to, kad jis neleidžia taisyklingai vystytis vaiko žandikauliui. Gali deformuotis žandikaulio skliautas, kreivai augti dantukai. Šitaip susidaro netaisyklingas sąkandis. Tad jaunieji čiulptukų draugai - potencialūs gydytojų ortondontų klientai. Gaila, bet dažniausiai pas ortodontą kreipiamasi pavėluotai. Juk kreivą sūnelio ar dukrelės šypseną pastebime tik tada, kai išauga dantys.
Burnos gimnastika
Tačiau grįžkime prie Adomėlio. Ką daryti, jei čiulptukas jau pasiekė savo tikslą, t.y. vaikučiui tapo sunku taisyklingai kalbėti? Logopedė siūlo mankštinti burnos raumenis ir kiekvieną dieną kartu su vaikučiu daryti šiuos artikuliacinės gimnastikos pratimus:
1. Šypsenėlė. Nusišypsokite natūralia šypsena ir sustinkite dešimčiai sekundžių. Dantukai turėtų būti sukąsti, tačiau matyti tik viršutiniai dantys.
2. Vamzdelis. Dantukai sukąsti, o lūpos ištempiamos į priekį, tarsi susukamos į vamzdelį. Pasistenkite vamzdelį išlaikyti ne mažiau kaip 10 sek.
3. Šypsena-vamzdelis. O dabar tegu vaikas ritmingai atlieka (10-15 k.) vieną paskui kitą šiuos abu pratimus: šypsena-vamzdelis ir t.t.
4. Ančiukas. Mama skaičiuoja viens - vaikas lūpas ištempia vamzdeliu, du - įtraukia lūpas į burną ir lengvai sukanda dantukais. Pasistenkite šį pratimą atlikti kuo taisyklingiau ir ne mažiau nei 10 k.
5. Piktukas. Šį pratimą sudaro trys dalys:
a) viršutiniais dantukais suimkite apatinę lūpą (10-15 k.);
dabar priešingai - apatiniais dantukais sukandame viršutinę lūpą (irgi 10-15 k.);
c) abu variantus keičiame pagal komandą: viens du, viens du (10 k.).
6. Plojimai. Lengvai sukandęs lūpas (į burnos vidų) vaikutis turi jomis vieną į kitą paploti. Tokį muzikinį masažą reikėtų daryti ne mažiau nei 10 k.
7. Arkliukas. Kaip daro arkliukas? Pruuu - vaikas atpalaiduoja lūpas ir pabando išgauti šį garsą (apie 10 k.).
8. Laivelis. Vaikas sukanda dantukus, o apatinė lūpa plaukia į dešinę, paskui - į kairę.
Tai verta žinoti:
● Poreikis čiulpti yra įgimtas. Tačiau visada geriau jį sieti tik su maitinimu. Todėl leiskite naujagimiui žįsti krūtį tiek, kiek jis nori.
● Jei mažiukas nuolat reikalauja čiulptuko, gali būti, kad iš tikrųjų jis trokšta ne žiaumoti, o pramogų ir dėmesio.
● Neretai ne laiku atėmus čiulptuką, mažieji ima čiulpti pirštuką. Tai dar blogiau, mat naujasis čiulptukas visada po ranka.
● Neverta nuo čiulptuko atpratinti 5-6 mėn. kūdikį. Kaip tik šiuo metu jam dygsta dantukai (čiulptukas padeda iškęsti niežulį).
● Čiulptukui sakyti sudie reikėtų pradėti 9 mėn. kūdikiui, kai vaikas mokomas gerti iš puoduko.
● Jei kūdikis neapsieina be čiulptuko, pasistenkite, kad jo dydis atitiktų vaiko amžių, o kokybė - tarptautinius standartus. Atkreipkite dėmesį, ar ne per dideli tūtės sparneliai, kurie nuolat trindamiesi į lūpas ir aplink jas gali sudirginti odą.
Neringa Žukauskienė
Jo didenybė čiulptukas
Abejoju, ar atsiras nors viena moteris, nesutinkanti su sena kaip pasaulis išmintimi: maži vaikai - maži vargai. Ir viena iš šių mažų problemų yra čiulptukas. Ar reikia jo?
Pateikiame keletą nuomonių šiuo prieštaringu klausimu.
Psichologo nuomonė
Rytis Orintas (turi dvi dukras)
Čiulptukas vaikui reikalingas, nes poreikis čiulpti yra fiziologinis. Mano praktikoje pasitaikė atvejis, kai žmonai buvo labai malonu pačiulpti vyro pirštus. Paaiškėjo, kad vaikystėje, jai būnant 6 mėnesių, buvo atimtas čiulptukas. Čiulptuko atėmimas - tai psichologinė trauma vaikui. Vėliau tai bandoma pakeisti kuo nors kitu, pavyzdžiui, rūkymu ir t.t. Iki kelių metų vaikui nereikėtų drausti čiulpti čiulptuką. Tik jei ketverių penkerių metų vaikas dar neatsisako čiulptuko, reikėtų pasidomėti, kokios to reiškinio priežastys. Čia, žinoma, galėtų padėti psichologas.
O kaipgi tada ortodontinės problemos?
Čia stomotologų kompetencija. Mes už viską gyvenime mokame. Jei vienur laimime, tai kur nors kitur pralaimime.
Kada Jūsų vaikai baigė čiulpti čiulptuką?
Net neatmenu, kiek pirmagimei buvo metų, nes aš per daug neakcentavau, kada būtina atsisveikinti su čiulptuku. Tiesiog mes su ja pakalbėjome, ir ji pati nusprendė, kada nebereikia čiulptuko.
Vaikų stomatologės nuomonė
Eglė Slapšinskaitė
Vaikų, kurie yra maitinami natūraliai, t.y. krūtimi, nereiktų prie jo pratinti. Dirbtiniu būdu maitinamiems vaikams čiulptukas ne pro šalį, nes jei čiulpimo poreikis gan stiprus, jis pradeda čiulpti pirštą, o tai daug žalingiau nei geras čiulptukas. Vystosi įvairios anomalijos, aukštas gomurys, blogas sąkandis ir pan. Visai nesvarbu, kokia firma čiulptuką pagamino, svarbu, kad jis atitiktų vaiko gomurį ir būtų iš pakankamai minkštos gumos. O čiulpti jį turėtų ne ilgiau kaip iki dvejų metų.
Nenaudojamas čiulptukas turėtų būti laikomas švariame inde. Po panaudojimo nuplaunamas karštu vandeniu ir vėl įdedamas į indą.
Labai noriu pabrėžti, kad mama jokiu būdu neimtų į burną čiulptuko, jei jis nukrito ar kaip kitaip susitepė, nes visi mikroorganizmai, sukeliantys dantų gedimus, patenka iš motinos burnos.
Mamų nuomonė
Vaiva (turi dvi dukras). Mano vyresnioji čiulptuką baigė čiulpti ketverių. Važiavom į Nidą ir prie kelto jį išmetėm - nuo to laiko nebereikia. O mažoji nuo pat gimimo visai nepripažįsta čiulptuko. Mano nuomone, geriausi yra rudi, įprastos neanatominės formos. Ir ortodontinė forma ne visiems vaikams patinka.
Dalia (turi du sūnus ir dukrą). Manau, kad vaiko prie čiulptuko pratinti nereikia, ypač naktį. Mano patirtis sako, kad jeigu vaikas užmigo su čiulptuku - naktį bus neramus. Nes kai čiulptukas iškrenta, vaikui kažko pradeda trūkti. O jei pavyko užmigdyti be jo, naktį vaikas miegos ramiai. Dėl čiulptuko formos galiu pasakyti, kad mano vaikai labiau mėgo paprastus, apvalius. Turbūt viena iš priežasčių, dėl kurių jie atprato čiulpti, buvo ta, kad pradėjau duoti ortodontinės formos čiulptukus.
[.....]
Parengė Tomas MORKVĖNAS
"Sveikas žmogus" 1998 m. Nr. 7
Papildyta:
Ir dar tokį straipsniuką radau:
Čiulptuko ,,niur niur
Šis guminis instrumentas jau kelis dešimtmečius karaliauja mažųjų burnytėse. Daugeliui tėvų jis tikras išsigelbėjimas, kai kiekvieną vaiko pyptelėjimą lengvai galima nuslopinti guminuku. Tačiau logopedė Marija Ulienė sako, kad tik iš pradžių čiulptukas dirba gelbėtoju (pirmąjį pusmetį), o ilgėliau įsitaisęs burnoje, tampa kenkėju. Niur-niur, niur-niur Ką, branguti, pasakei?
Sąrašėlio senbuvis
Belaukdami vaikelio visi žvalgomės į vaikiškų parduotuvių vitrinas ir bent jau mintyse supirkinėjame kūdikiui kraitelį. Prisipažinkite, juk jūsų ilgame daiktų sąraše vietos užteko ir čiulptukui. O jei neužrašėte, tai užbėgę į vaistinę vitrinoje tikrai pastebėjote ryškiaspalvį (su braške ar peliuku) gundytoją tūtę, popkę, niūnią (kaip pavadinsi, nepagadinsi). Negali tokiam kūriniui likti abejingas.
Kaip tik tomis akimirkomis pamiršti visų specialistų - psichologų, stomatologų ir logopedų pastabas. Vieni čiulptuką kaltina dėl to, kad nuolat maklinėdamas vienmečio burnoje neleidžia vystytis taisyklingam dantukų sąkandžiui. Kiti sako, kad vaikas pajunta didžiulę priklausomybę nuo šio daikto ir vėliau labai sunkiai bei skausmingai atsisveikina. Treti - kad čiulptukas būdamas burnoje renka ir augina bakterijas
Yra ir dar viena čiulptuko nuodėmė - užsibuvęs daugiau nei metus, trukdo vaikučiui išmokti taisyklingai kalbėti. Apie tai ir pasakoja logopedė Marija Ulienė.
Apuokų ar žmonių kalba?
Nieko nesuprantu. Šneka, lyg būtų su kąsniu burnoje. Kada jis ims žmonių, o ne apuokų kalba kalbėti? - logopedei guodžiasi penkiamečio Adomėlio mama. Specialistei paklausus, kada vaikutis atsisveikino su čiulptuku, moteris tik gūžtelėjo pečiais: Koks skirtumas? Gal trejų metukų?
Jei ilgiau pabūtumėte logopedo kabinete, gana dažnai išgirstumėte būtent tokius pokalbius, - komentuoja Marija Ulienė. - Beveik visi tėvai įsitikinę, kad kelis metus vaiko burnoje tupintis čiulptukas negali sukelti kalbos bėdų. Tačiau iš pradžių logopedė siūlo atidžiai įsižiūrėti į čiulptuką čmaukščiančio dvimečio veidą. Stebina tai, kad vaikas atrodo visiškai abejingas aplinkai. Dirba tik žandikaulio raumenys, o akyse - palaiminga ramybė. Atrodo, kad ir ką sakytum, vaikas jūsų neišgirs. Visas jo dėmesys sutelktas į kramsnojimą.
Štai čia ir yra pirmoji kliūtis mokantis kalbėti, t .y. negirdint aplinkos, nebendraujant su ja, stringa net intelektinis vystymasis. Antroji priežastis - žiaumodamas vaikas negali cypauti, čiauškėti, ūkauti, nes išsižiojęs pames tūtę. Jo kalbos padargai snaudžia.
Prispaustas liežuvėlis
Kramsnojančio čiulptuką vaiko burnos ir liežuvio raumenys monotoniškai juda tik viena kryptimi. Kadangi burna nėra laisva, potencialusis čiauškutis praranda galimybę išjudinti ir šypsenos raumenis, kartu taisyklingai ištarti svarbius garsus: S, Z, C, L, R. Juk bandydamas kalbėti vaikas netinkamai (trukdo čiulptukas) suspaudžia lūpas, todėl žodžiai ištariami neaiškiai.
Be to, liežuvis įpranta visada būti prispaustas. Net išėmus čiulptuką ir kalbant, liežuvis iš įpročio lieka toje pačioje vietoje. Todėl daugumą žodžių vaikutis tars tarsi pro sukąstus dantis. Tačiau tai dar ne viskas. Liežuvis, pripratęs būti čiulptuko prispaustu prie burnos dugno, kai tariami garsai, gali pats nepakilti į viršų. Vadinasi, kils bėdų ir su vadinamaisiais viršutiniais garsais: Ž, Š, Č, R. Gresia švepliuko dalia.
Prašalaičio darbeliai
Niekas neabejoja, kad čiulptukas mažiuką nuramina greičiau ir dažniau, nei tai padarytų kokia nors auklė. Tačiau, kad ir koks jis būtų šaunus pagalbininkas, neleiskite jam nuolat tupėti vaiko burnoje. Ir ypač svarbu, su juo laiku atsisveikinti, t.y. kol vaikui dar nesuėjo metukai. Dažnai vaikučiai, kai jiems pabosta didysis ramintojas, patys jį išspjauna. Neskubėkite grūsti atgal.
Beje, ortodontai kaltina čiulptuką ir dėl to, kad jis neleidžia taisyklingai vystytis vaiko žandikauliui. Gali deformuotis žandikaulio skliautas, kreivai augti dantukai. Šitaip susidaro netaisyklingas sąkandis. Tad jaunieji čiulptukų draugai - potencialūs gydytojų ortondontų klientai. Gaila, bet dažniausiai pas ortodontą kreipiamasi pavėluotai. Juk kreivą sūnelio ar dukrelės šypseną pastebime tik tada, kai išauga dantys.
Burnos gimnastika
Tačiau grįžkime prie Adomėlio. Ką daryti, jei čiulptukas jau pasiekė savo tikslą, t.y. vaikučiui tapo sunku taisyklingai kalbėti? Logopedė siūlo mankštinti burnos raumenis ir kiekvieną dieną kartu su vaikučiu daryti šiuos artikuliacinės gimnastikos pratimus:
1. Šypsenėlė. Nusišypsokite natūralia šypsena ir sustinkite dešimčiai sekundžių. Dantukai turėtų būti sukąsti, tačiau matyti tik viršutiniai dantys.
2. Vamzdelis. Dantukai sukąsti, o lūpos ištempiamos į priekį, tarsi susukamos į vamzdelį. Pasistenkite vamzdelį išlaikyti ne mažiau kaip 10 sek.
3. Šypsena-vamzdelis. O dabar tegu vaikas ritmingai atlieka (10-15 k.) vieną paskui kitą šiuos abu pratimus: šypsena-vamzdelis ir t.t.
4. Ančiukas. Mama skaičiuoja viens - vaikas lūpas ištempia vamzdeliu, du - įtraukia lūpas į burną ir lengvai sukanda dantukais. Pasistenkite šį pratimą atlikti kuo taisyklingiau ir ne mažiau nei 10 k.
5. Piktukas. Šį pratimą sudaro trys dalys:
a) viršutiniais dantukais suimkite apatinę lūpą (10-15 k.);
dabar priešingai - apatiniais dantukais sukandame viršutinę lūpą (irgi 10-15 k.);c) abu variantus keičiame pagal komandą: viens du, viens du (10 k.).
6. Plojimai. Lengvai sukandęs lūpas (į burnos vidų) vaikutis turi jomis vieną į kitą paploti. Tokį muzikinį masažą reikėtų daryti ne mažiau nei 10 k.
7. Arkliukas. Kaip daro arkliukas? Pruuu - vaikas atpalaiduoja lūpas ir pabando išgauti šį garsą (apie 10 k.).
8. Laivelis. Vaikas sukanda dantukus, o apatinė lūpa plaukia į dešinę, paskui - į kairę.
Tai verta žinoti:
● Poreikis čiulpti yra įgimtas. Tačiau visada geriau jį sieti tik su maitinimu. Todėl leiskite naujagimiui žįsti krūtį tiek, kiek jis nori.
● Jei mažiukas nuolat reikalauja čiulptuko, gali būti, kad iš tikrųjų jis trokšta ne žiaumoti, o pramogų ir dėmesio.
● Neretai ne laiku atėmus čiulptuką, mažieji ima čiulpti pirštuką. Tai dar blogiau, mat naujasis čiulptukas visada po ranka.
● Neverta nuo čiulptuko atpratinti 5-6 mėn. kūdikį. Kaip tik šiuo metu jam dygsta dantukai (čiulptukas padeda iškęsti niežulį).
● Čiulptukui sakyti sudie reikėtų pradėti 9 mėn. kūdikiui, kai vaikas mokomas gerti iš puoduko.
● Jei kūdikis neapsieina be čiulptuko, pasistenkite, kad jo dydis atitiktų vaiko amžių, o kokybė - tarptautinius standartus. Atkreipkite dėmesį, ar ne per dideli tūtės sparneliai, kurie nuolat trindamiesi į lūpas ir aplink jas gali sudirginti odą.
Neringa Žukauskienė
