Čiulptukas: jūs už ar prieš?

Mes soske nuo pirmos paros naudojam nusiraminimui, nugraužė spenius kaip reikalas ir "bepanten" tepalas mažai ką gelbėjo. Maitinau sukandus dantis, o poto su soske draugaudavo kol užmigdavo. Poto dar komplikacija man, tai tenka mišinukais maitint tai soskė mums vos ne draugas Nr. 1, Bet kai užmiega ar nori pabendrauti tai nėperkur neįkiši. Vyras bandė prilaikyt, kad čiulpt pradėtų tai kaip spjovė , kokį metrą nulėkė .

Spjaudymo cempione bus

Dukrą auginau su žinduku, nors buvau prieš , maniau neduosiu, maitinsiu pati niekam tos burninės priemonės nereikės, bet deja, jai labai patiko, iki 1,5 mėn. su juo draugavo labai šauniai su juo atsisveikino. O sūnus, pripirkau visokių, kad turėčiau jau gimdymo namuos. Grįžus į palatą sesutė paporino, duok žinduką, nes yra didelis vaikas, nugrauž krūtinę, negalėsi maitinti. Aš sumąsčiau, kad pirmą savaitę neduosiu žinduko, kad pieno būtų, o paskui pratinsiu prie jo deja šis planas nepavyko mažius niekaip neėmė žinduko, jei norėdavai, kad parodytų savo balsą, reikdavo duoti žinduką, tai taip klykdavo, net kaimynai girdėdavo ir netikėdavo, kai pasakjam dėl ko šaukia taip ir auga vaikinas be tos priemonės, žiemą buvo baisoka, kartą buvo šalto oro pririjęs, o dabar laaaaabai gerai, papulį pakiši, jei jau labai sunku, ir kuo tolyn, tuo mažiau reikia, pats sugeba nusiraminti

Mes bandem savo mazaja pripratinti prie ciulptuko,bet nieko neisejo,taip spjaudavo,kad spek gaudyti.Sekmingai augam be jo1

Mano pagrandukas kol kas irgi neima gal ir apseisim

mano abu vaikiukai auga be čiulptuko. Kažkur skaičiau, jog jei pirmas savaites neduodi, tuomet vėliau nebeima - nors gal tik teoriškai taip. Kažkaip nėra bėdos, kad čiulptuko nereikia.

As asmeniskai nieko pries zindukus neturiu, juk vaikui reikia kazkaip nusiraminti tai tegul geriau zinduka zindo negu pirstukas

maniskis taip pat be zinduko auga,pirmais menesiais buvo neramus tai bandem duoti,laikydavau su pirstu tai kol laikai tol ciulpia,tik patrauki ranka taip ir spauna,spovem ir mes i ta reikala ir nebekankinom vaiko.puikiai apsieinam ir be jo tai dabar net kazkaip negrazu man pamacius koki dvimeti su tiuciu burnoj
tiesa sia sav.buvom poliklinikoj ten atejo mama su vaikiuku kazkur apie 1,5 -2 metuku vyruku,tas vaikiukas issiima tiuti,sypsosi,nori kalbint kitus vaikus,o mama prieina ir gruda ta tiuti jam atgal i burnyte man tai buvo klaikus vaizdelis

. Pasibaisėtina , kai mamos pasakoja, kad neduoda čiulptuko, o kūdikis nusičiulpia kojos ar rankos pirštus iki žaizdų. Kai kūdikis pats atsisako čiulptuko- viena, bet kai jam neduodama specialiai Čiulpimas- fiziologinis refleksas. Kūdikis turi patenkinti šį poreikį.

Aisku kiekviena mama elgiasi taip kaip jai atrodo tinkamai, bet as niekada nesuvokiau kaip galima buti pries ciulptuka jeigu vaikui jo reikia nematau jame nieko baisaus, geriau tegul ciulpia ciulptuka negu nusiciulpia pirstukus

Čia tai man patiko. Su tokiais patarimais toli galima nueiti. Kiek esu girdėjusi, bent jau naujagimiams čiulptukas tikrai nerekomenduotinas, nes gali pradėti painioti jį su speneliu, t.y.: čiulpdamas čiulptuką, kūdikis patenkina čiulpimo poreikį ir gali nebeimti krūties (ypač jei ir taip blogai žinda). O tai reiškia, kad pieno, kurio gamybą reguliuoja kūdikio žindimas, ims mažėti, tada primaitinimas (kurio gal visai nebūtų reikėję), ir taip toliau. Nieko nuostabaus paskui, kad po 2 mėnesių jau "nebėra pieno, kaip nepasisekė..." Nenoriu pasakyt, kad visais atvejais čiulptukas dėl to kaltas, bet vis tik turbūt neveltui ligoninėj plakatai kabo - jei norit sėkmingai maitinti, neduokite naujagimiui čiulptuko.
O jei dar vaikas ramus, tai išvis absurdas duoti čiulptuką. Neva vaikas turi būtinai būti su čiulptuku. Man, pvz., žymiai gražiau, kai vaikas be čiulptuko. Ypač vyresnis. Na, bet čia skonio reikalas...
Turbūt tikrai nieko blogo, jei čiulptukas naudojamas tik retkarčiais. Mes savo dukrai nedavėm ir neduosim, ir puikiausiai ji be jo apsieina, bet kiti gal niekaip neišsiverčia be šio daikto. Bet kai čiulptukas duodamas tik iš inercijos, "profilaktiškai", - nesuprantu.
O dėl piršto čiulpimo, tai drįsčiau suabejot, ar tikrai tai blogiau už čiulptuką. Mūsų dukra irgi buvo įnikus čiulpti pirštą (ar kelis iškart), nelabai man tai patiko, stengdavausi nukreipt dėmesį, duoti žaisliuką ar kuo kitu užimti (taip, tai reikalauja pastangų, žymiai paprasčiau būtų nuobodžiaujančiam vaikui įkišti čiulptuką), bet štai išmoko ropoti, ir nebereikia jai to piršto - nelabai patogu būtų ropot su pirštu burnoj, o žaisliukus ir kitus daiktus tyrinėti irgi patogiau abiem rankom (o jau kalbėti tai tikrai patogiau be čiulptuko ); ir šiaip - kam tas pirštas, jei aplink tiek daug visko įdomaus? Dabar dažniausiai čiulpia pirštą tik tada, kai nori užsimigdyti (kai užmiega - nebereikia; jei prasibudina - vėl pačiulpia ir miega toliau). Taigi šiuo atveju pirštas net geriau, nes vaikas pats kontroliuoja situaciją.
Tikrai nenoriu smerkti tų, kurių vaikai su čiulptukais, bet manyčiau, kad dažnai tai tikrai nebūtinas aksesuaras, ir jei įmanoma be jo apsieiti, tai geriau jo ir nereikia (ar bent reikėtų pasistengti nespręsti čiulptuko pagalba problemų, kurias galima išspręsti kitais būdais).

As ir galvojau,kai grisiu namo is ligonines is kart prie soskes pratinsiu,bet mano mergyte buvo gudresne uz mane,visiskai soskes nenorejo,tiesiog ziaugciodavo.visokiu firmu pirkau,bet ne viena nepadejo.iki sesiu menesiu taip pratinau,bet ji ne pro kur .Paskui viena diena pamaciau,kad su tom soskytem vis zaidzia,vis paciulpia ( o jos skirtos iki 1me. ),tada nupirkau pagal amziu ir su malonumu ji pradejo ciulpt..Dabar ta soske nera jai butinybe,jei nera tai nereikia,va tik nakciai reikalinga.