Mazajai bevei 9 menesiai, labai patinka, kai kalbini. Smagiai juokiasi, kai isgirsta "niu niu niu"
Visada kalbuosi, panasu, kad ir ji kalba su manimi arba klausosi, apziurineja. Ir kiti seimos nariai snekina, beproto jai patinka kai brolis ja pasnekina, ji net krykstaut pradeda
Laaabai kalbu
,ir mazute mano su manim labai stengiasi savo kalbele pakalbeti
Kalbejau su ja nuo tos akimirkos kai padejo man ant krutines...
Ir dabar kai tik nemiega vis kalbinu (beja, kai miega irgi priejus pakalbu
)
Aš taip pat visada kalbu su savo sūneliu.Su vyresnėliu irgi kalbėdavau
As kaip ir dauguma cia esanciuju stengiuosi kalbeti su suneliu kuo daugiau, pasakoju jam kaip vadinasi daiktai kuriuos jis arba lieciame, pasakoju ka darau, kur einu ir ka ruosiuosi daryti. Manau labai svarbu yra ziureti i mazaji zmoguti kaip i pilnaverti pasnekova
Kai mudu per dienas vieni tai ir kalbu su juo istisai. Apie viska. Bet uztat maniskis 9 men o ciulba visa diena, kalba savo kalba, dainuoja, labai daug skiemenu taria - kas kelios dienos vis koki nauja, siandien visa diena - kla kla, labai daug intonaciju - netgi bartis moka, atskiria kokia kalba kalbu, tiksliau kai kalbu kazkaip kitaip. Siandien angliska knygute pirma karta skaiciau tai juokesi net iki asaru.
Aš irgi kalbuosi ir visada sulaukiu atsako, arba šypsenos arba pagugavimo. Žiauriai miela
Taip,kalbinu, net pasikalbam kartais
(9 menesiai dabar )














