Paauglys namuose

o kur tas tėvas ir močiutė dabar?
šiaip tai teisiškai nuo 10 metų vaikas turi teisę pasirinkt su kuo iš tėvų gyvent.

Tėvas užsienyje kažkur, močiutė mirus dabar jau Nežinau aš tos visos situacijos labai tiksliai. Išsiskyrė, kai dukrai tebuvo 4-eri, gyveno su tėvu, nes mama pati išlėkė kažkur ir pasak jos, neturėjo sąlygų augint. Tada po kažkiek metų atsirado mama ir išsivežė... Tada aš dar toj giminėj "nefiguravau" tai tikliai nežinau kiek ten tų metelių jai buvo, kai atsirado mama.Dabar abu tėvai kovoja dėl alimentų, mama kai neaugino - nemokėjo, dabar prisiteisė iš tėvo....vienžo, ją išsivežė motyvuodami tuo, kad tėvas turėjo problemų su alkoholiu, negalėjo tinkamai pasirūpint(nors jis ir dirbo tada, išlaikė dukrą)... O močiutė buvo per sena, kad rūpintusi ją. Ir nežinau ar klausė jos kas nors, kur ji nori gyvent,( reikės pasitikslint, nes iš tikro nesidomėjau tuo)........ bet dabar nelabai abu bendrauja... jis užsienyje turi kitą šeimą
Tiesą sakant, sudėtinga visa ta istorija, mergaitė nelabai ir turi kur eit.... Nežinau, abu tėvai kaip gegutės išsiskyrė, dėl alimentų kovoja, o realiai vaiko ,toks jausmas, niekam nereikia ir niekam ji nerūpi..... Daug sumaišties čia dar, reikėtų iš tikro sužinot kaip ten kas

Lukrecija, panašu, kad tu pataikei į patį 10-tuką. Manau taip ir yra ji jaučiasi išduota mamos....
[/quote]
ne tik mamos, bet tevo ir mociutes, vadinasi visu

siandien ir vakar kalbejau su sunum apie problemass kurios slegia jo klasioke, situacija ta pati su mama, bet kad jus zinotumet kaip ji iesko palaikymo, sunus jai daug pataria, paguodzia, tai siandien nejo i mokykla o vaziavo guost ja, pati veziau, tai vaziuojant, lause, mama jei reikes ar galesi jai padet, tu juk moki suprast, sakaiu beabejo, bet pasidare lengviau, nors buvo uzejes lb niurus debesis tarp musu su sunum, bet pasitikejimas liko, zino ir supranta kad niekur negaus tiek pagalbos kaip is manes, net vakar kai prase kad nuvezciau tai sake, mama juk jos mama ne tokia supratinga ir norinti padet kaip tu, as tai galiu su tavim apie viska kalbet, o ji tokiu santykiu su savo mama neturi..............

Ir aš ir aš čia! Jau kad skaitau skaitau.. Aš ir vargstu su savo paaugliu, norėjau sakyt kad situacija panaši su Lukrecija, bet postas apie neblaivius nuotykius jau neatitiko.. žodžiu radau kad gal netaip jau blogai pas mus.. Na išvis jis fantastiškas, sugebėjo ir greitąją man iškviest ir taip gyvybę išgelbėjo, nors nieko ji verta likau invalidė, o tokiai vienai dar sunkiau augint ir išauklėt dorą rimtą vyrą.. tikrai reikalinga jau jo pagalba, psichologė sako gal kaip tik jūsų liga padės jam subresti, užaugti, imtis gyvenimo.. Deje.. ničnieko neprisiprašau.. labai skaudina dažnai, vien dėl sveikatos, kadangi fiziškai atsistačiau tai drėbteli kad tipo nieko čia tau nėra.. Ir baisiausia man kad visai nesimoko ir negalvoja toliau.. Neįsivaizduoju na kaip jį sumotyvuot mokslams, pati nebaigus žinau kaip sunku, be mokslo niekur, o juk tėvai turi rodyt pavyzdį, deje yra taip.. Taip, žinau viską kad paauglystė sunki, tikrai niekas taip jo nesupranta kaip aš, tik jis dar to neįvertina, vis dažniau pagalvoju ar išvis aš jam reikalinga. Ir su kompu vos ne naktim sėdi ir nieko pasakyt nebegali jau ne tas amžius, , dar problema kad asmeninei higienai nesumotyvuoju.. nebepadeda niekas nei sugėdint bandymai nei skatinimai nei netiesioginiai pasiūlymai.. Chi, tooks jau tikras vyras pasidarė, pilnas kmplektas :ir tinginys jokio darbelio namie ir kojinės išmėtytos ir dangtis pakeltas..

Pati esu paaugle. na man 19.Ir galiu pasakyti,jog jus esat nuostabi mama.Manajai niekad nerupejo koks as zmogus uzaugsiu,jai nerupejo auklejimas,jai tik rupejo mylimas vyras,paskui kurio `uodega` leke ir mus su broliu paliko augint mociutei.
Visada galvojau koks jausmas tureti mama rupestinga,mylincia?Kai skaitau Jusu zinutes,patikekit sirdis net suvirpa koks Jusu paauglys turetu but laimingas,kad taip rupi motinai.

Aš kaip ir Brand užbėgau čia pasiskaityti. Man taip pat 19 metų Ir aš taip pat nežinojau kas yra motiniškas rūpinimasis vaiku, palaikymas, gerų dalykų skatinimas. Labai trūko motiniškos meilės..Bet tai mane suformavo labai stipriu žmogumi ir davė labai gerą pamoką kaip reikia mylėti savo vaikus. Lukrecij@ kiekvienas paauglys pavydėtų jūsų sūnui tokios mamos kaip jūs Jūs tikra šaunuolė

Saulutės! jaatau kaip širdis suvirpėjo.. ateikit apkabinsiu ir paguosiu Nesuprantu, neįsivaizduoju kaip galima nesirūpint savo vaiku.. Jis- man brangiausias, jis mano gyvenimo prasmė, aš taip jį myliu kad net stengiuos save kontroliuoti, kad iš per diselės meilės nepadaryčiau "meškos paslaugos" ta prasme neišlepint, nes gyvenimas gi nelepina, kaip tik norisi viskam paruošti.. Brand, o kai paskaičiau apie tavo mamą, tai išvis susinervinau, atleisk, kad aitrinu, bet aš kaip tik, kai mano draugas pradėjo menkint nmano vaiką(man), tai taip jis man ir nusirašė , taip ir nebereikia man tokio. Bet sūnelis tai tikrai su rageliais, einu iš proto nežinau ko imtis kad tik pavalgytų, kad tik niekoi netrūktų, kad tik sveikas ir stiprus užaugtų, jau iki tokio lygio kad obuolį nulupu ir sėklas išimu kad tik nuryt, bet jau tiek išp... kad nevalgo banano jei ant žievės yra nors mažiausia dėmelė, o žinot kad iš parduotuvės šaldytuvų parsinešus jau ant rytojaus pasimato nubrozdinimai, ir išvis, juk žievės nevalgai o vidus tai puikus.. oii.. Ir manau negerai tas be muilo lindimas ir negali būt abejinga jo sveikatai.. Išvis nerealiai protingas ir kai pats to nesuvokia(nors save oho vertyina) ir matai kaip gabumaio per niek eina tik save ėdu kad nemoku auklėt, kad kažką kažkuriuo laiku nesugebėjau nepasukau, kažką praleidau, kažkada gal ką patingėjau, gal per mažai stengiaus jėgų įdėjau.. Žinot labi vertinu pačių paauglių nuomones šiais klausimais, beproto noriu sužinoti kas jiems patiems rūpi, mo jie norėtų ir kaip jie įsivaizduoja gerą mamą ir kokiu būdu juos galima paveikt, ta prasme kaip išsireikalaut ko reikia?..

Galiu pasakyt tik tiek ,kad jus,melynake,nuostabi mama.
O mano mama tikrai ziauri.Patikekit kiek panikos pas ja man ir net neisvaizduoju uz ka. Ji manes nekencia tiesiog..ji labai stipri moteris,o as jautri butybe gal del to nekencia,kad silpna,pazeidziama..
Bet Jus tikrai sauni
Bet taip pat galiu pasakyt,kad ka jau ka bet savo vaikus dievinsiu. Jau dabar vaikam neapsakoma meile jauciu :} visi man jie grazus,fainulkos.:} kazkaip nuo mazens motinystes jausmas stiprus labai

Melynakrauje Svarbiausia nelįsti vaikinui į ... Paauglystė toks metas, kai kiekvienas paauglys priešinasi viskam ir visur, jis pasaulį mato kitomis akimis. Tai normalu, tai reikia ramiai be panikos išgyventi. Sunkus periodas ir pačiam vaikui ir tėvams, bet tai laikina Kaip gerai kai yra tėvų, kurie rūpinasi savo vaikais, jų bėdomis ir paauglyste..Nuoširdžiai pavydžiu jūsų vaikams tokių superinių mamų. Mano motina gyva, bet aš ją jau palaidojau, ji man nulis.. Esu labai stipri asmenybė, daug teko patirti ir iškentėti jos "dėka". Ačiū jai tik už tai, kad dabar matau pasaulį kitomis akimis ir, kad jos nebuvimas mano gyvenime padarė mane gera mama savo vaikui..

Jus tik nesupykit, bet perskaicius sita jusu posta negaliu susilaikyt nepakomentavus. Skaitau jusu zodzius ir matau savo mama, broliui ( 11- meciui vyrukui, kuris save "kieteku" laike) nesdavo nuluptus ir supjaustytus obuolius pries miega, sudedavo rubus ka apsirengti kitai dienai, batus nuvalydavo ir t.t. Pykdavausi su ja, juk vyra augina, o ne siltnamio gelele. Klausdavau mamos kaip jo busimai zmonai reiks gyvent su taip augintu vyru. Kapsejom su mociute ir prikapsejom, mama atsimerke ir pamate, kad vaikinukui seniai nebe 5. Uztat dabar lenda visas sitas lepinimas i pavirsiu, tiek oziu ir chamizmo pas vaika, kad ojojoj. Baisu pagalvot,kas butu buve, jei ji toliau taip lepinus ji butu. Dabar bananai ir obuoliai, pamastykit kas bus veliau kai jis uzaugs ir iseis. Is savo antros puses taip pat reikalaus,kad viskas po nosim butu padeta, sunku bus ir jai, ir jam. O vyras - mamos lepunelis.. na pati suprantat

Oi kaaip ačiū jums labai tai glostot man širdutę Brand, psichologė gan greit paaiškintu jos tokį elgesį, greičiausiai ji tavy atpažįsta kažką tokio savo ,ko ji galbūt gėdinasi ar bijo..
Agnut, va va va pataikėt kaip pirštu į akį! Net neįsivaizduojat kaaaip! Aš pati buvau ištekėjus už tokio ir beveik gyvenimo tikslas buvo užaugint GERĄ vyrą, ir ne man, o kad Savo šeimoj geras vyras būtų kad mokėtų ne mane o Savo moterį mylėt ir gerbt. Savikritiškai sakydavau, kad lengva burbėt kokie visi tie vyrai, kad reikia nuo savęs pradėt, kad štai pati turiu šansą parodyt kaip reikia ir užaugint tikrą vyrą.Ir maniau sekės gerai, laikiau jį geležiniuos kumščiuos, net pagalvodavau kad turbūt mergaitės nemokėčiau augint nes labai jau kietai aš.. Tik, va vieną dieną mane pakirto liga, po operacijos ir ilgalaikės komos likau neįgali ir tik protiškai ,dabar man viskas labai sunku, visas mano skvarbus protas liko operacinėj, ir iš buvusios kietos mamos nieko nebeliko, Pačiai atrodo kad teisinuos bet deje verčiu save gyventi tik iš pareigos kad jį išleist į pasaulį, gal todėl ir nesamoningai taip elgiuos.. Užtat ir stengiuos daugiau aprašyt ir būtent tai kas man pačiai lyg negerai atrodo užtat ir noriu kuo daugiau Visokių nuomonių.Verkiu naktim kad nebežinau ką daryt kad pamiršau visus savo tikslius planus kai užaugint dorą vyrą..ir jo ožiams nebeturiu jėgų pasipriešint..
Selma, dėėkui, aš ir taip manau,ir labai gerbiu jo privatumą ir net kai užeina koks draugas išeinu nesvarbu kad ir iš savo kambario, ir tarp mūsų, bet kažkiek jaučio pasitikėjimo, kas labai kelia mane. Todėl taip akiplėšiškai ir pasakiau kad geriausiai jį suprantu, nes pati turėjau žiauriai sunkią paauglystę ir visiškai netikusią motiną. Kaip ir pati sakai dabar vos ne tikslas gaunas tik nekartot tokių klaidų, nes bloga motina sugadina savo vaikam gyvenimus.. Irgi ir raminu save kad praeis ta paauglystė, savotiškai man net žavu tie aštrumai, kaip brandos augimo rodiklis, tik ir labai baisu, nes klažkas praeis ir kažką greičiausiai jau praleidžiu nebežinau kaip ir paskui nebegalėsiu atitaisyt.. Taip ir norisi visų paauglių klausinėt nakaip su jumis reik apsiet..

.. Ne na... bent sveikatos turėčiau, gal kaip laikyčiaus, bet dabar visai baigiu išprotėt.. Paskambino auklėtoja ir skundžiasio kad nesimoko, kad visai nepagarbiai elgiasi, jaučias kad žmogus išvestas iš kantrybės.. Taip žinau , paauglystė subkus metas ir pačiam paaugliui ir su juo bendraujančiam, ir taip pat žinasu kad visi jie tokie, bet kaip Kaip motyvuot jį stengtis sau, dėl savo ateities!?!? Jokios kalbos nepadeda...nebežinau kaip ką dar sakyt.. nebe tas amžius kad diržą paimtum.. Supykau ant draugo kad nemėgsta mano vaiko, laiko jį veltėdžiu, bet kad jau situacija pradeda jį teisint Sveikata kad vos laikaus taip neturiu jėgų kovot, net neįsivaizduoju kaip pritaikyt turbūt vienintelę priemonę_ kompo ribojimą?.. juolab kad kompas jo(seneliai nė neklausę nupirko).. Heeelp!!