Pritariu pasaku megejoms.Kaip jau sakiau anoj temoj, tai per amzius susiklostes normu idiegimo budas ir jis pasitvirtindavo-seniau zmones buvo kur kas geresni, saziningesni ir t.t.Jei ir pasitaikydavo nuslydimu ar nusikaltimu, tai buvo kaip baisinis ivykis, apie kuri snekedavo metu metais.O dabar-tiek nusikaltimu, kad net demesio nebekreipiam.Prie to prisides ir visos tos "drakonu kovos"ir pan., kurias nuo mazens matydami vaikai isisavina kitokio, daug ziauresnio pasaulio modeli. Visi baisumai lietuviskose pasakose moko vengti blogio, bausti nusikalteli, buti budriam.Ir kiskelio nuzudymas nemoko meluoti, kaip nusprende Ellen, o kaip tik moko buti saziningam,istikimam, kad ir kas benutiktu.
Tiesa, siais laikais labai daug "protingu"leideju, kurie pakoreguoja pasakas ar net visai iskraipo(galetu ir rasyt-"motyvais"), tada gaunas jau nei sis, nei tas...
Pamenu save vaikystėj- niekad nemėgau baisių pasakų, kaip bėja ir Eidrigevičiaus įliustruotų vaikiškų knygučių. Man tos įliustracijos būdavo pernelyg baugios...Neseksiu baisių pasakų ir savo dukrai- realiam gyvenime tiek visokių baubų, todėl pasakos turi būti geros ir gražios. Juk tai PASAKOS. Pati esu ne vieną parašius, taigi dabar laukiu, kada mažoji paaugs ir pradės pasakomis domėtis. Dar moku pasakas sekti "iš lempos", nes turiu lakią vaizduotę. Spėju teks nusipirkt diktofona ir kolekcionuot tas fantazijas. Laukiu nesulaukiu, kada ateis tas pasakų metas...
Manau, kad visos lietuvių liaudies pasakos yra šiek tiek kraupokos, bet man visada patiko K. Andersono pasakos, kuriose tikrai nėra žiaurybių ir baubų.
O jau as tai prisijuokiu is tu pasaku 
su vyru tik susizvalgom ir juokiames, gerai kad dar vaikai to nesupranta. Tos pasakos visos su tokia gilia mintim, kad ne kiekvienas suauges is karto susigaudo kame esme Pavyzdziui, toj pasakoj, kur ta Elenyte berods, ejo ieskot savo 12 broliu juodvarniais skraidanciu ieskot... O pas atsiskyreli tai uzsukt reikia, ir jei su juo nepermiegos, tai nieko ir nesuzinos, pas kita broli atsiskyreli tas pats... Dabar greitai daugiau neatsimenu, sita labiausiai istrigo, bet kai pradedi skaityt, tai kosmaras kazkoks, ir kas jas tokias rase... 
su vyru tik susizvalgom ir juokiames, gerai kad dar vaikai to nesupranta. Tos pasakos visos su tokia gilia mintim, kad ne kiekvienas suauges is karto susigaudo kame esme Pavyzdziui, toj pasakoj, kur ta Elenyte berods, ejo ieskot savo 12 broliu juodvarniais skraidanciu ieskot... O pas atsiskyreli tai uzsukt reikia, ir jei su juo nepermiegos, tai nieko ir nesuzinos, pas kita broli atsiskyreli tas pats... Dabar greitai daugiau neatsimenu, sita labiausiai istrigo, bet kai pradedi skaityt, tai kosmaras kazkoks, ir kas jas tokias rase...
Visokiu tu lietuviu l. pasaku yra, nereikia taip kategoriskai ju atsisakyti. Man asmeniskai labai patinka K.Borutos uzrasytos pasakos, turiu tokia knytute dar is savo vaikystes. Tikrai nera jokiu ten baisybiu, ir tu pasaku kalba labai turtinga ir grazi. 
kiek zinau, tai vaikams tos pasakos su siaubo elementais reikalauja daug paaiskinimu, komentaru, ir jie turi buti tikslus, teisingi ir suprantami vaikui. o tai padaryti tikrai sudetinga 
ir daznai kyla abejones ar vaikas suprato ir kokia itaka tai padarys jo mastymui,elgesiui.
todel geriausia sekti stebuklines pasakas...
reikalauja daug paaiskinimu, komentaru, ir jie turi buti tikslus, teisingi ir suprantami vaikui. o tai padaryti tikrai sudetinga ir daznai kyla abejones ar vaikas suprato ir kokia itaka tai padarys jo mastymui,elgesiui. todel geriausia sekti stebuklines pasakas...
QUOTE(Monet @ 2004 12 30, 09:33)
Kai mano dukrai buvo 3-4 m as skaitydavau lietuviu liaudies pasakas. Bet paskaicius tas baisiasias, ji tiesiog negaledavo uzmigti, pradejo bijoti viena buti tamsiame kambaryje. O kai paskaiciau Jonute ir Grytute, tai dukra is vis pasibaisejo ir paklause: " Mamyte, o manes tetis neisves i miska ir nepaliks?" Ir kazkaip labai jau itartinai, kiekviena ryta man isvaziuojant i darba, palinkedavo:" Mamyte buk atsargi, nepakliuk i avarija, nes as nenoriu likti naslaite". Taigi, po tokio jos elgesio pasikeitimo as nustojau skaityti tas baisiasias pasakas. Ir manau, kad jei vaikas jautrus, geriau tokiu nereikia...
Mano panelyte tokio pat amziaus, 3,6 m.
Karta ant manes supykusi, isreze: jei tu dar mane barsi , as tave nuvesiu i miska ir pririsiu prie medzio ir paliksiu. tau bus baisu, salta ir liudna.
visa laime, kad pazadejo kai as nurimsiu pasiimti is misko ir parsivesti namo.
O ta pasaka apie 7 oziukus ir mes turime. tai ta dali kur ozka prapjauna vilkui pilva as praleidziu, kadangi vis prisimenu man papasakota istorija (tiesa nezinau kiek joje teisybes)
o istorija stai tokia: viena mama augino du vaikucius. vienas is ju buvo iki metuku kitas apie 4 m. tai va, kol ji virtuveje silde pietus, vyresnelis su zirkluciu paglaba norejo is jaunelio pilvuko atsiimti obuoli. visa laime kad tik suzeide o ne papjove. kai jo paprase paaiskinti del ko taip pasielge vaikas atpasakojo 7 oziuku istorija.
QUOTE(Čili @ 2004 12 14, 14:02)
Viename iš mūsų skyrelių užvirė diskusija, ar leisti vakams klausyti pasakų "su siaubo elementais", kad ir apie gaidelį, kuris vištytei akytę išmušė ar panašiai.. Mes augome su tokiomis pasakomis, bet kai kurios mamos mano, kad baisu vaikui sekti tokias pasakas. Pasidalinkite savo nuomone. Galbūt čia aš viena nematau nieko blogo 
as cia taip i gala papuoliau, bet va, mano tetis man sekdavo apie vistele... tai kai daabr isgirdau kaip seke mano dukriukui, tai man tik silti prisiminimai ir tokia nostalgija, kad as jau tokia didele, o tetis jau toks senelis... net sirdele suvirpejo... tai apie koi cia blogi kalbam?
na, mano kukulis pasakų klausyt išvis nemėgsta, bet iliustruotas knygeles knygutes pavartom. Tai vietą, kur pilvą vilkui prapjauna, visada praleidžiu.. O apie Elenytę, kur kiškeliui kojytes sukiojo, tai nuo savo vaikystės prisimint nemalonu. Savo vaikui tikrai neskaitysiu tokios.
Beje, filmukas 'Tomas ir Džeris' man taipogi labai abejotinas Mano mažasis verkt pradeda, jį žiūrėdamas 
(daugiau ir nebejungiu net). O pažįstamų sūnus vis taikėsi katinui su plaktuku per galvą trenkt - taigi filmuke taip daro 
Beje, filmukas 'Tomas ir Džeris' man taipogi labai abejotinas
Mano mažasis verkt pradeda, jį žiūrėdamas (daugiau ir nebejungiu net). O pažįstamų sūnus vis taikėsi katinui su plaktuku per galvą trenkt - taigi filmuke taip daro
Taip net suaugusiam žmogui baisu ir nemalonu, o vaikui, kaip tie mažiukai turi užmigti po tokių pasakėlių ir ką sapnuoti...
