Įvaikinimo istorija

waje, kaip faina, kad tas mazas angelelis greit tures seima........

aha, smagu bus, bet labai sunku laukti ir matyti kaip viskas neatsakingai ir atmestinai daroma, noriu dirbti sioje srityje, ir nors kiek pakeisti dabartine padeti.Ivaikinimo stity seniai reikejo nauju reformu, del paciu vaikuciu geroves.kai susiduri akis i aki, matai kiek spragu ir kiek nesamoniu yra. 

nerealiai grazhi istorija......
....noreciau papasakot ir savaja....

....Manes dar nebuvo, mamyte turejo mano broli, jis buvo Tomukas, nesveikas berniukas (gimdymo trauma) ir tevelis (boksininkas) pripumpuotas steroidu ir visokio kitokio blogio, o tai labai atsiliepe Tomuko sveikatai. Berniukas gulejo ant lovos, nereaguodamas i aplinka....Mamyte daug su juo vargo, ishvazhinejo visa tuometine Sovietu sajunga, kad padeti savo vaikui. Pavargo mamyte ir tetis pavargo....Mire Tomukas, o tetis.....pats pasitrauke ish gyvenimo....Mamyte liko viena....Labai mylejo vaikus ir norejo Manes, sveiko vaikelio..... Pazhintis restorane su mano Tikruoju teveliu buvo lemtinga. Tevelis buvo jureivis, tik "praplaukiantis" pro uosta  Bet mamytei tai buvo nesvarbu, nesvarbu, kad Tevelis ir kita sheima turejo kazhkur toli toli (net nezhinau kur)
....Prabego 9 menesiai...i gimdymo palata mamyte ishejo pasidazhiusi, zhinojo, kad as gimsiu ne naturaliai, zhinojo, kad pjaus pilvuka, juk norejo sveiko vaikelio. Atejau i shy pasauli per pati birzhelio viduri. Lauke buvo karshta ir tvanku, saule dzhiauges, kad as atejau, dangus neverke....Mamyte manim labai dzhiaugesi mazhaja rudaake su juodu plauku kuokshtu ant galvos....Mylejo mane, visi mane mylejo, net "praplaukiantis" tetis atplaukdavo aplankyti savo vaikelio, savo dukrytes.....
...Man buvo 2metukai, atsitiko nelaime mano mamytei. Ji paliko mane vienui viena shitame baisiame pasaulyje. Neturejau nieko, buvau visai visai viena....net "praplaukiantis" tetis nezhinojo apie nelaime ir negalejo manim pasirupint...... (viso to neprisimenu, buvau per daug mazha)
Toliau istorija seka mano prisiminimus, o ne pasakojimus......
.....Seneliu namai, ten gyveno Bocius, Baba, Krikshto mama ir jos sheima....As  labai norejau tureti mama, o neturejau zhmogaus, kuri galeciau taip vadinti. Pavadinau savo krikshtamote mama, jos vaikai, mazhi ishdyke berniukshciai tada pareishke, ji ne tavo mama, o musu. Tada jauciausi tragishkai, nesupratau kodel, kodel as neturiu mamos, kodel jie turi, o as ne, kur mano mama.....
.....Tada miegojau popiecio miego, i kambari iejo teta, as jos nepazhinojau, ji pasilenke prie mano loveles, o as pakilau ir stipriai stipriai ja apsikabinau, tada norejau tik vieno, kad shita nepazhistama teta butu mano mama, nieko daugiau taip gyvenime netroshkau kaip tureti mama....Nepazhistamoji teta nusineshe mane parodyti dedei. As jo ishsigandau, jis buvo tamsiu tamsiu plauku ir rudu rudu akiu, lygiai toks pat juodas kaip ir as. Prisishliejau labiau prie tetos, kad tik manes neatiduotu shitam dedei......Musu susipazhintuves taip ir baigesi.....Neatsimenu kaip atsisveikinau, tik atsimenu, kad laukiau shitos tetos kiekviena diena......
....Praejo daug laiko (mano vaikishka galvele) Nors tai atsitiko ta pacia vasara, gal net po keliu savaiciu.....
...Baba ir Bocius vezhesi mane i svecius. Atvazhiavom i kaima. Ten stovejo grazhus namas, tolyje matesi mishkai ir gelezhinkelis, kiek man, vaikui buvo dzhiaugsmo pamatyti vazhiuojanti traukini..... vienai leido pasivaikshcioti po dideli nama, eit ten kur amn norisi. Buvo labai keista, pas senelius to daryt negalejau, vis sakydavo: "cia nelisk, to neimk, daryk taip, o ne kitaip", o cia buvo galima viskas.....
....Juodaplaukio dedes vis dar vengiau, o teta man patiko, norejau cia pasilikt, nenorejau vazhiuoti pas senelius daugiau ir......mano svajones ishsipilde, likau....Seneliai ishvazhiavo be manes. Sutrikau, kazhko nesupratau, bet as su jais nevazhiavau....Jie, tikriausiai, galvojo, kad as per mazha tokiem yspudzhiam, bet manes neparuoshe, kad teks pasilikt dideliam name su Grazhiaja teta ir Juoduoju dede.
...Verkiau, asaros ritosi tik todel, kad ir vel mane paliko viena, juk seneliai jau buvo man tevais, o dabar mane paliko svetimiem, nepazhistamiem zhmonem....
...Juodasis dede uzhsikele mane ant peciu, Grazhioji teta ramino mane zhaislais ir zhodzhiais....dede neshiojo po dideli nama, buvau didele mergaite sededama jam ant kupros....nusiraminau...Tada seke nuotrauku albumai ir....verciant pirmus puslapius Juodasis dede manes paklause, na, ar rasi mane, savo teveli. As tik ishpuciau savo mazhas dideles akeles, galvelej persikrate visos mintys ir supratau, kad cia mano nauji namai ir as turiu teveli ir mamyte....tikrus, o ne sapnuojamus, as galiu juos paliesti ir jie niekur nedings, as galiu isikibt i ranka ir eit toli toli pazhiuret kaip nuvazhiuoja traukinys, as galiu uzhsiropshti teciui ant kupros ir jis mane neshios po didiji nama, as galiu nueiti i garazha ir padeti jam "remontuoti" mashina ir jis nepasakys niekada shito neliesk, nedaryk taip, o kitaip, nenuvys manes shalin.....As turejau mama, kuriai padedavau kepti bandeles, ar virti sriuba, as turejau savo kabari, daug zhaislu, as turejau savo shuni, kuris manim dzhiaugdavosi labiau nei kitais....as turejau savo lova, savo stala, as turejau savo sheima........
...mazham proteliui tai buvo nesuvokiama, tai buvo beprotishka, buvo gera tureti kazhka tokio kas priklauso tik tau ir niekam kitam daugiau....

....Paaugau, su mama labai dazhnai kalbedavomes apie ta diena, kai apsikabinau ja lovelej, kai pirma karta atvazhiavau pas juos ir pasilikau visam...Visa tiesa zhinojau nuo pat vaikystes ir labai tuo dzhiaugiaus, nes mokykloj, gatvej, net giminiu tarbe visi buvo zhiaurus, nezhinau ar ish pavydo, ar shiaip jausdavo malonuma igelt ir pasakyt: "ar zhinai, kad tu ivaikinta" ir panashiai. Bet man tai buvo ne motais, as turejau tik viena mama ir teti ir man to buvo gana, as turejau mylincia sheima....
...Kol buvau mazha, mama man dazhnai pasakodavo apie "pilvo mama"...Taip as ja vadinu, man tai yra grazhu, ji man dave gyvybe, tik deja pati negalejo manes uzhaugint, taip jau buvo dangui sudeliota....Pasakojo, kad "pilvo mama" mane padovanojo jai, nes mano mamyte negalejo tureti vaiku. Pasakojo daug ir grazhiai.....
i sheima as patekau budama 3metu, zhinodama visa teisybe, didzhiuojuos ir myliu savo sheima, savo tevus, kurie taip pasiaukojo man, kurie man dave viska, bet savrbiausia man dave shiluma ir meile....
...Istorija dar butu galima test ish mamos puses, jei bus kam idomu - papasakosiu

Aciu, kad ishklauset.....

Tikrai labai grazios istorijos.  tik niekaip nesuprantu aplinkiniu pvydo ir pykcio.
Butu idomu isgirsti istorija ir is mamos puses

O dabar del darbo sioj srityje, tai kaip suprantu, darbuotojai nevisada gali padeti, arba kartais ir teisingai dirbti, nes yra idiotiski istatymai.Tada man dabar tokiai jaunai ir nepatyrusiai, patarkit, ka reikia daryti, kad patektum i seima.
P.S. prasau nesijuokit, is gal kvailu klausimu, ir prasau neistrinkit mano zinutes.Tiesiog tikrai noriu daug ka pakeisti ivaikinimo ir globojimo srityse, o is pasisakymu supratau, kad vien tik dirbdama kaip VTA darbuotoja, daug ko nepadarysiu    kad reikia keisti pagrindus, o pagrindai-giliai uzsaldyti seime, bet manau neilgam.

Tad VTAT žmonės tikrai gali daug padėti. Viena vertus jie turbūt nelabai padės tokiu atveju, kaip ditos, kita vertus jie tikrai gali daug ką pagelbėti, ten kur įstatymai leidžia.

patarkit, ka reikia daryti, kad patektum i seima.

prasau nesijuokit,

Tiesiog tikrai noriu daug ka pakeisti ivaikinimo ir globojimo srityse, o is pasisakymu supratau, kad vien tik dirbdama kaip VTA darbuotoja, daug ko nepadarysiu    kad reikia keisti pagrindus, o pagrindai-giliai uzsaldyti seime, bet manau neilgam.