QUOTE(d'esprit @ 2013 05 17, 17:07)
Jei čia man taikėte, tai galiu pasakyti, kad esu prie tų lieknėjančių storulių ir puikiai suprantu, ką turite omeny. Faktas, kad medžiagų apykaita visų skirtinga ir toli gražu ne visiems pavyksta lengvai numesti svorio. Puikiai galėčiau ir pati teisintis genais ar dar kažkuo, bet kam save apgaudinėt? Puikiai žinau, kad man pritrūksta tai valios, tai noro, tai dar kokia bandelė koją pakiša. Ne vienus metus sėdžiu sporto ir dietų skyrelyje ir mačiau tikrai nemažai merginų ir moterų, kurios ateina į temą lienkėt, bet vietoj to, kad kažką darytų, tik sėdi ir verkšlena, kad oi, tokie mano genai, aš nieko negaliu padaryt. Bendrauja temoj kelis mėnesius, per juos nenumeta nei gramo arba net priauga ir dingsta. Nesakau, kad visos tokios, nesakau, kad visoms lengvai krenta svoris. Kalbu apie tam tikrą tipažą žmonių, kuriems paprasčiau sėdėti ant sofos nieko nedarant ir skųstis, kad per didelis svoris paveldėtas, todėl nieko padaryti neįmanoma..
Ne, ne tiesiogiai Jums. Apskritai rašau, nes visur storuliai yra tik be reikalo verkšlenantys. Kaip pati sakote "kam teisintis genais". Niekas neliepia teisintis. Bet sakyčiau taip yra žmogui su gerais genais lieknėti reikalinga valia, žmogui su blogais genais lieknėti reikia GELEŽINĖ valia ir kantrybė. Ne visi tokią turi.
Sakykit, kodėl Jums pritrūksta valios? KAip greitai jos pritrūksta? Ar tikrai ta viena bandelė taip neigiamai veikia lieknėjimą?
Taip, storuliai dažniausiai yra žmonės, mėgstantys pavalgyti. Motyvai skirtingi- kas ieško malonumo, kas saugumo, kas džiaugsmo arba užmušinėja nerimą.
Ok, sugalvojo viena storuliukė su geru anstvoriu lieknėti, pribrendo atrodytų. Prikalbino draugę panašią, ok, laikosi sąžiningai mitybos plano mėnesį tarkime. Jai nukrenta pusantro kg per tą laiką, draugei keturi. Po baliaus, t.y. kiek didesnio (ne vagono) maisto kiekio moteriškei grįžta koks puskilis, draugei tys šimtai gramų. Skanumynų pasiilgusios abi, bet kuri turės daugiau motyvacijos ir įkvėpimo? Kuri matys daugiau prasmės visa tai tęsti?
Todėl ir sakau, kad genai nėra visiškas išsigalvojimas - linkęs lengvai kaupti ir sunkiai deginti riebalus organizmas labai apsunkina lieknėjimo kelią, vien tik psichologiškai, kartais sukeldamas dar didenę neviltį ir kaip pasekmę naują apsirijimą ar svorio priaugimą. Žodžiu gaunasi pasaka be galo.
Maniškė irgi ilgą laiką buvo tokia, nes mane įkvepia rezultatai, o kai, atrodo, atsisakai visko, kas skanu, o pokyčiai minimalūs.....tai nafig?
QUOTE(mylimuke @ 2013 05 17, 19:22)
Aš irgi iš tų, pas ką genai "blogi", tą patvirtino net ir gydytojas. Mano visi beveik giminėj stori. bet tai toli gražu ne mirties nuosprendis. Va, mama visą gyvenimą "kūdinasi" ir nieko neišeina, gal noro ar valios trūksta, pasidietina savaitę ir meta, bet į sporto pusę nežiūri net.

Sesė irgi apvali, bet susiėmė ir jau daug svorio numetė, dabar pats tas amžius -niolikos, kai tie papildomi kilogramai labai maišo.
Nieks nesako, kad nuosprendis. Tiesiog lieknėjimas daug sunkenis ir reikalaujantis daugiau valios ir pastangų.