Ar verta lieknėti

Na aš irgi iš tų su blogais genais, na ir ką. Jeigu viskas lėtai vyksta, dažniausiai būna kažkas netinkamai daroma, tai tada tampykis ir badauk iki pamėlynavimo. Reikia dietologo ir trenerio.


Į pilatesą ėjau iškart po salės, tai kas dabar sugaudys, ką skauda nuo jos, o ką nuo pilateso?

Taip, pagrindinis dalykas metant svorį yra sutvarkyta mityba ir judresnis gyvenimo būdas, BET jei svoris nekrenta, nebūtinai yra režimo klaidos, tiesiog organizmas sunkiau degina riebalus.
Gali valgyti tiksliai nuo 1300 iki 1500kcal per dieną (sveriama viskas, net sriuba, valgomas tik naminis suskaičiuotas maistas), per 5 valgymus pusryčiai, užkandis, pietūs, užkandis, vakarienė tik iš vertingų produktų, nuolatinis judėjimas- ar tai yra kažkas blogai? Ne, tik žiauriai lėtai krenta svoris. Nebūtinai kai svoris krenta lėtai yra daroma kažkas blogai. Aš apie tai ir kalbu. Bet matau, kad nieko nepaaiškinsiu, nes viskas kas matoma- tai tik kad jei nekrenta svoris, reiškia blogai darai, o apie psichologinius momentus juolab šnekėti neverta.

Tai taip, psichologija irgi svarbu. Vieniems sunkiau, kitiems lengviau, bet ne tik svorio metimo tempai skiriasi, bet ir valia, ištvermė, vienam gal sunku mėnesį jau ištvert, kitas taip gyvena ne pirmus metus. Bet aš kalbu ne apie kraštutinį badavimo variantą. Vis tik, manau, viskas atsiremia į norą.

o kas kada sake, kad gerai atrodyt labai lengva ? mane stebina Jusu toks kategoriskas aiskinimas, kaip neimanoma suliekneti ir paskui ta svori palaikyti. bet visuose Jusu komentaruose as girdziu tik " nu gerai, pasilaike menesi", "o man tie du -trys kg tinkamai maitinantis krito keturis mėn . Todėl "ai kam to reik, vis viena nekrenta","Menuo žmogui, kuris keičia savo mitybą (ypač jei keičia kardinaliai) ..." ir t.t.
Mes snekam apie skirtingus dalykus. Vienos apie sveika gyvenimo buda, kitos apie dietas. Dietos gali but veiksmingos kuri laika, o nustojus ju laikytis svoris gris su kaupu. O zmones, kurie maitinasi sveikai ir nekisa i save visko kaip i siuksliu deze, apskritai netures problemu del svorio.
Jus cia vis kalbat apie psichologijas, genus, skirtingas draugiu fiziologijas ir pan., bet is esmes eilini karta bandot teisintis. Nei Jus sveikai gyvenat, nei Jus apie tai snekekit. Jus valgot nereguliariai, valgot bet ka ir didelem porcijom, taip kad nesnekekit apie sveikos mitybos nenauda, nes Jus tiesiog nelabai ka turit pasakyt, pati maitindamasi visiskai kitaip.
Papildyta:


jei kazkam jo psichologine busena trukdo normaliai atrodyt ir sveikai gyvent, tai reikia pirma "galva eit tvarkytis", o ne viso gyvenimo negandom kaltint savo psichologines problemas.

Vaiva

Gal tamsta įsiskaitykite iš pradžių į tekstą nes absoliučiai iškraipote mano žodžius:
1. Aš nesakau, kad neįmanoma sulieknėti ir to svorio
palaikyti. Prašom parodyti kur rašiau kitaip.
2. Tai buvo pavyzdys grynai hipotetinis, jei nepastebėjote, buvo žodis "tarkime". Galėjau vietoj mėnesio parašyti du arba tris mėnėsius, nuo to niekas nesikeičia, kad žmogui, kurio motyvacija ir įkvėpimas yra paremtas rezultatais, o jų ilgai nematyti, žymiai sunkiau laikytis ir išsilaikyti.
3. Aš šneku būtent ne apie dietas, o apie tinkamą mitybą, bet tinkama mityba neturi vieno recepto visiems. Aš neprieštarauju dėl to, kad reikia rinktis ką valgyti, tik štai nesutinku su Jūsų požiūriu į mitybos režimą, kuris priklauso nuo konkretaus žmogaus- kaip jam geriau. Vienam užtenka trijų kartų per dieną, kitam dviejų, trečiam ir vieno. O ketvirtas valgys 5. Svarbu, valgyti įvairius, maistingus produktus ir nuolat neviršyti paros kalorijų normos.
3. Nei aš bandau teisintis nei man to reikia. Tik sakau, kad blogi genai, jie egzistuoja ir gali pakišti koją lieknėjant, tik kiek kitaip nei pateikiama kituose pavyzdžiuose, kad "storėjama nuo oro". Manęs asmeniškai tai ne(be)liečia.
4. Vaje, vaje, iš kur jūs žinot ką aš valgau ir kokiom porcijom? Iš kur tokios žinios- apie bet ką? Ir...em aš savo režimą turiu

1. o tie simtai pasiteisinimu apie valios stoka, genus, psichologija ir t.t., tai cia kas ? ne bandymas irodyti, kad liekneti neimanoma?
2.butent - HIPOTETINIS. Jus cia rasinejat, kad "galbut, jeigu, buna ir t.t." rasykit konkreciai apie save, o ne iskelkit hipoteze apie dvieju draugiu galimus svorio metimo variantus
cia ne mano poziuris. pasidomekit, pasiskaitykit, pasisnekekit su specialistais ir visi jie Jums pasakyt ta pati, su menkais nukrypimais ir pritaikymais kiekvienam asmeniskai, bet principas mitybos rezimo bus toks pat.
3.egzistuoja ne blogi genai, o blogas visos seimos/kartos/dinastijos mitybos supratimas. kaip kazkuri cia jau rase, kad pas "blogu genu" savininkus net suniukai nutuke buna
4.SM temoj apie figuras pati viska smulkiai buvot isvardinus. pamirsot ?
o tas Jusu pacios issigalvotas rezimas ka duoda ? Jus ir toliau maitinates bet kaip, zalojat savo organizma ir vis dar bandot itikint save, kad labai sveikai gyvenat ?

1. Ne, tai ne bandymas įrodyti, kad sulieknėti neįmanoma, tai pavyzdys, kad būna visokių situacijų, visokių žmonių, ne visų kelias lengvas ir lygus ir kodėl žmonės būna pasiduoda.
2. O ką apie save rašyti? Šneka tai ne apie galimus svorio metimo variantus, o fiziologiją vieniems krenta greičiau, kitiems lėčiau, o kitiems visai lėtai. Kas neaišku? Norite pasakyti, kad visiems krenta vienodai? Man, pvz. svoris krenta labai lėtai, bet krenta. Ką "ten" irgi rašiau
3. Mano šeimoj labai skirtingi visi.
4. Nepamiršau, bet nesupratau kas iš mano išvardinto jums yra "bet kas" ir iš kur tos "didelės porcijos" anot Jūsų.
Dėl pagrindinio valgymo dukart dienoj tai žinau, kad nuomonės nesutampa, bet ką darysi, aš su tokiu režimu esu tiesiog laimingesnė ir dėl to savęs įtikinėti visai nereikia

pati susigalvojat kazka ir pati tada su savim gincijates kas nors bent uzsimines buvo, kad liekneti ar palaikyti norima svori yra labai lengva ? kad tai nereikalauja valios ( kalbu apie tuos zmones, kurie valge bet ka ne todel, kad jautesi sotus, o tiesiog "tarnavo" maistui ir tik pasieke kazkokia riba susimaste. zmones, kurie sveikai maitinasi visa gyvenima ir is esmes neturi problemu del antsvorio, tai priima kaip gyvenimo buda ir zveriskos valios ir saves tramdymu jiems nereikia) niekas nesake.

taip, vienam krenta letai, kitam LABAI letai - kaip Jums ( tiesa sakant, apskritai stebiuosi, kad su tokia mityba jis Jums krenta ). Bet jis krenta, kai zmogus pradeda ne est, o valgyt - taisyklingai, reguliarai, zmoniskom normaliom porcijom. Greitas svorio metimes nera gerai. Del to cia niekas net nesigincijo.

su savimi tai kaip tik nesiginčiju. Ar skaitot ką rašau, kad tam tikri žmonės, kurie guodžiasi genais pritrūksta valios todėl, kad nemato rezultato realaus, nes jo laukti per ilgai. Kalbnu ne už save, kalbu apie tai, kad tokių YRA ir labai nemažai, kurie norėtų kažką daryti, kažką daro, bet paslysta. Dėl lėto kritimo. Tai yra faktas. Neriškite to prie manęs, mintis ta, kad jei būtų labai paprasta surasti valią, tai dietų pramonė užsilenktų o trys ketvirtadaliai pasaulio nevaikšiotų nutukę ir netuktų. Kalba apie motyvaciją.

O ko stebitės? Tai gi va aš pradėjau ne ėst, o valgyt. Ne kada reikia, o kada praalsktu. Ar pastebėjote, kad ne lieknėjantys, o liekni žmonės nebūna prisirišę prie maisto? Valgo kai praalksta? Aš dabar gyvenu taip pat ir man tas visai patinka. Mano racionas labai normalus, režimas mane tenkina, niekada nesijaučiu alkana, kalorijų normos irgi prisilaikau. Ir jeigu NORĖSIU tai suvalgysiu užkandį, norėsiu- desertą, problemos iš to nedarau, bet aiškinti kaip aš kemšu [b]bet ką[/b] ir kažkokias milžiniškas porcijas....va čia tai tikrai juokinga.

cia Jusu atsakymas devuskai:



cia man :



kazkaip ziuriu ne as viena cia ne taip skaitau, arba nesuprantu.. gerai, kad Jus pati save suprantat

Mano asmenine nuomone čia akcentas dedamas ne ten. Tie, kas paslysta, paslysta, nes norėjo per mažai/nepakankamai/dėl netinkamų priežasčių. Jie paslystų net jei svoris kristų greičiau, nes tada jis vis tiek kristų "ne taip greit, kaip aš norėčiau".

Čia tas pats kaip mano vyras kad sako, kad jam mesti rūkyti yra neįmanoma, nes jam tai padaryti yra nepalyginamai sunkiau nei tiems, kurie anksčiau rūkė ir metė (tame tarpe ir aš ). Ir jis teisus, jam mesti būtų nepalyginamai sunkiau nei man, nes jis to padaryti nenori (nors teoriškai kartas nuo karto pareiškia, kad "būtų gerai, bet..."). Aš pati iš asmeninės patirties žinau, kad mesti su netinkama motyvacija arba be stipraus vidinio nusiteikimo, kad "viskas, gana", yra nepalyginamai sunkiau, nei tą nusiteikimą ir vidinį apsisprendimą turint. Ir rezultatų patikimumas bei ilgalaikiškumas nuo to priklauso 100 proc. Pirmą kartą mečiau su kančia (daugiau gal psichologine nei fizine) ir laikinai (kol buvo būtinybė, dantis sukandus), pavydėdama tyliai visiems, kas gali sau rūkyt ir nesiknisa sau proto dėl metimo. Pradėjau vėl vos tom priežastims išnykus. Antruoju atveju lengva širdimi ir be ypatingų moralinių kančių. Nerūkau pradėt vėl neplanuoju.

Su mityba tas pats. Kadangi svorio metimas dažniausiai reikalauja didesnio ar mažesnio pokyčio visoje mityboje, gyvensenoje, tai čia ir turi būti sutelkta pagrindinė motyvacija. Žmogus turi norėti nustoti ėsti daug ir/arba bet ką. Jis turi surasti sau tinkančią ir pageidautiną alternatyvą ir norėti gyventi kitaip. Jei to noro (vidinio) nėra, tai tada ir ne ta kryptimi pučiantis vėjas gali tapti pretekstu "nustoti kankintis"