Smurtaujantis vyras

Lengva pasakyti, skirtis, išeiti nuomotis...Kai gyveni su žmogumi ir , kaip tuo metu atrodo, kad be proto labai myli, tai ir tas smurtas...Na, ne kiekvieną dieną, juk smurtauja. (Ačiū dievui, kad aš už to žmogaus neištekėjau, tik teko kelis metus pagyventi). Vieną savaitę viskas gerai, kita-košmariška. Dabar jau nebepamenu, bet manro, kad smurtaudavo, kai išgerdavo...Tiesa, visos kaltės man neversdavo, sakydavo, kad pats kaltas...O aš tikėjausi, kad gal baigsis tas periodas, mūsų nesusikalbėjimas...Bet...Nieko geriau nebuvo, tik blogėjo...Tuo žmogumi nepasitikėjau...Jis gyvenime visko buvo paragavęs...Be to, jei sugeba savo draugo mašinai padangas perpjauti, vien dėl to, kad tas negrąžina skolos?...Tai ką aš žinau...Vėliau apsivogė firmoje, kur dirbo...Nepalaikiau jo...Trenkė kumščiu į stalą, kaip aš, jo draugė, nepalaikau?Tai ką, žmogų nužudytų, tai taip pat turėčiau palaikyti?
Taigi, ne kartą pirkau "Alio reklamą", jau ieškojau vietos, kur galėčiau išsikelti, bet va, kaip tik ateidavo geras santykių periodas ir vėl numesdavau tą mintį į šalį...
Viskas blogėjo...Labai trūko dėmesio, bandžiau kažkaip išsireikalauti, bet man buvo labai sunku...
Pradėjo mane vadinti beprote, nesveika, kad man reikia į beprotnamį,nors nieko tokio nedariau, tik norėjau dėmesio...O jis vos ne kiekvieną dieną pareidavo išgėręs bent alaus butelį...Norėjo, kad aš suprasčiau, jog vienas alaus butelis per dieną, tai čia normalu Nesutikau su juo...Negaliu pakęsti alkoholio kvapo ir dar kiekvieną dieną...
Tai aišku, kad kai tik užuosdavau alkoholį, tai šypsena dingdavo iš mano veido, o, matai, mano mielasis draugas norėjo, kad aš kiekvieną dieną pasitikčiau jį su šypsena veide, pabučiuočiau ir t.t.Kad valgyt būtų pagaminta, o jis tik grįšta, pavalgo, kojas susimeta, visas dėmesys į TV ar į PC...
Bet aš taip negalėjau...Aš nenorėjau būti šlepete, patogia, šilta šlepete...
Kivirčai buvo tokie aštrūs, kad daugumoje atvejų galvojau baigti šią ašarų pakalnę...Bet laikė mintis, kad turiu artimuosius ir kaip jiems būtų liūdna be manęs...
Viskas dar pablogėjo, pradėjo ne tik mane į beprotnamį siųsti, bet dar ir žeminti visaip kitaip, žodžiais...
Tikrai neslėpsiu, kad kai mane vadina kur...., nepelnytai, žert...tai tikrai nemalonu, esu jam gerai sušėrusi per veidą už tokius žeminimus...
Kokią teisę jis turi mane žeminti...Tai jis dar labiau užsivesdavo...Kaip čia aš galėjau jam per veidą antausį duoti...Nu ir pasaka be galo...
Oj, daug ką ir primiršau jau...Bet ta įtampa, kad parodai ar pasakai, kad trūksta dėmesio, o viskas baigiasi, kad jis užsisuka ant kito šono, o tu "nors pasikark"...
Įtarinėjau jį, nes nežinia ką su kuo kur veikdavo, toks vaizdas, kad gyveno vienas...Jokios atsakomybės...O aš nervuodavausi, skambindavau, kaip durnelė, klausdavau, gal kas nutiko, kad namo po darbo negrįšta...
Viskas baigėsi, ačiū dievui, tiesa jo iniciatyva, ir aš dėl to jam tik padėkoti galiu...
Bet, apturėjau tokias skyrybas, o net susituokus nebuvau...Kad dieve dieve...
"Kai žmonės išsiskiria, tai kartu nebegyvena", tai aš tą patį vakarą , pagal jį, turėjau išsikraustyti?
Oj, gal čia buvo mano gyvenimo duobė?...Nežinau...Bet turiu karčios patirties...
Kur buvo mano protas, susižavėjau narkomanu, buvusiu kaliniu...Net vidurinės nebaigęs...
Tiesa, viskas nuo manęs buvo slepiama kelis mėnėsius...O kai sužinojau visą tiesą, tai jau gyvenau pas jį ir kažkaip pagalvojau, kad reikia padėti žmogui išbristi iš liūno...
Kiek žinau, tai jis išbrido iš to liūno...Gyvena, dirba, turi dukrytę...

Būna tokių situacijų, kai atsiduriu tam tikroje vietoje, ir viskas atgimsta, visos nuoskaudos...tada tik ašaros kaupiasi...
Bet dabar esu laiminga...
Visoms, kas patiria smurtą, nekentėkite ir tikrai nelaukite, geresnių dienų nebus...
O aš pas nieką nesikreipiau pagalbos, nes visą laiką buvau savarankiška. Draugė mane perspėjo, kai krausčiausi pas jį, klausė, ar aš tikrai esu įsitikinusi, ką darau...
O aš tada ant sparnų lakiojau...
Tai draugei skambindavau, kai buvo sunku, verkdavau, bet nieko nesakydavau apie smurtą...Mamai taip pat nieko nesakiau, nenorėjau nervuoti...
Tai vat taip ir sukosi viskas tuos du metus...
Kas keisčiausia, tai jis prie kitų žmonių, mane vos ne ant rankų nešiojo ( man tai buvo keista), toks meilus, paslaugus, visą laiką geros nuotaikos, o namie...
Brrrr....

GERAI, KAD VISKAS PRAEITI as ir kovojau atleidau, bet viena diena rimtai apsiprendziau, kad jau gana Nekentekit darykit sprendimus, kancia nieko gera neduoda

va ir sulaukiau tos dienos kai vaikštau su mėlyne, nuo įtužusio vyrišio

Sakykit, mėlynė nedidelė. ar verta imti apdukcija? Kuo ji man pravers skirybų atveju? Kur ja galima gauti Vilniuje?

Na jeigu pries mane vyras bandytu pakelti ranka, griebciau kas po ranka papuola ir gerai atidauzyciau, kad fantazija smurtauti visam gyvenimui dingtu. Jeigu nusileisi tokiam, tai labai greitai gali tapti bokso kriause. Moterys, NEPASIDUOKIM

Nesuprantu tokioj situacijoj klausimo: "ka daryti?" SKIRTIS. Ir kuo greiciau. Mano tevas pries mama smurtavo, del ko po siai dienai turiu daug baimiu, veliau mano draugas- aciu Dievui su juo viskas baigta. Manau, cia galioja taisykle- pakele ranka viena karta, pakels ir antra.
Jei moteriai galima susitaikyti ir ji nori gyventi toki gyvenima,ok,bet kai atsiranda vaikai- tik skirtis. Antraip- bus sugadinti ir ju gyvenimai. Nepataisomai.

viena aisku kaip diena- jei pakele viena karta ranka, pakels ir antra ir trecia,,,, nelabai realu, nes toki nepasikeicia.. gali keist moteris, bet jie nepasikeis,. vistiek bus momentas kazkada kai vel pratruks..
Skirtis tik skirtis.. o jei dar vaiku yra... tikrai tik skirtis.
nes dazniausiai tas kur musa, jos bijo skirtis ir jaucia priklausomybe nuo smurtautojo kazkokia..
gerai , kad apie tai prasneko kuo toliau tuo daugiau ir spauda ir tv.

visu zinuciu neskaiciau, o perskaiciau tik keleta paskutiniu... na visos varot i viena puse. tikrai neginsiu vyru, aisku ranka kelti pries moteri yra negerai... taciau idomu ka patartumete tokiu atveju, jeigu pvz moteris nuolatos specialiai kenkia ir tiesiog pastoviai bando tai isprovokuoti apie ka cia snekate? skirtis?

Nesupratau apie ką jūs čia šnekate? Kokios provokacijos, koks kenkimas Vat pvz mane kaimynas irgi provokuoja, man kenkia, nes dažnai pasleidžia trankią muziką ir "tūsinasi" būtent tuo metu, kai aš savo mažių migdyt einu. Bet aš nebėgu pas jį su kočėlu "prasinešt" Skambinu atitinkamoms institucijoms ir tiek. Kas per "debilas" turi būti žmogus, kad problemas kumščiais spręstų Jei jau jo netenkina toks žmonos elgesys, tai tegul eina į visas keturias puses arba žmoną ten išsiunčia (pagal situaciją), bet tas "pateisinimas", kad kažkas tai "išprovokuoja" smurtą šeimoje tai man asmeniškai skamba kaip didžiausias absurdas. Niekas prie radiatorių nepririša ir durų/langų neužkala.

O dėl to ar skirtis Jei abiems gerai, tai ne, tegu. Tegu provokuojasi, kenkia, mušasi ir vėl taikosi. Tegu gyvena kas kaip nori, bet jau tada ir skųstis nereikėtų a la "mane provokuoja, kenkia ir t.t." Tiesiog yra žmonių, kurie kitaip nemoka problemų spręsti.

neisivaizduoju tokios situacijos.. tai tada tegu vyras skiriasi. skyrybos nesivengiamos. juolab jei jis supranta kad ji specialiai kenkia, ir duoda i galva vistiek, tai kas cia per taktika... tai tada palik,skirkis, aiskink ar dar ka nori, bet jei jau nesusivaldai tai irgi ne kas.. vyras moters must negali. moteris vyro irgi

pritariu....kazkada mes su vyru snekejom apie tokiu vyrus...zinau, kad jis nekeltu rankos...bet ir ji prespejau, kad jei taip nutiktu, tai nesvarbu kiek gauciau paskui as, bet tuo metu, tai paleisciau viska kas po ranka pakliutu...o paskui dar ir visom institucijom pranesciau...
mano mama policijoj dirba su tokiais vat vyrais...ir visada pasakodavo apie tokiu atvejus...ir visi jie pasibaigdavo blogai...nes moterys nusileisdavo...
manau jau geriau kaip nors paciai kapstytis, gyventi atskirai ir vos verstis, nei buti dauzomai...tegu nepyksta moterys kurios gal yra tokioj situacijoj, bet man jos yra saves negerbiancios moterys ir netik saves, bet jei turi vaiku,tai nemyli ir ju,jei leidzia jiems gyventi tokioj aplinkoj....

Ką daryti, jeigu namie yra agresyvus asmuo ir nuolat yra fizinis pavojus, bet nėra jokių įrodymų, kad yra pakėlęs ranką? Ar pvz jeigu esant girtam ir agresyviam būtų iškviesta policija, kaip nors ji padėtų? Ar paimtų tą žmogų bent parai? Nes po policijos iškvietimo tikrai kiltų reali grėsmė būti sumuštai ir gal net užmuštai už tai, kad buvo įvelta policija. Ar būtų kokia nors vieta laikinam apgyvendinimui dėl grėsmės ir pan.?

Gal nelabai rišliai parašiau, bet esmė aiški?

Ką gi... Tenka ir man pakalbėti šia tema. Dvejus metus praleidau šalia smurtaujančio vyro. Pirmą kartą trenkė gatvėje, nesiskuklindamas praeivių, už tai, kad ėjau susitikti su draugais, bet pamiršau apie tai pranešti. Pavydas... Atsiprašė, atleidau... Pažadėjo, kad daugiau taip nebus. Bet pasikartojo, ir dar, ir dar... Už tai, kad netyčia pastūmiau jo kompiuterį, už tai, kad paprašiau, jog galėtume susitikti rytoj ir pakalbėtume, nes jaučiu, kad šiandien joks padorus pokalbis mum nesigaus, už tai, kad gadinu jo įvaizdį prie jo draugų... Priežastį galėjo rasti bet kokią. Mylėjau beprotiškai, ilgainiui man pradėjo atrodyti, kad tai aš kalta, kad tai aš išprovokuoju ir išvedu iš kantrybės. O jis jau neatsiprašinėjo, kartojo: pati kalta, prisiprašei... Per Velykas paskutinį kartą pademonstravo savo vyriškumą ir sumušė taip, kad man atrodo, jau mačiau žvaigždes. Garsiai trenkė durimis ir dingo. Po kelių savaičių paskambino pasiteirauti, kaip man sekasi. Piktai bubtelėjau, kad tai ne jo reikalas... Prieš kelias dienas sustikome tam, kad grąžinti vienas kitam savo daiktus, buvo labai įdomu pamatyti jo reakcija... Kas iš to. Toks pats piktas, o kai dar pamatė, kad atėjau su draugu, nes bijojau, kad vėl ką sumąstys, pasakė:"Dar apie mane išgirsi..."

Niekas neįsivaizduoja, kokia laiminga dabar esu, kad galiu nesugūžti iš baimės, kad praplėčiau draugų ir pažįstamų ratą, kad pamčiau, kiek žmonių mane palaiko...