Įkraunama...
Įkraunama...

panikos atakos

QUOTE(vejavaike @ 2007 06 16, 15:43)
Aciu tau uz visus vertingus patarimus, kuriuos tu cia mums visoms dalini smile.gif
Pastebejau, kad man sirdi spaudzia dazniausiai darbe. Dabar, kai savaitgalis, jauciuosi pakankamai ramiai ax.gif  Jokiu raminamuju nereikia. Cia tik darbe taip. Turbut reikia darba keisti...arba eiti atostogu smile.gif
Nieko - dabar vaikas apsirgo, tai savaite imsiu biuleteni.
Kaip tau sekasi?
Kaip kitoms?
Skaiciau as apie Ruta Sciogolovaite. Pasirodo, ir jinai sirgo nerimu, ir vaistus vartojo. Bet va - dabar laukiasi kudikio smile.gif gal jau pasveiko galutinai? smile.gif

Kad surado mylima zmogu ir laukiasi kudikio,tai tikrai jai suteiks daug teigiamu emociju ir isvis ji malacius,kad raso apie savo problemas,nemanau ,kad visi rasytu biggrin.gif O tam straipsnyje raso,taip"Jau kuri laika stiprus panikos priepoliai Rutos nebekankina,ji apsieina be vaistu.Taciau nerimas transformavosi:dabar moteri nuolat kamuoja fobija."Taip kur panika,ten ir fobija,kad vel nepasikartotu...dar ten raso,kad zmogus viena karta patyres panika prisimins ja visa gyvenima.Bet manau,kad ji laimingai susilauks vaikelio,manau,kad besilaukdama moteris pasidaro stabilesne,na nebent po gimdymo gali kiek pablogeti biggrin.gif Ai dar del knygos Jusu samones galia,skaiciau,ten tipo taip,kaip galvosi taip ir bus,tai istikruju tiesos yra ,yra net irodimu,kaip musu nusistatimai,musu intencijos savo atzvilgiu veikia musu kuna,bet vien uzsisukti ant to,kad man gerai,gerai...kada yra istikruju nelabai gerai yra pavojinga ir tai pat gali sukelti papillldoma itampa ,tokiu atveju geriausia sau pripazinti: taip man dabar nelabai,bet as stengsiuos,dziaugsiuos tuo,kuo turiu,o rytoj jau bus geriau ir to nerimo nereikia stengtis per daug slepti,tai tai pat sukelia papildoma itampa. tongue.gif
Papildyta:
QUOTE(moske4 @ 2007 06 21, 20:00)
Na as ne gydytoja, bet zinai, jei jautiesi blogai - pradek...Atsinaujina juk ne pilnai, o plius per ta laika kol gersi, turesi laiko pamastyti ka darai siame gyvenime ne taip, gal perdaug isdalini save kitiems, gal nustojai svajoti, gal kazko bijai ir nepasitiki savimi. Perskaiciau daug knygu ta tema - tikejimas savimi didziusias vaistas, bet jo reikia ismokti, tai ir bandau daryti, po maza zingsneli, nes iki siol buvau specialiste prislkaldyti is degtuko malu vezima, o ant manes liaudiskai tariant visi galejo joti ir vaziuoti, dabar truputi geriau, pradeda isidirbti savisauga, ir kaip manai, galeciau as cia dabar taip juokauti, jei nebuciau pasigydziusi.. Vaistai ne baubas, veiklioji medziaga - seratoninas uzpildo musu smegenis reikiamomis dalimis, o pagrindinis vegetacinis nervas, kuris inervuoja visus organus - pradeda atsileisti.. bet, zinoma reikia pagalbiniu priemoniu - gal joga, gal baseinas, kiekvienas pasirenka pats.  mirksiukas.gif
Va pamiegojau pietuku, truputi akys nusvito. Ti viena dalyka ismokau is psichologes nebloga - nieko nepaspartinsi, noras susiimti dar labiau pablogina situacija, sukelia papildoma itampa. Nerimo priepuolius turime sutikti ramiai, kaip slogavima, ir suprasti, kad jis praeis. pati tai isbandziau.

va cia pabaigoj man tai labai patiko,duoda tokiu neblogu patarimu psichologai victory.gif
Atsakyti
[quote=vejavaike,2007 06 22, 10:19]
[quote=moske4,2007 06 21, 23:30]
aciu uz knygu rekomendacija smile.gif
zinot, kai as pagalvoju, keik paskui kainuoja musu nervu gydymas, tai ojojoj...ir vaistai, ir psichoterapija, o dar jeigu kokia joga lankyti ar privaciai eit pas psichologa? as paskutiniu metu visus pinigus kisu tik i sveikata.... unsure.gif o pasveikti reikia daug laiko ir pastangu...
O kaip tau pasireiksdavo nerimas? ar jis uzeidavo tam tikrose vietose ir situacijose? ka jausdavai? ar tau budavo silpna?
[/quote]
Sveika. As truputi gal kitaip ta patyriau, tiesiog viena diena ( per pacias Kaledas) prabudau trukdama oro, svaigo galva, atrodo apalpsiu, ir skaudejo apie juosmeni. Negalejau normalai net kalbeti - matyt nervai buvo stipriai viska uzspaude. Atsiduriau ligoninej - vienoj ,po to kitoj. Padare butiniausius tyrimus - jie nieko nerode. Verkaiu prasiau pagalbos, nes maniau mirstu...Atrode karaujas gyslose kunkuliuoja ar kemsasi nesupratau - visa drebejau kaip narkomane.
Po keliu dienu mane visgi pasiunte pas psichiatre, nes purtymas nesiliove, o as be paliovos prasiau pagalbos. Skaudejo kojos, tiesiog lauze kaulus, svoris krito ant akiu, o nuo minties apie maista net pykino - vyras praktiskai maitino per prievarta. Aciu jam.
po to man diagnozavo depresija. Tarp kitko manau, kad yra kruvos ju atmainu, ir priepuoliai taip pat ne visai vienodi. Asmeniskai man nerimas buvo nuolat - nebuvo nei galo nei pradzios, negalejau miegoti, o jei uznusdavau - tuoj pasokdavau saukdama ir smarkiai plakancia sirdimi, tipo kazka uzmirsau padaryti. Varge tu mano kai prisimenu stebiuosi kaip vyras manes nepaliko, nes karta nakti emiau per miegus klykti atsisedau ir stipriai jam tvojau...I vaika negalejau ramiai ziureti - vis galvojau kaip jis be manes uzaugs, nes buvau tikra, kad su manimi dedasi kazkas rimtesnio, ir kad as neuzilgo isgirsiu is gydytoju kazka baisaus. Na o pasirodo isgirdau tik tai vegetodistonija, peraugusi i depresija, su fiziniais skausmais, plius kazkoks ten sindromas kai zmogus nuolat jaucia itampa sisijusia si isitikinimu, kad serga nepagydoma liga. Mane perspejo,kad taip galvosiu dar ilgai nerimas banguos, pradzioj dazniau, veliu retes, galiausisi visai nurims. tai va tokia istorija - susiduriau su visokiais zmonemis, vieni palaike, kiti kaltino, trti pasisalino ir nesirodo is vis po siai dienai. mama skambino kasdien sake - vaikeli juk tu pasveiksi, tai pagydoma, va yra zmoniu kur tikrai serga nepagydomom ligom - tada man budavo isvis bloga nuo saves, kad negaliu susiimti, kad negaliu net pasivaikscioti i lauka su vaiku iseiti. Ziauriai erzino zmones - atrode visi tokie laimingi, sveiki, o astik silpstu ir silpstu, net trumpam pavaiksciojus, pradedavo spazmuoti kvepavima, imdavau verkti, nes uzpuldavo visiska panika. Rasau tai, bet turbut paskutini karta, daugiau nebenoriu viso to prisiminti, ir jai ne seimos palaikymas, nezinau kaip buciau isgyvenusi. Na ir turbut dabar aisku, kad pasirinkimo ar gert vaistukus as jau nebeturejau.
Tiesa, pati save laikau linksmu zmogumi, tokia atrodau ir kitiem, todel dalaiai zmoniu buvo sunku pastiketi, kad man depresija, tame tarpe ir vyrui..
\ Va siandien as jauciuosi daug geriau - ismiegojau, pavalgiau, lyg ir akys nusviesejo, vel manau, kad bangele bus prauzusi, ir viskas bus o.k smile.gif
Atsakyti
[quote=moske4,2007 06 22, 15:07]
ojojoj, liudna istorija verysad.gif sakes, kai pagalvoji, kokia baisi liga ta depresija ir kas ji gali padaryti su zmogum...na, bet svarbiausia, kad si istorija turi laiminga pabaiga smile.gif juk tie vaistai tau tiko ir padejo, ar ne?
beje, jei jau minejai, kad teko gulet keliose ligoninese, ar galetum rekomenduoti, kokioj ligoninej gydomi tokie sutrikimai? nes man kartais uzeina tokiu minciu, kai uzknisa tas nesibaigiantis silpnumasir vaistu kaitaliojimas, kad pati paprasysiu siuntimo i ligonine. MAn daktaras sake, kad yra keleta vietu, kur gydomi tokie negalavimai (butent psichoterpijos skyriu), bet idomu, gal kas is jusu zino ir gali is savo patirties parekomenduoti?
saunu, kad vyras tave suprato ax.gif Ko jau ko, bet vyro palaikymo labai reikia... blush2.gif
Atsakyti
Viena ka zinau gultis i ligonine - tai rizika pamatyti daug sunkesniu atveju uz save. plius daug raminanciu vaistuku. As tau siulyciau nuvaziuoti i Vasaros 5, ir apsizvalgyti, sako gi ten dabar yra dieninis skyrius, kur gydo be vaistu ivairiom terapijom, dirba profai. Atrodo ten reikia psichoterapeuto siuntimo, bet pradzioj pati apsiziurek. dar yra toks saitas protnamis.lt pabandyk, gal ten ka rasi. Mano ligonines buvo daugiau skirtos ligos diagnostikai, na o gydziausi jau namie, nors siule, vasaros5, arba Sapiegos ligonine, zinau, kad dar kazkur yra. Bet neskubek, kaip ir sakiau pabandyk isgauti kuo daugiau info apie dieninius skyrius.
Atsakyti
QUOTE(moske4 @ 2007 06 22, 16:07)
Sveika. As truputi gal kitaip ta patyriau, tiesiog viena diena ( per pacias Kaledas) prabudau trukdama oro, svaigo galva, atrodo apalpsiu, ir skaudejo apie juosmeni. Negalejau normalai net kalbeti - matyt nervai buvo stipriai viska uzspaude. Atsiduriau ligoninej - vienoj ,po to kitoj. Padare butiniausius tyrimus - jie nieko nerode. Verkaiu prasiau pagalbos, nes maniau mirstu...Atrode karaujas gyslose kunkuliuoja ar kemsasi nesupratau - visa drebejau kaip narkomane.
Po keliu dienu mane visgi pasiunte pas psichiatre, nes purtymas nesiliove, o as be paliovos prasiau pagalbos. Skaudejo kojos, tiesiog lauze kaulus, svoris krito ant akiu, o nuo minties apie maista net pykino - vyras praktiskai maitino per prievarta. Aciu jam.
po to man diagnozavo depresija. Tarp kitko manau, kad yra kruvos ju atmainu, ir priepuoliai taip pat ne visai vienodi. Asmeniskai man nerimas buvo nuolat - nebuvo nei galo nei pradzios, negalejau miegoti, o jei uznusdavau - tuoj pasokdavau saukdama ir smarkiai plakancia sirdimi, tipo kazka uzmirsau padaryti. Varge tu mano kai prisimenu stebiuosi kaip vyras manes nepaliko, nes karta nakti emiau per miegus klykti atsisedau ir stipriai jam tvojau...I vaika negalejau ramiai ziureti - vis galvojau kaip jis be manes uzaugs, nes buvau tikra, kad su manimi dedasi kazkas rimtesnio, ir kad as neuzilgo isgirsiu is gydytoju kazka baisaus. Na o pasirodo isgirdau tik tai vegetodistonija, peraugusi i depresija, su fiziniais skausmais, plius kazkoks ten sindromas kai zmogus nuolat jaucia itampa sisijusia si isitikinimu, kad serga nepagydoma liga. Mane perspejo,kad taip galvosiu dar ilgai nerimas banguos, pradzioj dazniau, veliu retes, galiausisi visai nurims. tai va tokia istorija - susiduriau su visokiais zmonemis, vieni palaike, kiti kaltino, trti pasisalino ir nesirodo is vis po siai dienai. mama skambino kasdien sake - vaikeli juk tu pasveiksi, tai pagydoma, va yra zmoniu kur tikrai serga nepagydomom ligom - tada man budavo isvis bloga nuo saves, kad negaliu susiimti, kad negaliu net pasivaikscioti i lauka su vaiku iseiti. Ziauriai erzino zmones - atrode visi tokie laimingi, sveiki, o astik silpstu ir silpstu, net trumpam pavaiksciojus, pradedavo spazmuoti kvepavima, imdavau verkti, nes uzpuldavo visiska panika. Rasau tai, bet turbut paskutini karta, daugiau nebenoriu viso to prisiminti, ir jai ne seimos palaikymas, nezinau kaip buciau isgyvenusi. Na ir turbut dabar aisku, kad pasirinkimo ar gert vaistukus as jau nebeturejau.
Tiesa, pati save laikau linksmu zmogumi, tokia atrodau ir kitiem, todel dalaiai zmoniu buvo sunku pastiketi, kad man depresija, tame tarpe ir vyrui..
\ Va siandien as jauciuosi daug geriau - ismiegojau, pavalgiau, lyg ir akys nusviesejo, vel manau, kad bangele bus prauzusi, ir viskas bus o.k smile.gif

zinai tu atpasakoji mano gyvenima g.gif su manim dejosi kazada tas pats, bet palikymo kazkaip nesulaukiau kaip tokio, nes visi galvojo kad as pati issigalvoju, nes tas kuris nera to pats patyres negali kito suprasti, vengdavau visko absoliuc, o vaikai augo, ir suprantu kad ne viska jiems davaiua ka galejau duoti vis per ta nelemta bjauria liga... g.gif
Atsakyti
Tetarima - nezinau kiek metu Jus sirgote, ir kaip pavyko sveikti, bet manau viskas musu rankose, vaikui ir as buvau ne pati geriausia mama piko metu, bet dabar stengiuosi is visu jegu, nes labai myliu savo suneli, visada zinoma mylejau, bet nervine busena kartais paversdavo mane pikta ragana, plius nemazai metu pradirbau su neigaliais vaikais, tas matyt irgi sveikatai nepadejo. kai sema nepalaiko turetu buti desimteriopai sunku, bet matyt Jus ir stipresne uz mane. O vien tai, kadJus galvojate apie tai kiek davete ar nedavete savo vaikams rodo, kad jais rupinates. Labai noreciau, kad mes visos pasveiktume, kad pasidziaugtume sia diena, rytojumi, kad matytume kaip auga musu vaikai ir pasidziaugtume uz juos, nepanikuodamos del kiekvienos nesekmes. Kalbu cia sau, bet nuosirdziai linkiu ir Jums to paties. Sekmes..
Atsakyti
QUOTE(moske4 @ 2007 06 22, 21:00)
Tetarima - nezinau kiek metu Jus sirgote, ir kaip pavyko sveikti, bet manau viskas musu rankose, vaikui ir as buvau ne pati geriausia mama piko metu, bet dabar stengiuosi is visu jegu, nes labai myliu savo suneli, visada zinoma mylejau, bet nervine busena kartais paversdavo mane pikta ragana, plius nemazai metu pradirbau su neigaliais vaikais, tas matyt irgi sveikatai nepadejo. kai sema nepalaiko turetu buti desimteriopai sunku, bet matyt Jus ir stipresne uz mane. O vien tai, kadJus galvojate apie tai kiek davete ar nedavete savo vaikams rodo, kad jais rupinates. Labai noreciau, kad mes visos pasveiktume, kad pasidziaugtume sia diena, rytojumi, kad matytume kaip auga musu vaikai ir pasidziaugtume uz juos, nepanikuodamos del kiekvienos nesekmes. Kalbu cia sau, bet nuosirdziai linkiu ir Jums to paties. Sekmes..

labai didelis dekui uz palinkejimus aciuks.gif aciuks.gif aciuks.gif tik va dabar jau mano panoms 20 ir 23, jau suaugusios pano,s o vaistukus as vis dar geriu, tai jau 20 metu blink.gif viskas per daug ilgai uzsitese ir zinau kad kas pasikeistu turiu visa gyvenima isbraukt, visa praeiti, visus skausmus, pazeminimus, savigrauza ir tt, labai labai daug blink.gif matomai tokia jau esu ir pasikeisti arba kazka vienu mostu pakeisti nesugebu, tai matomai nesu tokia jau stipri reiskias cool.gif Nelabai cia pasireskiu nes nenoriu savo skaudzia patirtim dalintis, nes cia jaunos mamytes bendrauja ir tikisi pasveikt, tai nesinori kazkaip kad prarastu vilti pasveikt, linkiu visa sirdim greiciau issikapstyti, nebijoti keisti kazka gyvenime kas trukdo normaliai jaustis, nesigrauzti del nesekmiu ir tt smile.gif Zinau kad daugelis pasveiksta per 6 men ar daugiau, o mano atveju yra taip kaip yra ir as palyginus su tokiu ligos stazu skaitau kad esu stipri labai net 4u.gif
Atsakyti
Na isties ilgas ligos stazas, ir nuoskaudu kaip suprantu kruvos, bet juk negalima taip saves nurasyti, tebunie po maza zingsniuka, bet ir tokiame amziuje juk kazka pakeisti galima. va vienos drauges mama dabar ligoninej, nes jau 16 metu kankinasi, dabar ir sirdele nusilpo, istiesu sunku...Man labai padeda megstama veikla - rankdarbiai, kaip ir minejau mes moteru klube jais uzsiimam, ismokau siuti skiautinius, tai taip fainai laisvalaikis eina, ramu, gera ir grazu, kaip jums ar nepadeda panasus dalykai. Beje, dabar i Vilniu vis atvaziuoja pozytivaus mastymo mokytojai is Rusijos. mano drauge eina pas juos 1 k per men ir moka po 200lt, Brangu, bet jai padeda. Optimizmo zinoma per viena diena neismoksi, net nezinau kur tas aukso raktelis i sekme pasleptas, bet bet kokiu atveju sekmes
\ O vejavaikei radau citata is WWW. protnamis.lt gal susidomesi:
4.

Mitas:
Daugelis psichikos ligonių turi būti gydomi ligoninėse.

Realybė:
Daugelis vaikų, paauglių, suaugusiųjų ir pagyvenusių žmonių gali gauti geriausią pagalbą bendruomeninio tipo įstaigose.

Bendruomeninio tipo paslaugos gali būti:
krizių intervencija, ambulatorinių pacientų konsultacijos, užimtumo terapija, savipagalbos grupės, reabilitacijos paslaugos ir kt.


--------------------------------------------------------------------------------
Atsakyti
QUOTE(moske4 @ 2007 06 22, 21:25)
Na isties ilgas ligos stazas, ir nuoskaudu kaip suprantu kruvos, bet juk negalima taip saves nurasyti, tebunie po maza zingsniuka, bet ir tokiame amziuje juk kazka pakeisti galima. va vienos drauges mama dabar ligoninej, nes jau  16 metu kankinasi, dabar ir sirdele nusilpo, istiesu sunku...Man labai padeda megstama veikla - rankdarbiai, kaip ir minejau mes moteru klube jais uzsiimam, ismokau siuti skiautinius, tai taip fainai laisvalaikis eina, ramu, gera ir grazu, kaip jums ar nepadeda panasus dalykai. Beje, dabar i Vilniu vis atvaziuoja pozytivaus mastymo mokytojai is Rusijos. mano drauge eina pas juos 1 k per men ir moka po 200lt, Brangu, bet jai padeda. Optimizmo zinoma per viena diena neismoksi, net nezinau kur tas aukso raktelis i sekme pasleptas, bet bet kokiu atveju sekmes
\ O vejavaikei radau citata is WWW. protnamis.lt gal susidomesi:
4.

Mitas:
Daugelis psichikos ligonių turi būti gydomi ligoninėse.

Realybė:
Daugelis vaikų, paauglių, suaugusiųjų ir pagyvenusių žmonių gali gauti geriausią pagalbą bendruomeninio tipo įstaigose.

Bendruomeninio tipo paslaugos gali būti:
krizių intervencija, ambulatorinių pacientų konsultacijos, užimtumo terapija, savipagalbos grupės, reabilitacijos paslaugos ir kt.
--------------------------------------------------------------------------------

Va sitaip kankinausi kokius 2 metus kol pasiryzau kreiptis pas rimtesnius specialistus, dirbau megstama darba, vienoje drbavieteje 18 m, visaip kabinausi i gyvenima, privatus psichoterapeutai, adatu terapija, visokia literatura, kiek pinigu isleista ojojoi blink.gif visokie papildai, kompanijos ir tt, ejau vargo kelius, Siule i ligonine zinoma ne karta bet negalejau pripazinti kad as visai jau beprote blink.gif
o siaip save priziuriu, kaskart visokie papildai, kepenu valymas ir tt, ir dar daug kas pasako kad atrodau daug jenesne nei is tikro, nepaisant mano tu vargu...Dukros vis prikisha kodel niekur neiseinu siaip prasiblaskyt, o gerti isvis jau negeriu kokia 15 metu, nes po nors ir nedidelio kiekio kita diena man dar budavo blogiau, teko net greituke kviesti ne karta... blink.gif tai pasirinkau blaivu gyv buda... Neseniai gal pries 3 metus susipazinau su moterim kuri man pasiule uzsiimti gintarais, tai sekesi gerai, esu zmogus matomai prie meno... doh.gif kol galu gale tapau auka, vis per savo gera sirdele... blink.gif perskolinau pas kita pazystama nemaza pinigu suma o ji nusimuilino, tai va dabar ir nezinia kaip pasibaigs, o is savo kisenes neturiu is ko grazint, plius pries 6 men palaidojau broliuka toki linksma ir judru ir optimista verysad.gif siuo metu padedam visaip kaip galim mamytei, kuri vos islaike brolio mirti, nes pati po insulto ir infarkto vienu metu, tai va cia galiu rasyt ir rasyt visus 10 tomu. Linkiu sekmes pasveikti, kabintis i gyvenima ir dekui uz palinkejimus 4u.gif
Atsakyti
Sveiki 4u.gif moske 4,noriu paklausti taves,kaip sekesi nuimti xanaxsa g.gif As jau mazinu doze,is ryto 0,5, per pietus 0,25, vakare 0,25.Ir iskart pablogeima jauciu schmoll.gif Jau vien del tos priezastes manau pradeti nauduot zolofta,,kai jis prades veikti,bus lengviau nutraukti xanax,jug jo negalima ilgai vartuoti g.gif Mane jau visi gasdina,kad nio xanaxso labai sunkiai atprantama,ir as jau tai pajutau. verysad.gif
Atsakyti
Molocka as xanax geriau tokiais tarpais, isparadziu intensyviai, po to, kai pradejau gert antidepresantus ir migdomuosius, apmazinau, po to vel buvau inikusi. As nezinau kokia pas tave bukle, bet as pati vien su xanax nebuciau isikapsciusi. Jis gi kaip priedas- trumpam laikui apramina, bet ligos priezasties tai nepasalina.Jei depresija nezymaus laipsnio - zmones geria ji 2 kart dienoj, gera pusmeti, po to pamazu nutraukia. Bet jai padetis sunkesne - manau vien jo nepakaks. Nenoriu cia burti ko nezinau, bet as tau siulyciau pradeti gerti tuos vaistukus kur israse gydytojas, nes pati jauti, kad dar per anksti nutraukti raminancius. Turbut tave perspejo, kad antidepresantai pradeda veikti tik po keliu savaiciu, per ta laika kartu galima gerti ir xanax, kad lengviau butu..
As taip pat anksciau maniau, kad antidepr labai jai baisus vaistai, o dabar galiu pasakyti tik tiek - neaisku kas organizmui blogiau gauti vaistu doze ar nuolat jausti itampa ir galutinai nusialinti?
Atsakyti
sveikos, baisus dalykas tos ligos. as jau pora kartu gulejau ligonineje. baisu. vaistu slopinimas begalinis. dabar noriu pati nuteraukti vaistus. bijau kad gali buti blogai, bet as jau nebenoriu ju vartoti.nezinau kaip viska istverti verysad.gif
Atsakyti