Ar jie myli mūsų vaikus?

#85
QUOTE(rena @ 2007 01 09, 22:58)
gal tu ir teisi drinks_cheers.gif
bet kai Edvinui sakau parodyk kur tavo tete, o jis iskart atkerta toli toli, o as ne jo tete doh.gif man tai anksciau skaudziai skambedavo, o dabar jau pripratau ax.gif
nors vistiek jauciasi tas skirtumas kur tikras vaikas kur ne verysad.gif

Na gal su manim nesutiksi,nu bet as nejauciu skirtumo nors tu ka!Yra zmoniu kurie net nezino kad abu vaikai ne to pacio tevo.Ir net to neitaria
Atsakyti
#86
Mano vyras myli mano sūnų wub.gif Užsiima su juo, žaidžia, auklėja, kalbasi ax.gif Bet, kai pagalvoju, jei turėtume dar viena, bendrą vaiką... ar nepasikeistų MB elgesys? Šito labai bijau unsure.gif
Atsakyti
#87
Mes bendro vaiko dar neturm,mano dukryte jis myli be galo,net didziuojasi kad jis ja augina, kad ji vadina tetuku cool.gif Manau daug lemia tai, kad ji dar mazute buvo kai pradejom kartu gyvent. Bet jei butu vyresne,salia manes butu tik toks vyras kuris myletu ir mano vaika,kitaip as net neysivaizduoju.
Atsakyti
#88
Sveikos likimo darugės 4u.gif Mane šiuo metu griaužia toks kirminukas verysad.gif Sūnui 8 metai, be tėčio auga nuo 1,5 metukų. Jau daugiau kaip metai turiu draugą. Kartu negyvenam, bet dažnai pas mus būna. Iš pradžių viskas buvo gerai, užsiimdavo su juo, žaisdavo. Sako "ne tas tėvas kuris 'padarė', bet tas kuris augino" mirksiukas.gif Bet dabar pradėjo labiau kištis į sūnelio auklėjimą. "Burba" kad per daug žiūri televizorių, nesportuoja, per mažai lauke būna... Žinau, kad jis nori tik gero. Kai jis pats buvo mažas, nemėgo televizoriaus žiūrėt, lankė daug būrelių, augo su broliu ir pan. Nežinau ką daryt. Bandžiau kalbėt su juo, kad vaikas vienas, neturi ką veikt, aplink draugų nėra, o lauke žiemą vienas nieko gero nenuveiksi. Aišku, kiekviena mama savo vaikiuką užtaria biggrin.gif Bet kažkaip skaudu, kai atrodo visai svetimas žmogus aiškina ką reik daryt. Kitas atvejis, jei kartu gyventume ar būtume susituokę, bet dabar.. Gal jūs ką išmintingo pasakysit, patarsit?
Atsakyti
#89
QUOTE(coliuke_v @ 2007 03 21, 17:08)
Sveikos likimo darugės  4u.gif  Mane šiuo metu griaužia toks kirminukas  verysad.gif Sūnui 8 metai, be tėčio auga nuo 1,5 metukų. Jau daugiau kaip metai turiu draugą. Kartu negyvenam, bet dažnai pas mus būna. Iš pradžių viskas buvo gerai, užsiimdavo su juo, žaisdavo. Sako "ne tas tėvas kuris 'padarė', bet tas kuris augino"  mirksiukas.gif  Bet dabar pradėjo labiau kištis į sūnelio auklėjimą. "Burba" kad per daug žiūri televizorių, nesportuoja, per mažai lauke būna... Žinau, kad jis nori tik gero. Kai jis pats buvo mažas, nemėgo televizoriaus žiūrėt, lankė daug būrelių, augo su broliu ir pan. Nežinau ką daryt. Bandžiau kalbėt su juo, kad vaikas vienas, neturi ką veikt, aplink draugų nėra, o lauke žiemą vienas nieko gero nenuveiksi. Aišku, kiekviena mama savo vaikiuką užtaria  biggrin.gif  Bet kažkaip skaudu, kai atrodo visai svetimas žmogus aiškina ką reik daryt. Kitas atvejis, jei kartu gyventume ar būtume susituokę, bet dabar.. Gal jūs ką išmintingo pasakysit, patarsit?

Sveikute, kai as pradejau gyventi su MB vaikams buvo 13 ir 14. Tai jie labai sunkiai prieme MB bet as prasiau kad jis ju neaukletu, kas negerai, nepatinka pasako man o as jau bandau paaiskinti jiems. Nes i MB pastabas jie reaguodavo labai skausmingai.
O jus juk dar net kartu negyvenat, tarkytes abu ka padaryti kad vaikas daugiau judetu, jei taip nori padet, gal kur nusivestu......Geriau butu kad jis pats vaiko dar neaukletu...
Atsakyti
#90
Labai ačiū už patarimą ... Kažkaip lengviau pasidaro kai su kuo nors pasikalbi 4u.gif
Papildyta:
Dar visą padėtį sunkina mama, nes mes gyvenam pas ją. Dėl visokių manojo "pastebėjimų" man dar ir ji pamokslus atskaito. Žinokit labai sunku, nes net ir aš negaliu nieko pasakyti, mat labai mėgėja anūkėlį užtarti verysad.gif O kai užtarėjas yra, tai ar jis ar aš ką sakyčiau, jam "dzin". Labai norisi greičiau išeit gyvent atskirai, bet bijau, kad dėl sūnaus auklėjimo prasidės dideli nesutarimai. Todėl ir kreipiausi į jus blush2.gif
Atsakyti
#91
QUOTE(coliuke_v @ 2007 03 21, 20:21)
Labai ačiū už patarimą ...  Kažkaip lengviau pasidaro kai su kuo nors pasikalbi  4u.gif
Papildyta:
Dar visą padėtį sunkina mama, nes mes gyvenam pas ją. Dėl visokių manojo "pastebėjimų" man dar ir ji pamokslus atskaito. Žinokit labai sunku, nes net ir aš negaliu nieko pasakyti, mat labai mėgėja anūkėlį užtarti  verysad.gif O kai užtarėjas yra, tai ar jis ar aš ką sakyčiau, jam "dzin". Labai norisi greičiau išeit gyvent atskirai, bet bijau, kad dėl sūnaus auklėjimo prasidės dideli nesutarimai. Todėl ir kreipiausi į jus  blush2.gif

gyventi kartu sunku, labai negerai, kai mociute ir mama skirtigai isivaizduoja vaiku auklejima. Reiktu gyvent atskirai, pandyt vaikui viska graziai paaiskinti, gerai butu jei draugas nepultu iskart vaiko tik auklet reiktu kad jie pirma susidraugautu, kad draugas susikurtu autoriteta vaiko akyse, kad rastu bendru uzsiemimu, dada ir vaikas turetu klausyti...vienu zodziu pamokint lengviausia, o gyvenimas inesa savo korektyvas 4u.gif
Atsakyti
#92
QUOTE(coliuke_v @ 2007 03 21, 17:08)
Sveikos likimo darugės  4u.gif  Mane šiuo metu griaužia toks kirminukas  verysad.gif Sūnui 8 metai, be tėčio auga nuo 1,5 metukų. Jau daugiau kaip metai turiu draugą. Kartu negyvenam, bet dažnai pas mus būna. Iš pradžių viskas buvo gerai, užsiimdavo su juo, žaisdavo. Sako "ne tas tėvas kuris 'padarė', bet tas kuris augino"  mirksiukas.gif  Bet dabar pradėjo labiau kištis į sūnelio auklėjimą. "Burba" kad per daug žiūri televizorių, nesportuoja, per mažai lauke būna... Žinau, kad jis nori tik gero. Kai jis pats buvo mažas, nemėgo televizoriaus žiūrėt, lankė daug būrelių, augo su broliu ir pan. Nežinau ką daryt. Bandžiau kalbėt su juo, kad vaikas vienas, neturi ką veikt, aplink draugų nėra, o lauke žiemą vienas nieko gero nenuveiksi. Aišku, kiekviena mama savo vaikiuką užtaria  biggrin.gif  Bet kažkaip skaudu, kai atrodo visai svetimas žmogus aiškina ką reik daryt. Kitas atvejis, jei kartu gyventume ar būtume susituokę, bet dabar.. Gal jūs ką išmintingo pasakysit, patarsit?



pas mus susiklostė tokia situacija, kai mano vyresniai buvo 10metuku. Atsirado kitas "tėtis". Prasidėjo sielų karas.
buvo prieinama iki to, kad mergaitė skambindavo savo tikram tėtei ir skųsdavo naująjį tėtuką....o tas mane terorizuodavo ir sakydavo, kad tuoj ateis ir sutvarkys viską...o kas tas "viskas" iš patirties karčios žinojau unsure.gif
bet pradėjau pastebėti, kad mano dukrytė nuostabi ir bėda tik ta, kad ji tiesiog "trukdo" naujajam išsikeroti mūsų namuose.

viskas užaštrėjo taip, kad dabar auginu du leliukus nuo skirtingų tėvų ir viena. neapsikenčiau su naujuoju ir jo ego. aš aš ir dar kartą aš.
bet dabar turiu angeliuką ir tikiuosi , kad mes jam naują gerą tėtę surasim...kad gal labiau ne mane, o net jį mylėtų, o mergaitei jau 14bus ir ji nori, kad brolis (kaip ten bebūtų, bet yra labai mylimas) turėtų tėtę smile.gif

tad mes abi ieškom mirksiukas.gif
Atsakyti
#93
Labai didelės sėkmės tau, eglejoana 4u.gif Va matai vyrai kokie ištižę.. Aš sakau, kad geriau jokio nei bilekoks biggrin.gif Juk mes moterytės nepasiduodam ir nepalūžtam. Taip ir toliau thumbup.gif
O mano "buvęs" tai aplanko sūnų kartą-du per metus, ir tik todėl kad jo mama gyvena mūsų kaiminystėj. Iš pradžių sūnuks dar pasiilgdavo, prižadėdavo pasiimti atostogom prie jūros, atvežti dovanų. (Nors nieko neatveždavo, sako "mamytė gauna alimentus, tegu ji žaislus ir perka") Bet dabar nei pas senelius nori eit, nei pas tėtį, suprato kaip jis jam "rūpi" verysad.gif
Atsakyti
#94
tik neįsižeiskit dėl mano nuomonės...Bet aš visada kartoju,jog nėra tokio vyro ,kuris svetimą vaiką mylėtų kai savo...NĖRA schmoll.gif Na nebent vienetai.... g.gif O ta motina ,kuri mato ,jog tas vyras akivaizdžiai nemyli jos vaiko,bet ''užmerkia akis ir nieko nedaro'' nėra verta būt mama...Sakysit ką daryt? unsure.gif Žinau moterį ,kuri žuvus vyrui[sūnui tuo metu buvo 3 metai] ,neparvedė į namus jokio vyro.Draugą ji turėjo,bet patėvio savo sūnui nenorėjo.....Prieš tokią motiną lenkiu galvą......o ir pati mačiau,kaip griaunama yra vaiko vaikystė,teta turėdama dukrytę ištekėjo,pradžioj lyg viskas.kaip ir nieko,kol negimė bendra dukra. o paskui prasidėjo pragaras.Dėl kiekvieno menkniekio jis puldavo tą mergytę,kol ją pasiėmė seneliai..ji ten ir augo ir sugrįžo gyvent pas mamą,gal po dešimtmečio ,kai ji išsiskyrė su vyru.....aš pati buvau dar vaikas ,bet matyt visa tai suformavo mano neigiamą požiūrį į patėvius ir pamotes...NĖRA TOKIO VYRO,KURIS MAN BŪTŲ BRANGESNIS UŽ MANO VAIKĄ. schmoll.gif
Atsakyti
#95
QUOTE(vilminė @ 2007 03 22, 09:29)
tik neįsižeiskit dėl mano nuomonės...Bet aš visada kartoju,jog nėra tokio vyro ,kuris svetimą vaiką mylėtų kai savo...NĖRA schmoll.gif Na nebent vienetai.... g.gif O ta motina ,kuri mato ,jog tas vyras akivaizdžiai nemyli jos vaiko,bet ''užmerkia akis ir nieko nedaro'' nėra verta būt mama...Sakysit ką daryt? unsure.gif Žinau moterį ,kuri žuvus vyrui[sūnui tuo metu buvo 3 metai] ,neparvedė į namus jokio vyro.Draugą ji turėjo,bet patėvio savo sūnui nenorėjo.....Prieš tokią motiną lenkiu galvą......o ir pati mačiau,kaip griaunama yra vaiko vaikystė,teta turėdama dukrytę ištekėjo,pradžioj lyg viskas.kaip ir nieko,kol negimė bendra dukra. o paskui prasidėjo pragaras.Dėl kiekvieno menkniekio jis puldavo tą mergytę,kol ją pasiėmė seneliai..ji ten ir augo ir sugrįžo gyvent pas mamą,gal po dešimtmečio ,kai ji išsiskyrė su vyru.....aš  pati buvau dar vaikas ,bet matyt visa tai suformavo mano neigiamą požiūrį į patėvius ir pamotes...NĖRA TOKIO VYRO,KURIS MAN BŪTŲ BRANGESNIS UŽ MANO VAIKĄ. schmoll.gif

Kodėl įsižeisti? Čia todėl ir rašiau, kad patartumėt, pasidalintumėt savo mintimis ir išgyvenimais. Žinau, kad berniukui labai reikia vyriškos kompanijos. Ir tikrai nesiruošiu jam parvesti naują tėtį, norėčiau kad jis turėtų draugą. Net nesitikiu kad mylės kaip savo vaiką, to niekada nebus. Bet bijau kad dabartinis "nuomonės reiškimas" gali pavirsti į barnius ir pykčius. Aš jam iš pat pradžių pasakiau kad niekada neiškeisiu vaiko į jokį vyrą. Kolkas stengiuos kalbėtis, paaiškinti. Bet jei niekas nesikeis, tai vėl liksiu vieniša mama, ir su pavydu stebėsiu tėčius žaidžiančius su savo mažiais parke... verysad.gif
Atsakyti
#96
QUOTE(coliuke_v @ 2007 03 22, 11:02)
Kodėl įsižeisti? Čia todėl ir rašiau, kad patartumėt, pasidalintumėt savo mintimis ir išgyvenimais. Žinau, kad berniukui labai reikia vyriškos kompanijos. Ir tikrai nesiruošiu jam parvesti naują tėtį, norėčiau kad jis turėtų draugą. Net nesitikiu kad mylės kaip savo vaiką, to niekada nebus. Bet bijau kad dabartinis "nuomonės reiškimas" gali pavirsti į barnius ir pykčius. Aš jam iš pat pradžių pasakiau kad niekada neiškeisiu vaiko į jokį vyrą. Kolkas stengiuos kalbėtis, paaiškinti. Bet jei niekas nesikeis, tai vėl liksiu vieniša mama, ir su pavydu stebėsiu tėčius žaidžiančius su savo mažiais parke...  verysad.gif



na o aš stebiu nepavydžiai smile.gif
aš tiesiog nesisakcentuoju ties vyrais lotuliukas.gif
o visą dėmesi perkeliu i savo sūnų ir dukrą

ir surasti tėtuką t.y. ne vyrą sau turėjau omenyje, o tėtę leliukui smile.gif
daug keliaujant matau-yra tiek vyrų, pasiryžusių padėti auginti...tik viena stabdo,kad jie nėra baltieji(aš ne rasistė-priešingai)bet mėlynakiam sūnui tada būtų amžina mįslė-kodėl jie tokie skirtingi unsure.gif
Atsakyti