Ar jie myli mūsų vaikus?

o man atrodo, kad aš tikrai galėčiau mylėti, ne savo biologinį vaiką, dažnai pamastau, gal reiktų ką paimt iš vaikų namų, bet galvoju kad truputėli prer vėlu, nervai ne tie, o jei dar nespesi ant kojų pastatyt

Nu bet jei tas vaikas tavo mylimo vyro tai juk dalele jo tai ar negalima jo myleti negalvojant kad jis kazkokios bobos

As esu labai laiminga kad mano dabartinis vyras myli abu vaikus vienodai,nu skirtumo nejauciu tikrai,jei jausciau tai su juo ir negyvenciau,nes nesuprantu kaip kitoms atsiprasant b.... svarbiau uz vaika.

Ne visos,bet ar gali buti kasnors svarbiau uz vaika

svarbiau uz vaika nieko negali buti taciau viskas turi buti saikingai ir protingai

Dėl taves aš pereičiau miškus ir dykumas, įkopčiau į visus kalnus, perplaukčiau visas upes, ežerus, jūras ir vandenynus.
PS. Ateisiu sekmadienį, jei nelis.

As manau, kad meile daug nuo vyro charakterio budo priklauso...Juk yra vyru, kurie net ir su savo vaikais nemoka bendrauti, o ka bekalbeti su svetimais?... Tai va jei toks papuola i vyrus, tai nereikia tiketis artumo tarp jo ir savo vaiku.
O yra tokiu vyru, kurie labai greitai su vaikais susidraugauja, nesvarbu savas ar svetimas. Tai tokie puikus tevai, dedes, seneliai ir t.t... (ateityje)

Vienisos mamytes issiaukleja savaip vaikus, taip, kad veliau atejus vyrui i seima nebeina isibrauti, jo auklejimo standartai gali buti visai kitokie, normalu, kad reikia laiko visiems susiderinti.

Deja as patirties cia neturiu...tik is aplinkiniu

Zinok,nesupratau ka tuom norejai pasakyti

Medini,Tu kaip pirstu i aki.Mano atveju P.S. buvo:jei isvirsi sriubos.

Galiu pasidalinti savo patyrimu.Kai susipazinau su teveliuku Nr.2,mano sunui buvo 10,dukrytei 8 , 7 metai po skyrybu.Vaiku tevas su atzalomis nebendravo,mano tevas,kuris buvo supersenelis, mire greit po mano skyrybu,tad i kiekviena vyra,uzsukusi i musu namus,vaikai reaguodavo gana keistai-sesdavosi jiems ant keliu,kalbindavo,reikalaudavo demesio,zaidimu.Todel teveliux Nr.2 buvo priimtas labai gerai.Man buvo labai svarbu,kad jis myli vaikus.Gal po pusmecio prasidejo nesutarimai del poziurio i vaiku auklejima:teveliux buvo grieztas,sakyciau,per daug grieztas mano vaiku atzvilgiu.Pradzioje nesikisau,kai jis jiems moralizuodavo,bet kuo toliau,tuo labiau situacija astrejo.Mes istisai pradejom pjautis del vaiku. Dar sunus pradejo isterikuoti,kad jo niekas nemyli,kad as myliu tik ta vyra.Kaip bebutu keista,visi barniai aprimdavo,kai manes nebudavo namuose.Kai tik grizdavau,jie visi tiesiog konkuruodavo del demesio sau,kiekviena reikejo apmyluoti,apglostyt.Kol viena myluoji,kitas vilko zvilgsniu ziuri.Sitokioj situacijoj susilaukeme bendro vaikelio.Kas daresi su naujai iskeptu teveliu(teciu jis tapo 42 metu),sunku papasakoti.Tris dienas negalejau susikalbeti-istisai verke,po to savaite istisai "laiste" sunu.Kol buvau ligoninej,vyresnieji vaikai su mano draugu sutare puikiai.Jis jais rupinosi,maitino,valgyt gamino, i mokykla isleisdavo.Grizom su naujagimiu-ir prasidejo.Toks perdetas demesys tam vaikeliui,toks popinimas-lepinimas.Gal kai susilauki pirmo vaiko,tai esi ilga laika euforijoj-oi,kaip graziai pirstelejo,oi-oi-oi.Man tai buvo jau trecias vaikas, jauciausi labiau realiste,tad vyriskis nusprende,kad jo vaiko as nemyliu.Mano vaikams buvo keliami superreikalavimai-negalima mazylio liesti,buciuoti,nesioti,o jie tiesiog verzesi prie mazojo broliuko.Visa siela vyresnieji atsidziaugdavo maziuku,kai jo tecio nebudavo namie.Prasidejo dvilypis gyvenimas-vienoks,kai teveliux namie,ir zymiai linksmesnis ir laisvesnis,kai jo nebudavo-jausdavomes kaip senais gerais laikais.Viskas kaupesi,kaupesi,kol galu gale pratruko smurtu pries mano vyresniuosius vaikus-i sunu buvo mestas hantelis,dukra pabego is namo ir pasislepe jazminu krume,kol as grizau. Sudejau to zmogelio negausu turta ir isveziau ji pas mamyte.Issiskyrem, o po kiek laiko suzinojau,kad dar vienas vaikelis pakeliui.Nors esu pries gyvybes zudyma,tikrai buvo labai sunku apsispresti-ar sugebesiu viena isauginti 4 vaikus.Dabar esu laiminga,turedama visus savo vaikelius,ir tos duonos netruksta,nors nera lengva. Teveliux Nr 2 myli tik savo vaikus,nors pries mazojo gimima stojosi piestu,liepe daryti aborta.Dabar tas mazasis jo mylimiausias,mat, gryna tevo kopija,o as dabar kaltinama nemylinti jo "pagranduko".
Net ir po visko esu optimiste ir neplanuoju aukotis tik del vaiku.Gyventi tiek vyrui,tiek moteriai vienam yra nenormalu.Galima,verciant aplinkybems,gyventi be antros puses,bet tai jau ne gyvenimas,o egzistencija.Ir vaikams labai sveika matyti normalu vyro-moters bendravima.Zinau tik viena-savo busima drauga nusalinsiu nuo mano vaiku auklejimo. Nereikia man patareju ar aukletoju,jauciuosi pakankamai gera mama.Vaikai labai skausmingai priima svetimo zmogaus kritika,pabarima,jie vis vien i mama ziuri:o ka tu pasakysi ?Ir jei ju neuztari,vadinasi,isduodi.O kai sava mama i kaili duoda,tai ir ne taip skauda,ir,vadinasi,jau kaip reikiant prisidirbai.
Nereikia bijoti kito tecio,bet ir nereikia noreti,kad jis myletu jusu vaikus kaip savus.Uztenka,kad butu tolerantiskas vaiku atzvilgiu. Tik naujo tecio pavardes savo vaikui neduociau-ka zinai,kiek tas tetis jusu padangeje bus,po to vel pavarde keisk. Dabar greit veiksmas vyksta-cia vienas tetis ,cia kitas .Jei nemiela extecio pavarde,geriau vaikui duoti savo pavarde.

O as gyvenu su draugu.Turiu 6metu sunu,o jis 9 metu dukra.Aisku,ji gyvena su mama.Mano vaikas neatsitraukia nuo jo,pamilo staigiai ir labai stipriai.Jam reikejo tevo,net labai.Rytais kartu maudosi,veza i darzeli,na,mamos kaip jau ir nereikia Ziuriu ,kai vakare atsigula mazius draugui ant krutines,padeda galvyte kur sirdute plaka ir zaibiskai uzmiega.Tada jis nunesa ji i lovyte,pabuciuoja,apklosto.Esu tokia laiminga.Virpa sirdele, kai matau toki vaizda.Tikrasis jo tetis to nedarydavo..Bijau dziaugtis.Bet sako,jei myli moteri,myles ir jos vaika.Ir dukryte liepiu jam savo pasiimti kartu,tik bijau,kad jam uzdraus visai ja lankyt.Ji prisiriso prie manes ir pasakoja savo mamai.Suprantu ja.As irgi nenoreciau,kad mano vaikas pamiltu svetima moteri.Tai va ,taip ir gyvena musu seimynele.

Dziaugiuosi uz tave ir uz tavo seima,tikiuosi viskas bus taip ir toliau.Na maniskis mano sunu tikrai myli ir laiko daugiau praleidzia,nei su dukra(ji bendras musu vaikas).Na vienzo man atrodo kad cia nuo zmogaus priklauso ir as tikrai nebuciau su tokiu kuris butu priesiskas mano vaikui,nebutina mirti kaip moteriai,bet jai jau nusprendei atsivesti ji i savo namus tai tikrai turi buti vertas to.

Zinai svarbiausia,kad tavo vyro dukryte jaustu pagarba savo mamai,niekada nekalbek blogai,nekritikuok ir neteiskas jos mamos jai girdint,viskas susitvarkys.Tegu tik tavo vyras neatsisako savo tevisku teisiu ir pareigu.

[quote=R.A.,2007 04 24, 09:42]
Turiu drauga, kuriam neabejingi mano vaikuciai Karta jam teko vienam pabut su mano vaikuciais nakti, kai dirbau. Kaip pasakojo paskui draugas, tai jam didelis malonumas buvo juos nupraust, perrengt, paguldyt, pasneket su jais.... O koks laimingas buvo, kai abu po bucki dar dave jam ir pasake Labanakt! Sake, sirdi uzliejo tokia siluma
Papildyta:

kaip saunu...
as ir matau kaip mano sunelis jau daug "rimciau" bendrauja su draugu ir kaip jis ziuri i mano vaikiuka
pasako labanakt, net pasake as myliu jus abudu - ir mama myliu ir .. myliu