O as istekeciau dar karta ir dar karta jai tik prireiktu, bet kolkas laiminga esu su savuoju
Nežinau, tikrai nežinau.....
Man reikia gero meilužio, bet vyro? Bijau labai. Bijočiau apsirikti antrą kartą. Bijočiau klysti, nepsitikėčiau savo intuicija šiuo klausimu.
Man reikia gero meilužio, bet vyro? Bijau labai. Bijočiau apsirikti antrą kartą. Bijočiau klysti, nepsitikėčiau savo intuicija šiuo klausimu.
QUOTE(Daivasys @ 2007 06 04, 22:58)
O as istekeciau dar karta ir dar karta jai tik prireiktu, bet kolkas laiminga esu su savuoju
as ir tekeciau, nes gyvenimas eina ir kai patiri ta dalyka - skyrybas, kita meile buna daug atsargesne pasirinkime, brandesne protingesne - be to dazniausiai ir metu buna daugiau - vadinasi ir proto tuo paciu
as tekesiu antra syki kai pasiulys
QUOTE(jowwitai @ 2007 06 03, 00:17)
Gal ir norėčiau ištekėti antrą kartą, bet taip pat labai bijau nusivilti ir vėl... Be to, manau, kad pakankamai "nuodyčiau" gyvenimą naujajai antrajai pusei, nuolat nepasitikėdama, tikrindama, baimindamasi, lygindama su ex. Net ir nenorint taip elgtis, asociacijos pačios iškyla iš įvairių situacijų ir ... nesusilaikau neatstūmus net ir nuoširdaus žmogaus.
Pritariu visom keturiom!!!! Tikriausiai mano psichika jau tiek sužalota, kad nepasitikėčiau jokiu vyru. O kas galėtų pakęsti nuolatinį nepasitikėjimą? Tad, manau, kad antros vedybos tikrai yra neįmanomos
NETIKIU!!!!!!
o kodel reikia nepasitiketi, tikrinti, persekioti? 
juk be reikalo viskas.. as tai tirkai tekesiu, tik vat zaraza nesiulo 
juk be reikalo viskas.. as tai tirkai tekesiu, tik vat zaraza nesiulo
As bijau, labai... Kai pasiulys (planuoja patyliukais) nezinosiu ka atsakyt...
Myliu , bet bijau...
Jam tai butu pirma santuoka, jis nori, o as nenoriu popierizmo. Juo labiau priesaika svarbiausia sirdyje...
Myliu
, bet bijau...Jam tai butu pirma santuoka, jis nori, o as nenoriu popierizmo. Juo labiau priesaika svarbiausia sirdyje...
ne per seniausiai istekejau antra karta.. pries tai buvo visko, ka jus cia apraset... pirmiausiai reikejo tik meiluzio... paskui bijojau prisiristi, buvau laabai atsargi ir labai bijojau,kad tai laikina... simta kartu bandziau su juo issiskirt, kol nepasidare viskas per sudetinga... bet sveiko proto kova su optimizmu ir meile buvo pralaimeta... nors buvo tam tikru sunkumu, dabar esu laiminga, mylima, gerbiama, apsupta demesio... visada likimui reikia duot antra (trecia, ketvirta, penkta) sansa.... ir nebijoti tuos laimes 
o as nenoriu visada sakau " viena karta pabandziau, nepatiko, daugiau nebandysiu:) "
turiu drauga.. bet teketi nenoriu ...
visada sakau " viena karta pabandziau, nepatiko, daugiau nebandysiu:) " turiu drauga.. bet teketi nenoriu ...
QUOTE(wit @ 2007 07 19, 13:06)
o as nenoriu visada sakau " viena karta pabandziau, nepatiko, daugiau nebandysiu:) "
turiu drauga.. bet teketi nenoriu ...
visada sakau " viena karta pabandziau, nepatiko, daugiau nebandysiu:) " turiu drauga.. bet teketi nenoriu ...
O as visai norečiau
... Nors garsiai to nesakau savo naujam draugui. Tiesa, ir jam santuoka būtų antroji. Abu esam su ne kokia patirtim, tai atsargiau žiūrim į santuoką. MAnau verta bandyti, jei atsiranda pasitikėjimas. O jis turi atsirasti...
MEs mėgstam sakyti, kad visi vyrai kiaulės... visi vienodi... NEmanau, kad visi jie tokie, yra šaunių vyrų...bet matyt visi jie užimti
... Aplamai tai neprarandu vilties ir optimizmo, kad dar galiu būti laiminga.
QUOTE(sagnesa @ 2007 06 12, 14:53)
vat man irgi idomu kodel. esu issikyrusi. santuokoje neturejau baisios patirties, kuri paliktu "randu". bet uztai mano draugas manim nepasitiki. o jis net vedes nebuvo.
kazkaip kuo toliau, tuo labiau atrodo, kad tai nepriklauso nuo zmogaus patirties, o tiesiog nuo charakterio. neskaitant kad kiekvienas apie kita sprendzia pagal savo poelgius.
kaip jus manot?
