QUOTE(milabra @ 2005 06 14, 15:20)
Tai aišku, ir jei dar be nuosavo namo, kuriame galėtų eiti nakvoti, tai iš viso kam jis reikalingas...
Ne garaže esmė, o požiūryje. Vyrui mašinos reikia labiau, televizoriaus irgi, pasirodo garažas irgi yra vyriškas reikalas. Nes pirma - kam tai bobai mašina, o jei jau nupirkau (!!!!! nesvarbu, kad už žmonos sutaupytus pinigus, vistiek JIS nupirko), tai tegul džiaugiasi, ir suka galvą kaip priparkuoti sausakimšame kieme. Ir jei žiemą anai mašina neužsives, ir vaikus su mikriuku temps į darželius, argi čia jo bėda. Prisižiūrėjau aplinkui tokių vaizdelių
Aš supratau tavo mintį, tik šiaip juokavau. Daug tokių stuobrių pasaulyje, tikiuosi, neužsirauti ant tokio niekada gyvenime.
Jei rimtai, tai aš pati jaučiuosi turinti masę privalumų būdama viena. Ryt išvažiuoju į seminarą užsienyje - norėjau ir išmoviau, ir visai neprivalau su niekuo to derinti. Nereikia rūpintis, ką brangusis valgys, kokias kojines mausis ir kieno lovoj miegos. Norėjau pervesti pinigėlių labdarai ar pasirūpinti vargingai gyvenančia giminaičių šeima - ėmiau tą ir padariau, ir nereikia klausytis priekaištų, kad veltui švaistau pinigus ir nesirūpinu bendru gerbūviu. Neturėjo bendradarbis kur prisiglausti, kol remontuojasi butą - pasikviečiau pas save (vyrui esant net į svečius joks kolega neužeidavo). Dabar Kuo toliau, tuo labiau suprantu, kad gyvendama viena pamažu grįžtu prie savojo aš. Nors nežinau, ar tai yra gerai, ar blogai - iš vienos pusės gerai, bet iš kitos - gal jau imu įgauti tikrų vienišių požymių?