Aisku kai vyras alkoholikas, smurtautojas, nusispjoves i savo seima ar pan. tai turbut rasciau 1000 privalumu gyventi be jo. Bet jei vyras normalus ir mylintis tikrai nesutikciau gyventi be jo vardan visada nuleisto klozeto dangcio
Nors vyra turiu, bet labai zaviuosi moterim kurios sugeba uzaugint vaika vienos. Bet tiesa pasakius visai nematau privalumu augint vaika be vyro, cia tik guodziat save manau.
Aisku kai vyras alkoholikas, smurtautojas, nusispjoves i savo seima ar pan. tai turbut rasciau 1000 privalumu gyventi be jo. Bet jei vyras normalus ir mylintis tikrai nesutikciau gyventi be jo vardan visada nuleisto klozeto dangcio
Tai kad linkiu kiekvienai susirasti gera vyra ir atrasti nebe vienises gyvenimo privalumus
Aisku kai vyras alkoholikas, smurtautojas, nusispjoves i savo seima ar pan. tai turbut rasciau 1000 privalumu gyventi be jo. Bet jei vyras normalus ir mylintis tikrai nesutikciau gyventi be jo vardan visada nuleisto klozeto dangcio
QUOTE(marina861 @ 2011 03 19, 11:06)
Nors vyra turiu, bet labai zaviuosi moterim kurios sugeba uzaugint vaika vienos. Bet tiesa pasakius visai nematau privalumu augint vaika be vyro, cia tik guodziat save manau.
Aisku kai vyras alkoholikas, smurtautojas, nusispjoves i savo seima ar pan. tai turbut rasciau 1000 privalumu gyventi be jo. Bet jei vyras normalus ir mylintis tikrai nesutikciau gyventi be jo vardan visada nuleisto klozeto dangcio
Tai kad linkiu kiekvienai susirasti gera vyra ir atrasti nebe vienises gyvenimo privalumus 
Aisku kai vyras alkoholikas, smurtautojas, nusispjoves i savo seima ar pan. tai turbut rasciau 1000 privalumu gyventi be jo. Bet jei vyras normalus ir mylintis tikrai nesutikciau gyventi be jo vardan visada nuleisto klozeto dangcio
as pasakysiu,kad man tikrai geriau vienai,gal del to,kad exas labai vaika padeda augint
o siaip tu teisi ir tikrai nemanau,kad nenuleistas klozeto dangtis yra problema del kurios moterys palieka vyrus
tema labai nekonkreti. visu pirma kas ta 'vienise"? ar ta, kuri per prievarta vienise? o gal tai moteris, kuri atranda, jog jai geriau visgi vienai?
ne vien vyru beda, kad jie neva pasizenoijo, bet "nezino ka reiskia seima".
ozelyte yr prisipazinus: menininkui sunku buti su kitais. ji su vyru turedavo name savo "kampus", kuriuose lindedavo "dienoms/naktimis". be tir tai sunku...
prancuzu aktore audrey irgi dalinosi: as dievinu savo vienatve ir nepriklausomybe. (ji turi du vaikus nuo skirtingu mylimuju)
manau, kiekvienai musu reik suvokti: ar vienatve yra musu neatsiejamas bruozas, kazkuriuo tarpsniu atsirandantis? ar vienatve tai tik begimas nuo zaizdu-netikra vienatve? ar vienatve -gyvenimo budas, dargi trecias variantas?
kaip butent rase-jai siuo metu taip gerai su dukra, ramu gera vakarais, kai vaikas uzmiegAa, daraI KA NORI, priesingai nei tos, kurios lipa sienom, kaukia nesavu balsu, ar tiek nusiaria, kad tik i lova uzmigt...
bet kokiu atveju - vienisam kuri gyvenimo laika yra labai gerai pabuti, ir naudinga. del milijono priezasciu, ypac psichologiniu, dvasiniu.
ne vien vyru beda, kad jie neva pasizenoijo, bet "nezino ka reiskia seima".
ozelyte yr prisipazinus: menininkui sunku buti su kitais. ji su vyru turedavo name savo "kampus", kuriuose lindedavo "dienoms/naktimis". be tir tai sunku...
prancuzu aktore audrey irgi dalinosi: as dievinu savo vienatve ir nepriklausomybe. (ji turi du vaikus nuo skirtingu mylimuju)
manau, kiekvienai musu reik suvokti: ar vienatve yra musu neatsiejamas bruozas, kazkuriuo tarpsniu atsirandantis? ar vienatve tai tik begimas nuo zaizdu-netikra vienatve? ar vienatve -gyvenimo budas, dargi trecias variantas?
kaip butent rase-jai siuo metu taip gerai su dukra, ramu gera vakarais, kai vaikas uzmiegAa, daraI KA NORI, priesingai nei tos, kurios lipa sienom, kaukia nesavu balsu, ar tiek nusiaria, kad tik i lova uzmigt...
bet kokiu atveju - vienisam kuri gyvenimo laika yra labai gerai pabuti, ir naudinga. del milijono priezasciu, ypac psichologiniu, dvasiniu.
QUOTE(Lilita_A @ 2011 03 12, 21:38)
O aš manau vaiką auginti vienai yra totaliai šaunu
rimtai. Aš net nebuvau su vaiko tėvu, žinoma ilga istorija, bet nebuvau ir nenoriu būti.
Jis puikus žmogus, tikrai, myli vaiką. nieko prikišti negaliu. bet kai užmigdžiusi vaiką ramiai atsisėdi ir pagalvoji, koks būtų mūsų bendras gyvenimas, realiai pagalvoji, nes aš ir save, ir jį pažįstu, suprantu: neeeeee. matyt ne mano, o aš ne jo.
O dabar - sielos ramybė, ir mama nuolat patenkinta, manau ir vaikui tai geriau. su tėvu nuolat kalbam, kaip jį auklėti, visuomet atsižvelgiu į jo nuomonę, jis - į mano, diskutuojam - puikiai sutariame, kai nereikia "trintis". tuomet vaikas mato darną tarp tėvų (nes retai susitinka, tai negi pyksies
), abu tėvai vienodus standartus taiko, vienodai ką nors draudžia ar leidžia. O jei būtume kartu - barniai, pykčiai, durų trankymas, dar paskui nusirita iki to, kad nuteikinėt pradeda prieš kitą.
žinoma, visokių situacijų yra, visokių žmonių. būna kad ir palieka nėščias merginas ir paskui girdėti nieko nenori. bet manau, jog pirmajam nusivylimui praėjus ir pažvelgus į savo angeliuką kiekviena sau gali pasakyti: nu betgi MES tokie šaunuoliai
ir jūs neieškokit kažkokių privalumų gyvenant vienai, tiesiog įsisąmoninkit, kad jūs esat pačios, PAČIOS ŠAUNIAUSIOS. o visokie ten pliusiukų rankiojimai man atrodo kaip utėlinėjimas purvinoj galvoj.pirmiausia turit pačios sau pasakyti: dabar taip yra ir viskas, ir aš pasiimsiu visa, kas geriausia neieškodama vyruose minusų, dėl kurių gyventi vienai geriau. o kai atsiras "tikrai tas" pačios pajusite ir tada... priimkit visa, kas geriausia 
O dabar - sielos ramybė, ir mama nuolat patenkinta, manau ir vaikui tai geriau. su tėvu nuolat kalbam, kaip jį auklėti, visuomet atsižvelgiu į jo nuomonę, jis - į mano, diskutuojam - puikiai sutariame, kai nereikia "trintis". tuomet vaikas mato darną tarp tėvų (nes retai susitinka, tai negi pyksies
Labai šauniai parašėt
nors gal tik kol kas bet sunku tuo patikėt, bet gal dar mažai laiko praėjo, kaip ten bebūtu laikas gydo... ir aš jau dabar džiaugiuosi kad turiu savo Angeliuką, jis pats šauniausias ir dėl jo tikrai verta gyventi... o jei jau taip atsitiko tai yra kaip yra ir nieko čia nepakeisi
Tikrai taip, laikas gydo. Man irgi ilgokai nebuvo gerai vienai, kažko lyg trūko, tačiau visa tai baigėsi, kai padraugavau su kitu vyru
nu šakės, viskas tada apsivertė aukštyn kojom: gyventi su vyru tapo neįsivaizduojama.
dingo visi vienišumai, visa savigaila, visos dejonės
tą dieną kai išsiskyrėm su juo grįžau namo ir besijuokdama apkabinau savo sūnų. Galvoj kirbėjo mintis: nu ir ką tu čia dabar buvai sumaniusi, kur čia lakstei? juk vaikui tavęs LABIAUSIAI reikia, niekam tu šiuo metu nebūsi reikalingesnė
nežinau, gal sūnus mane taip paveikė, o ir šiaip neduodavo ramybės mintis apie sūnų, kai būdavau su tuo kitu vyru. kokios čia dar gali būti antros pusės, kai pasimatymo metu tiesiog degi kaip nori kuo greičiau į savo kampuką pas sūnelį, kur viskas saugu ir taip gerai pažįstama.
užsidepresavusioms ir savigailoj paskendusioms siūlyčiau pabandyti su kuom nors šiaip pabandyti susitikinėti. patikėkit, geresnio vaisto nerasit.
vyrai turi tokio kvailo egocentriškumo, kažko tokio, kas sunkiai duodasi apibūdinama, bet patikėkit, tai jus ilgam atbaidytų nuo jų.
QUOTE(Lilita_A @ 2011 03 26, 11:46)
nu šakės, viskas tada apsivertė aukštyn kojom: gyventi su vyru tapo neįsivaizduojama.
dingo visi vienišumai, visa savigaila, visos dejonės
tą dieną kai išsiskyrėm su juo grįžau namo ir besijuokdama apkabinau savo sūnų. Galvoj kirbėjo mintis: nu ir ką tu čia dabar buvai sumaniusi, kur čia lakstei? juk vaikui tavęs LABIAUSIAI reikia,
o cia tai nesupratau.
visu pirma. vaikas, visad vaikas, jis mamai svarbiausias. net jei atsirastu ir Tas, vaikas vistiek jums liks svarbiausias.
antra. man keista, kad lyginat vaiko ir vyro meile. tarsi issigandusi, apsikabinot, nes neva "ana meile sumazino meile vaikui.". is kur tokia nesamone? vaikui meile yra vienokia, ir nors ji stipri, visgi tai motinos meiles vaikui. motinos, ne moters. daznai moters nepapildo kaip moters. cia ne net neverta lyginti. todel, neuztenka moterims ( ne visoms) vaiku ir motinos/vaiku rysio.
as gal neaiskiai rasau, bet ka noriu pasakyti. kitasyk atsiras idelus vyras, tai moteris vos ne "pamirsta viska", net vaikus savo. vat as kai tokia nesu, tai tokias sunku suprast. viska reik daryt su protu, mylet tame tarpe taip pat, juk sveika meile nera be proto.
o jusu agtveju-tiesiog per anksti viskas vyksta.
jauciat vienisuma. norisi glebio, ilgesys. bet zmogus dar ne tas. plius isryskejo trukumai. griztat pas vaika. demesys padalintas. imat jaust kalte.
jus ramiai viska atskirkit. ijungit prota,
nepamirskit mylet saves.
QUOTE(Lilita_A @ 2011 03 26, 11:46)
nu šakės, viskas tada apsivertė aukštyn kojom: gyventi su vyru tapo neįsivaizduojama.
dingo visi vienišumai, visa savigaila, visos dejonės
tą dieną kai išsiskyrėm su juo grįžau namo ir besijuokdama apkabinau savo sūnų. Galvoj kirbėjo mintis: nu ir ką tu čia dabar buvai sumaniusi, kur čia lakstei? juk vaikui tavęs LABIAUSIAI reikia,
o cia tai nesupratau.
visu pirma. vaikas, visad vaikas, jis mamai svarbiausias. net jei atsirastu ir Tas, vaikas vistiek jums liks svarbiausias.
antra. man keista, kad lyginat vaiko ir vyro meile. tarsi issigandusi, apsikabinot, nes neva "ana meile sumazino meile vaikui.". is kur tokia nesamone? vaikui meile yra vienokia, ir nors ji stipri, visgi tai motinos meiles vaikui. motinos, ne moters. daznai moters nepapildo kaip moters. cia ne net neverta lyginti. todel, neuztenka moterims ( ne visoms) vaiku ir motinos/vaiku rysio.
as gal neaiskiai rasau, bet ka noriu pasakyti. kitasyk atsiras idelus vyras, tai moteris vos ne "pamirsta viska", net vaikus savo. vat as kai tokia nesu, tai tokias sunku suprast. viska reik daryt su protu, mylet tame tarpe taip pat, juk sveika meile nera be proto.
o jusu agtveju-tiesiog per anksti viskas vyksta.
jauciat vienisuma. norisi glebio, ilgesys. bet zmogus dar ne tas. plius isryskejo trukumai. griztat pas vaika. demesys padalintas. imat jaust kalte.
jus ramiai viska atskirkit. ijungit prota,
nepamirskit mylet saves.
QUOTE(zuzu @ 2011 03 28, 14:14)
o cia tai nesupratau.
visu pirma. vaikas, visad vaikas, jis mamai svarbiausias. net jei atsirastu ir Tas, vaikas vistiek jums liks svarbiausias.
antra. man keista, kad lyginat vaiko ir vyro meile. tarsi issigandusi, apsikabinot, nes neva "ana meile sumazino meile vaikui.". is kur tokia nesamone? vaikui meile yra vienokia, ir nors ji stipri, visgi tai motinos meiles vaikui. motinos, ne moters. daznai moters nepapildo kaip moters. cia ne net neverta lyginti. todel, neuztenka moterims ( ne visoms) vaiku ir motinos/vaiku rysio.
as gal neaiskiai rasau, bet ka noriu pasakyti. kitasyk atsiras idelus vyras, tai moteris vos ne "pamirsta viska", net vaikus savo. vat as kai tokia nesu, tai tokias sunku suprast. viska reik daryt su protu, mylet tame tarpe taip pat, juk sveika meile nera be proto.
o jusu agtveju-tiesiog per anksti viskas vyksta.
jauciat vienisuma. norisi glebio, ilgesys. bet zmogus dar ne tas. plius isryskejo trukumai. griztat pas vaika. demesys padalintas. imat jaust kalte.
jus ramiai viska atskirkit. ijungit prota,
ne vien jausmus, skausma. yra meile vaikui, ji didel, svarbi. bet ji ne visad atstoja, ji ir NEGALI atstot meiles vyrui-tai kitoks rysys. ateity, net jei ir labai mylesit vyra, juk taip mylesit vaika. sios meiles, sios abi meiles neturi pjautis, nes jos yra skirtingos.
nepamirskit mylet saves.
nepamirskit, kad vyrai labai geri egocentrikai, net jei ir sveikaja prasme. todel ir jus tokia visad bukit, net ir su Tuo-busimuoju. vat sitas postas, kur jums akys atsivere apie tai-labai patiko .
nes jei taip greit imat jaust kalte, ar jauciat kad prarandat save su kt zmogum, tai...hm. bet cia per forume psichologijos ir zaizdu issigydymo neismokysi.
visu pirma. vaikas, visad vaikas, jis mamai svarbiausias. net jei atsirastu ir Tas, vaikas vistiek jums liks svarbiausias.
antra. man keista, kad lyginat vaiko ir vyro meile. tarsi issigandusi, apsikabinot, nes neva "ana meile sumazino meile vaikui.". is kur tokia nesamone? vaikui meile yra vienokia, ir nors ji stipri, visgi tai motinos meiles vaikui. motinos, ne moters. daznai moters nepapildo kaip moters. cia ne net neverta lyginti. todel, neuztenka moterims ( ne visoms) vaiku ir motinos/vaiku rysio.
as gal neaiskiai rasau, bet ka noriu pasakyti. kitasyk atsiras idelus vyras, tai moteris vos ne "pamirsta viska", net vaikus savo. vat as kai tokia nesu, tai tokias sunku suprast. viska reik daryt su protu, mylet tame tarpe taip pat, juk sveika meile nera be proto.
o jusu agtveju-tiesiog per anksti viskas vyksta.
jauciat vienisuma. norisi glebio, ilgesys. bet zmogus dar ne tas. plius isryskejo trukumai. griztat pas vaika. demesys padalintas. imat jaust kalte.
jus ramiai viska atskirkit. ijungit prota,
nepamirskit mylet saves.
ne, matyt aš neaiškiai rašau.
žodžiu taip: aš nenorėdama pernelyg išsiplėsti, nerašiau visos situacijos, o Jūs, su visa pagarba, pamačiusi tik mažąją dalį, primėtėte visokių "tarsi", "neva" ir kt. tariamųjų nuosakų ir iš šių tariamųjų nuosakų pasidarėte faktus.
Italicu parašyta pastraipa. dabar pati perskaitykit greitai tą pastraipą. čia kalbat apie mane? aš "tokia", kuri pamiršta vaikus savo? aš supratau, ką Jūs norit pasakyti, bet kitos forumietės pagalvos kad aš kažkokia nušokus nuo proto piemenė. atsargiau su savo postringavimais, kitąkart tokie suabsoliutinimai gali jums kažkaip ne taip baigtis, kaip tikitės. ir tas pagiriamasis žodis sau gale - gal galite jį paaiškinti? aš manau jūs dabar lyginate MANE (t.y. "tokią", kuri dėl vyro pamiršta savo vaikus) ir save, "ne tokią"; vėl įžeidimas?..
antra pastraipa italicu
paskutinė pastraipa italicu. kaip jau minėjau, nejaučiu kaltės. tai, ką Jūs, remdamasi tariamosiomis nuosakomis ir abejotinais konstatavimais, pavadinot kalte, tebuvo mano gilus supratimas, kas man šiuo metu svarbiausia. kas MAN, svarbiausia, o ne kas vaikui geriausia ar kažkokia mistinė kaltė, kad neva padalinau meilę. ir beje, kadangi apkaltinote mane nesinaudojant protu manau turėčiau ir šį Jūsų įsitikinimą pasistengti paneigti. nuo pat santykių pradžios nebuvo kažkokios nuostabios dieviškos meilės, apskritai nebuvo meilės, tiesiog abu vienas kitam patikom, jautėme simpatiją, galvojom reikia pabandyti, gal kas nors išeis. Su protu susitikinėjome, nelakstėme kaip "pacanai" pas viens kitą kiekvieną savaitgalį, gražiai bendravome, su protu pasakiau jam, kad nenoriu jo kol kas pažindinti su savo vaiku, kol mūsų santykiai nesutvirtėjo tiek, kad jausčiausi saugi (ta prasme, kad tie santykiai kiek galima pasidarė tvirti - juk nesitempsiu kiekvieno savaitinio draugo su vaiku pažindinti) ir norinti tai padaryti. neišėjo - išsiskyrėm. ir džiaugiuosi NUOLAT naudojusis protu.
pabaigai - apibendrinimas ir keletas nuoširdžių patarimų. čia - forumas. žmonės tingi skaityti ilgus postus. natūralu, jog visko ir nesurašo. surašo tik svarbiausius dalykus - apibendrinimus. vieniems apibendrinti sekasi geriau, kitiems blogiau - ne esmė. esmė tame, kad dauguma turėtų suprasti forumų specifiką, juo labiau tokia protinga ponia (ar panelė - nežinau) kaip Jūs. vadinasi suprasdami forumų specifiką mes nekonstatuojam kitų žmonių gyvenimo įvykių pagal forumų įrašus (nes jie paprasčiausiai nepilni), neprimetam jiems vienokių ar kitokių būdo bruožų. Mes perskaitom ir pateikiame savo nuomonę, kur aiškiai galima suprasti, jog tai TIK MŪSŲ nuomonė, o ne apibendrintas ir galutinis konstatavimas. turėtumėte būti atsakingesnė ir suprasti, jog pagal Jūsų konstatuojamuosius komentarus žmonės susidaro įspūdį apie vieną ar kitą forumietį. taigi linkiu daugiau tolerancijos, subtilumo komentuojant ir... nebeįžeidinėkit žmonių remdamasi savo tariamosiomis nuosakomis
tikiu, jog esate labai protinga moteris, tad į šias pastabas sureaguosite adekvačiai ir bandysite keisti savo bendravimo (net forume) būdą, nes už kiekvieno slapyvardžio sėdi gyvas reaguojantis žmogus
Jeigu čia tema apie gyvenimo vienai (o ne vienai su vaiku) privalumus, tai jų daug: niekas nekontroliuoja, neburba kad eini kur nors su draugėmis, kad šneki telefonu, kad skaitai knygą ir jam dėmesio nerodai, kad vakarienė neskani, kad kojinės neišplautos, nezyzia, kad nusibodo po parduotuves kartu vaikščioti, ir iš viso: atstok su savo norais pasikalbėti apie jausmus, duok man ramiai teliką pažiūrėt
(vienai su vaiku irgi visai įmanoma gyventi pilnavertį gyvenimą ir netgi įmanoma, kad tas vaikas būtų laimingas, turėdamas bent jau vieną laimingą tėvą, nei abu nelaimingus ir besipykstančius).
Šiaip tai....kai pasidairau aplink, tiek daug porų gyvena kartu, bet širdyje atskirai....kad net baisu ir kartais stebiuosi - vardan ko tie vaidinimai? Vardan vaikų....? Lyg jie nieko nesuprastų.....
(vienai su vaiku irgi visai įmanoma gyventi pilnavertį gyvenimą ir netgi įmanoma, kad tas vaikas būtų laimingas, turėdamas bent jau vieną laimingą tėvą, nei abu nelaimingus ir besipykstančius).
Šiaip tai....kai pasidairau aplink, tiek daug porų gyvena kartu, bet širdyje atskirai....kad net baisu ir kartais stebiuosi - vardan ko tie vaidinimai? Vardan vaikų....? Lyg jie nieko nesuprastų.....
QUOTE(Lilita_A @ 2011 03 31, 08:49)
siu tonu nežinodamas nieko tikro apie jį. kiek žinau psichologai ir tie labai atsargiai tai daro. nuo pat santykių pradžios nebuvo kažkokios nuostabios dieviškos meilės, apskritai nebuvo meilės, tiesiog abu vienas kitam patikom, jautėme simpatiją, galvojom reikia pabandyti, gal kas nors išeis. Su protu susitikinėjome, nelakstėme kaip "pacanai" pas viens kitą kiekvieną savaitgalį, gražiai bendravome, su protu pasakiau jam, kad nenoriu jo kol kas pažindinti su savo vaiku, kol mūsų santykiai nesutvirtėjo tiek, kad jausčiausi saugi (ta prasme, kad tie santykiai kiek galima pasidarė tvirti - juk nesitempsiu kiekvieno savaitinio draugo su vaiku pažindinti) ir norinti tai padaryti. neišėjo - išsiskyrėm. ir džiaugiuosi NUOLAT naudojusis protu. 
na tikrai dabar jau visai kitaip skamba. l gerai kad viskas tvarkoj jums gavos.
man uzkliuvo tik kad pabaigoj paraset, jog po santykiu apkabinot savo vaika ir pasilingavot su juo tarsi dieve dieve, ka as buciau iskeitusi...
o siaip tai daug priraset nemaniau kad taip sureaguosit astriai
QUOTE(zuzu @ 2011 03 31, 19:51)
na tikrai dabar jau visai kitaip skamba. l gerai kad viskas tvarkoj jums gavos.
man uzkliuvo tik kad pabaigoj paraset, jog po santykiu apkabinot savo vaika ir pasilingavot su juo tarsi dieve dieve, ka as buciau iskeitusi...
o siaip tai daug priraset nemaniau kad taip sureaguosit astriai
bet gal ir gerai. tiesiog yr moteru kurios susimaiso jausmuose ir neva jauciasi del to dalinancios ta pati demesi vaikui vyrui po to jiems abiems ar paeiliui jaucia kalte. jei tokia nesat tai puiku. as forume laiko daug rasyt neturiu, na isiskaityt stengiuos. ir tiap kadangi virtualus bendravimas pagristas aibe trukumu, nepataikiau su ta interpretacija, jusu teisybe 
man uzkliuvo tik kad pabaigoj paraset, jog po santykiu apkabinot savo vaika ir pasilingavot su juo tarsi dieve dieve, ka as buciau iskeitusi...
o siaip tai daug priraset nemaniau kad taip sureaguosit astriai
jo, prirašiau daug, nes norėjau vėl išvengti neaiškumų.







