Vaikas miega kitame kambaryje

man atrodo bandyk dabar,nes po to tik dar labiau pripras butu su jumis.

Aš metukų pernešiau lovytę į jo kambarį ir nuo tada miega savo kambarį vakarais sugulam į lovą pas mus,tada jis užmiega ir vyras nuneša į jo lovytę o naktį jei užsimano gert tai paduodam atsigeria ir vėl parpia bet ryte pusę septynių,kaip laikrodukas išlipa iš lovytės (išėmę du strypus,kad jis pats laipiotų ) ateina pas mus prie lovos ir sako:MAMA OPAPA tai įsikeliu pas save,dar atsigeria ir toliau miegam kartu abu,nes tėtis keliasi jau į darbuką eit

O aš nematau nieko blogo tame, kad vaikutis būtų su tėveliais
Juk ta vaikystė tokia trumputė, paaugs vaikutis ir pats nebenorės būt su tėvais, o ir aš pati ramiau jaučiuos, kai naktį prabudus girdžiu mažulės kvėpavimą

o as negaliu vienam kambari su vaiku miegot,nei teliko paziuresi,nei su vyru paisdykausi

Mes savo maziuka tai 9 men. iskraustem i jo kambari
As galvoju kad jau kiek per velai, geriausiai vaika iskelt kokiu 5 men., kai jau naktim geriau miega ir dar maziau supranta
Maniskis jau buvo priprates kad vakare visi suguldavom ir jis mus mato, tai neleisdavo jau man iseit is miegamo, bet priprato gan greitai savo kambary, is pradziu pasededavau kol uzmigdavo, paskui duris atidarytas palikdavau, truputi paverke kad iseinu, bet pamate kad verkimu nieko nepasiekia ir nurimo
O dabar nunesu i jo kambary paguldau su pienuko buteliuku uzdarau duris ir jis isgeria pienuka ir uzmiega
O siaip nakti jei verkia (kai dantys dygsta ar taip) tai ir kitan kambary girdziu

Na su vyru paišdykauti galima ir kitam kambary , beto ir smagiau, nei visada miegamojo lovoj


Turbūt širdis plyštu uždarius savo mažikę kitam kambarį ir girdėti kaip ji verkia , na jau ne negalėčiau taip
O apie tokio mažiuko atskiro miegojimo, tai iš vis nė kalbos nėr, gerai jei neturi jokių problemų, o mano mažylė labai atpilinėjo, ir taip ne kartą esu radus jau pridususią , o uždarius kitam kambary nakčiai , būčiau net neužmigus

bandžiau aš saviškę kitam kambarį užmigdyti, tai kokį pusvalanduk pagulėjo,paskui atsidarė duris ir šaukdama "maaaaa ma"atbėgo pas mus. Dabar miegam visi kartu ir nematau tame problėmų ,o kitą kambarį dar spėsim iškraustyti

čia tik mamom taip atrodo kad nebenorės aš irgi šiaip nematau nieko blogo, bet žinau kaip pačiam vaikui būna sunku kai jį jau ūgtelėjusį iškeldina

Mes savo mazyle iskrausteme i kita kambari 1,4m. Manau jai dar geriau be musu, nes labai jautriai miega. Viska girdedavo, net kai vertiesi ant kito sono, o kai i wc eini tai nera sansu, kad neprabus. Na dabar kaip ir anksciau verkia naktimis, tai sunkoka i kita kambari begioti, bet kai musu kambary miegodavo dar labiau verkdavo, nes matydavo mus ir net atsistojusi rekdavo puse nakties

O aš jau puolu į neviltį Maniškei jau treji suėjo, o jos niekaip negalim iškraustyti į kitą kambarį. Visi neišsimiegam, bet ji laikosi savo. Paguli savo lovytėj pusvalandį ir pareina į mūsų lovą.... Viską išbandėm: ir jos lovoj pagulėdavom, ir šalia lovytę pastatėm ir pernešti miegančią bandėm... o ji vis randa būdų pasilikt mūsų lovoj

Savo dukryte pradejau pratinti miegoti atskirame kambaryje nuo 1.5men.
Dukra si pokyti prieme gan ramiai,nes pries uzmiegant visad prigulu salia jos ir pakol nepradeda snausti tai galvyte,tai nugaryte pakutuliuoju .
O jei nakti prabuna ir pasaukia mane taip pat keliuos ir prigulu salia jos kol vel uzsnus .Taip ir keliauju lig siol naktim per du kambarius

ar nebuvo jau tokia tema kažkur,lyg rašiau.
kol žindžiau,miegodavo visada mūsų lovoje.taip tikrai patogiau.su jaunėliu patyriau,kad kūdikystė-tik trumputė laimės akimirka ,ja reikia išnaudoti visą su pasimėgavimu.todėl nustojau mažąjį žindyti lygiai prieš mėnesį nuo tada ir išsikraustė iš lovos,i savo kambarį.savaite koridoriuke degė blanki lemputė,vėliau pabusdavo gerti,apsiraminti,o po 1mėn-kaip tik šiandiena -ėmė ištisom naktim miegoti.va,jau 2 naktis nemačiau savo vaikino. pavargti biškiuka,mano nuomone verta,bent pirmuosius metus-ar sukarščiavus,ar ėmus vemti ,ar kaldrele nusispardžiu,visada vaikiukas šalia mamytės.
ups,pamiršau pasakyti fakta,kuris man pasitvirtino-lengviau išsikirti arba su labai labai mažu,arba su labai dideliu.vyresnėlį atskirai migdyti ėmiau 1,5m tai adaptavosi po 6mėn. laikiausi teises,teko viduriniajam vaikiukui žindyma nutraukti 5mėn .nuo tada ir miegojo atskirai.adaptavosi po 2savaičių.vat su mažuoju arti 3m išsikyrėme,tai adaptacija tikra truko 1 savaite, nor kartkartėm,trumpam,prisireikdavo atsigerti,ar šiaip atkėblindavo i lovą,bet be jokių ašarų mano tokia patirtis,kad paskanavau savo pagranduku,atsidžiaugiau juo,ir paleidau pačiu laiku-taip sakant ne peranksti ir nepervėlai
Papildyta:

gal padėtų ypatingai svarbus miegojimo ritualas,buvo ir toks seniai seniai išbandytas.biški kantrybės ir turėtų po 2 savaičių suveikti.
laikrodukas kviečia i lovytę.einame pažiūrėti,kaip laukia taves lovytė.va,žaisliukai joje,ir pasaka po pagalve-tuo metu pasekti kokia pasaka-.dabar miegos saulytė,lempos,langučiai,miegos sūnelis-dukrytė.lovytėje šilta ir saugu,kitame kambaryje ilsisi mamytė su tetuku,girdi,kaip miega jų mažytis vaikiukas.pasiilgo lovyte taves,prisiglauski prie pagalvytes,miegok....nu,manau ramiu,migdančiu tonu turi tikrai suveikti.tik jokios skubos,pykčio,tokiam ritualui gali net valandėlės prireikti.
nu gi 3 auginu, patikėkite,be įtaigos nelabai pasiduoda tokie maži vijurkai-nes po išsidūkimo ,ypač aktyvesniam,vaikui sunkiai sekasi užmigti.lovos ritualas turi būt griežtai tuo pačiu metu.jei nakti vaikas kraustosi pas tėvelius,reikia parnešti atgal neimigusi,kalbėti su juo,blogiausiu atveju-užmigdyti bet tik jo nuosavoje lovelėje