QUOTE(Lime @ 2007 04 14, 17:31)
Taigi, visi trys (ir dukrytė) rinkomės vaiko kambario baldelius su nauja gražia lova ir va šiandien planuojame juos surinkti ir sustatyti dukrytės kambaryje. O ji kol kas labai džiaugiasi, kad tėtis ir mama nupirko jai didelę naują ir gražią lovą ir kad ji jau didelę ir galės miegoti toje lovoje. O mažąją lovytę pažadėjom atiduoti mažiems leliukams
Žiūrėsim, kaip šis reikalas mums toliau seksis
.
Kaip ir žadėjau, grįžtu po mėnesio pasigirti rezultatais
Viskas tikrai puikiai pavyko
. Nuo tos nakties visada mažoji tiek naktimis, tiek savaitgaliais (paprastom dienom einam į darželį) pietų miegelį miega tik savo naujojoje lovoje savo kambaryje ir tuo labai didžiuojasi. Tiesa, mama arba tėtis tik turi pabūti šalia (o geriausiai jeigu prigula šalia) kol mergytė užmiega. Jeigu naktį suverkia tikrai išgirstame ir nueiname pasižiūrėti. Be to, dabar esu
ir naktį ir taip dažnai į WC tenka keltis, tai tuo pačiu patikrinu, ar neatsiklojusi ir pan.
O, žinokit, kaip smagu savaitgaliais rytais išgirsti paršlepsint savo pupą į musų miegamąjį su šypsena ir bučkiais
toks mažulis? Man širdis neleistų vieną palikti nakčiai. Turbūt sėdėčiau ir budėčiau šalia. Juk jie dar tai atpilinėja, tai čiulptuką pameta... Neįsivaizduoju tokio mažo leliuko miegančio kitam kambaryje, o gal tiksliau savęs ramiai miegančios tokiu atveju 
o ir man paciai ji viena palikti nesinori, nes nakti nusispardo antklode ir bijau, kad gali susalti, na, bet orai jau syla, taip kad, manau, jau teks pakariauti 
na nežinau kodėl jie mane tiek laikė, bet persikraustymas miegoti į atskirą kambarį man buvo tragedija (baimė užmigti, naktiniai košmarai ir t.t.)
nebūtų traumos tada 
