Bijojau labai, tik ne pačio gimdymo, o kad nepagimdyčiau namuose
Kad nepražiopsočiau, jog jau laikas į ligoninę lėkti
Pirmą kartą sugebėjau didžiąją dalį sąrėmių pramiegoti, pabudusi irgi nesukau galvos, maniau paruošiamieji, kol netyčia pastebėjau, kad visai reguliarūs jie man - kas 3-4 min.
visa tai užtruko daugiausiai porą valandų. O kur skubėt, gi pirmakartės gimdo po pusę paros... atvažiavus į ligoninę paaiškėjo, kad atsidarymas pilnas. (Vandenys, beje, taip ir nenubėgo, nuleido jau ant gimdymo stalo). Vos spėjo mane perrengt
ir gavau perspėjimą, kad su antru nežiopsočiau, nes maždaug perpus trumpiau procesas užtrunka. Taigi, mano baimė, matyt, suprantama
AčiūDie, antrą kartą gimdymas prasidėjo nutekėjusiais vandenimis. Sąrėmiai prasidėjo ne iš karto, todėl į ligoninę nuvažiavau ramiai ir laiku
ir visa laimė, nes nuo pirmo sąrėmio (vėlgi nei skausmingi jie ten buvo, nei ką) iki vaikučio gimimo nepraėjo nė valanda. Pagal skausmą nuo paruošiamųjų atskyrusi nebūčiau.
O su antru nėštumu jau kažkaip buvo baisoka, nes žinojau kas manęs laukia 
Tarp pirmo ir antro gimdymo 3 metai. Greitai gimdysiu trečią (po 8 metų pertraukos) tai lygtai ir ne taip baisu, nes jau viską primiršau, bet nerimas yra, nes prisimenu, kad labai skaudėjo 
