Darželis ar ugdymasis namuose?

Aisku kiekvienas atvejis individualus, bet teoriskai nuo triju metu pats tas i darzeli, nes pas vaika dingsta pamazu ego (ta vadinama treciuju metu, t.y. nuo 2 iki 3metuku, kai vaikui reikia isskirtinio suaugusio demesio tik jam vienam), atsiranda bendravimo/dalinimosi poreikis ir ne taip sunku vaikui atsiskirti nuo mamos, nes darzelyje bus daug vaikuciu su kuriais gales bendrauti, dalintis zaislais

Vel gi teoriskai vaikui lengviausia darziuke adaptuotis iki 2metuku arba nuo 3 metuku

Na as dirbau, bet buvo mociute, kuri kaip ir galejo paziureti vaika. O atrodo kas bus vaikui geriau nei mociute, juk aukles nesamdysi. Bet vos tik atsirado vieta i darzeli, tai ir vedziau (sunui buvo 1m10men). Esme mano apsisprendimo vesti i darziuka buvo ta, kad mociute labai jau "cacki-pacacki" garantuoju vaikas iki 3m butu nemokejes nei apsirengt, nei nusirengt, nei pats valgyt, gert, nei i tualeta nueit...o ka jau kalbet apie zodyneli "didi-pipi-amam-niamniam-liulia" ir pan. Tai va cia toks atvejis pas mane...
Tai drisiu pasakyt, kad tikrai yra ir tokiu mamyciu, kaip mano anyta, kad nepastebedamos kaip auga ju pypliai, pradeda su jais bendrauti ju kalba, vaikas nesimoko nauju zodziu, o mamytes neturedamos su kuo palyginti (pvz mes savo aplinkoje neturim bendraamziu) ramiai sau beaugindamos vaikus namie isivaizduoja, kad viskas labai gerai ir geriau but negali

Darzelis yra labai svarbu-vaikas ten ugdosi, "laveja"-vaikam neidomu namie su mama ir mociute ar pan.-turiu salygas vaika namie augint, bet as matau, kad jam darzelis ti i gera iseina...

As pati nejau i darzeli, vyras ejo, bet dabar jis darzeli prisimena su siaubu, tad gimus suneliui kaip ir nutarem neleisti jo i darzeli iki mokyklos, tuo labiau, kad mano mamyte sutiko buti uz aukle, kai mes dirbame. Po darbo visa demsi skirdavau sunaus lavinimui, lankem Yamahos muzikos mokykla, mociute taip pat labai lavindavo-mokindavo eilerascius, darydavo uzduociu knygutes ir visa kita. Kadangi gyvenam nedideliame miestelyje, karta per menesi vaziuodavome i vaikiska spektakli i didmiesti. Vienu zodziu stengemes kai imanydami plesti sunaus bendravimo ir mastymo ribas. Sunus jau nuo 3 m. pazysta visas raides, skaicius, raso juos, moka trumpesnius zodeliu perskaityti. Bet gimus ir paaugus dukrytei kiekviena diena vis labiau suprasdavau, kad nebepajegiu abiem skirti laiko, nes ju interesai skirtingi, vienas vos ne skaito, kita vos tik susipazysta su aplinka. Tad priejauisvados, kad mums reikia DARZELIO. Jau trys savaites lankome darzeli ir nepatikesite is naujo atradau sunu, vakare gryzes jis neuztyla nuo ispudziu, tokiu ispudziu, kurie jo amziui labiausiai ir tinka (susigincijom, apsitaskem ir visa kita), o ne suaugusiuju kalbu motyvai. As uz darzeli, taciau ne nuo 3 metu, o nuo 4 ar 5 m.
Sekmes visoms

Aš, leisčiau



Pirmiausiai: kokia nauda iš lietuviško darželio?
Antra, iš savo patirties: vaikai žinokit, stebuklingai susišneka su vaikais ir auklėtojomis, net nemokėdami kalbos. Papasakosiu apie UK darželius. Juose yra nustatyta rutina: kada vaikai žaidžia, žaidžia lauke, tvarkosi, ir skaito pasakas. Pirmas dienas, ar savaites jei reikia būna mama, ta laiką trumpindama. Vaiką kartu su auklėtoja, lyg užveda ant kelio, kada ir kaip reikia elgtis, kas daroma ir kas bus daroma. Plius, kitakalbis vaikas, gauna asmeninę auklėtoją, kuri kartu su mama aptaria kaip jai geriau suprasti vaiką, kokie yra svarbiausi lietuviški žodžiai, kuriuos auklėtoja turi žinoti. Jeigu, šeima ilgam apsistojo kitoje šalyje, vaikui tiesiog būtina adaptuotis į svetimą aplinką, ir kuo greičiau. Darželis, puiki tam priemonė. Plius, vaikai gan anksti pradeda lankyti mokyklą. Jeigu jis anksčiau lankė lietuvišką darželį, mokykla jam bus tikras šokas be kalbos, be taisyklių žinojimo, ir kas be ko, be žinių, kurias vaikas įgyja darželyje.
Dėl ligų, - taip, vaikai serga. Bet, tai vėlgi yra adaptacija. Patikėkit, niekas čia nekelia panikos, dėl kosulio ir nutysusio liūlio. Pamatytumėt, vaikus ir su tuom ir su tuom suveda į darželius. Per metus laiko, vaikas adaptuojasi, ir tos ligos vis retėja. Gal todėl, lietuviams vis baisu, kai pamato kitataučių vaikus plonai aprengtus



Maniškiui nė vienam nesustojo. Kaip tik, mažiukas pradėjo lankyti anglišką darželį, dar gerai išvis nemokėdamas kalbėti. Dabar, kalba abiem kalbomis: namie lietuviškai, darželyje persijungia skaitliukas, - angliškai. Būna, ir čia ir čia įmaišo svetimų žodžių, bet, kad raida būtų sustojusi, tai griežtas ne

100 proc. pritariu šitai nuomonei

Taip pat pritariu

Į darželį vaiką manau būtinai reiktų leisti, jei yra galimybe nuvesti veliau ir pasiimti ankščiau. Ten vistiek vaikas pabendrauja su bendraamžiais, išmoksta pakovot už save, tokiems vaikams papraščiau paskui eiti į mokyklą. O kas neveda dar mažiukų manau reikia bent jau nuo 1,5m. vesti i mokyklėles, centriukus, kad po truputį pratinti prie svetimos aplinkos/vaikų. O dabar yra ir privačių centrų kur su aukle galima palikti vaiką. Mes vedame i Stebuklų šalį, Kauno centre vaikiukui ten patika o nuo 2-3metukų tai aš tik už darželį.

Kaip man keista skaityti, kad mažiukas pyplys turi būti mokomas kovoti už save Ko, mes nuo mažumės mokome savo vaikus?

Jei turėčiau galimybę, nevesčiau
Vaikai ėjo noriai, bet dar labiau laukdavo savaitgalių
Nesakau, kad darželis - blogis, ir kad namie augintas vaikis, bus išskirtinis. Tiesiog galvoju, kad tai priklauso nuo galimybių, nuo vaiko, nuo tėvų.

visiškai pritariu

As manau, kad reikia vaikui darzelio, ypac jei turi mazai bendraamziu draugu.