QUOTE(vaižgantė @ 2007 04 15, 22:27)
Mano gyvenime paskutiniu metu viskas eina į gera. Yra gerai ir bus dar geriau. Visuomet labai sunku laukti. Žinai, kad kažkas turi įvykti ir lauki. Ir kaip būna gera, kai sulauki tai, ko laukei...O tada vėl kažko lauki...Veikti- eiti, judėti, daryti- visuomet lengviau nei laukti...Bet išlaukimas kartais būna tiesiog būtinas... Jei nesulauksi tinkamo momento ir paskubėsi, gali viską sugadinti...
Gal atrodo, kad abstrakčiai kalbu, bet man paskutiniu metu taip buvo. Buvo daug laukimo...Laukimo, kada galėsiu išeiti iš senojo darbo, paskui laukimas naujojo ir t.t.
As manau, kad jau vien tikslus issianalizavimas ir zinojimas, ko TU nori, yra veikla. Nes kitaip... paisulys gyvenimas kazka, o net nepastebesi..
As kuri laika rutuliojau minti apie darbo keitima. Ilgai. Galiausiai susivokiau, kad kas man labiausiai nepatinka, tai pats vykimas i darba (kelione, tai kad reikia turet ka apsirengt, vaiko buvimas grupeje, etc). Tai suformulavus ir isreiskus garsiai (nors garsiai gal buvo nebutina, bet as jau tokia) pirmiausia sulaukiau negatyvumo ir kritikos ir pasaipu ir juoko, kad nenoreciau nesamoniu. Darba man pasiule neieskant, nesiunciant cv ir jis ne toks, koki as dirbau tada, kai man ji pasiule! 5 menesiai ir 22 dienos dirbu tik namie

Neilgai, aisku. Bet faktas. Uzdirbu daugeliau nei uzdirbdavau senajame darbe.
Pirma mintis, paskui visa kita. Veikla as ir suprantu ne kaip blaskymasi ar judejima vardan judejimo..