Tik viena daznai pagalvoju UZ KA TAS LIKIMAS TAIP SKAUDZIAI BAUDZIA
Sunku mums visoms vienaip ar kitaip po tokios netekties ,man geriau kapelius lankyti galiu dazniau nueiti netoli visai.Tai gelyciu nuvezu zvakele uzdegu,gerai isiverkiu tyliai pasisneku,nezinau ar jis girdi bet man lengviau vis arciau jo jauciuos,o daugiau duoti ir nebeiseina be to jiems jau ir nebereikia Tik viena daznai pagalvoju UZ KA TAS LIKIMAS TAIP SKAUDZIAI BAUDZIA
Tik viena daznai pagalvoju UZ KA TAS LIKIMAS TAIP SKAUDZIAI BAUDZIA
Aš anksčiau kiekvieną savaitgalį važiuodavau aplankyti savo dukrytės kapelį. Dabar jau nebėra galimybės, o ir trauka ten važiuoti dingo. Nuvažiuoju karts nuo karto aptvarkyti ir viskas. Jaučiu, kad jos ten nebėra, visur galiu ją jausti, bet ne ten. Kapuose jaučiu tik tuštumą 
QUOTE(beana @ 2007 05 28, 11:44)
Aš anksčiau kiekvieną savaitgalį važiuodavau aplankyti savo dukrytės kapelį. Dabar jau nebėra galimybės, o ir trauka ten važiuoti dingo. Nuvažiuoju karts nuo karto aptvarkyti ir viskas. Jaučiu, kad jos ten nebėra, visur galiu ją jausti, bet ne ten. Kapuose jaučiu tik tuštumą
Aš važiuodavau kiekvieną dieną į kapelius daugiau nei pusę metų, paskui atėjo žiema ir važiuodavom tik savaitgaliais, dabar vėl 2-3 kart per savaitę, aš vis dar negaliu be jų gyventi...
Viena kai nuvažiuoju, visada verkiu..., todėl dažniausiai su manim važiuoja vyras ...
Kaip ir daugelis sako, skausmas ir neviltis nedingsta, su laiku jis darosi kitoks, klausimas "kodėl" ir po metų man dar kyla ir kiekvienas vakaras man baigiasi ašaromis... tik aš verkiu tada, kai niekas manęs nemato ir negali girdėti, kartais taip norisi išsirėkti, išleisti visą skausmą iš širdies lauk...
Laikykitės ir užjaučiu Jus visas ...
QUOTE(alde @ 2007 05 31, 21:41)
Aš važiuodavau kiekvieną dieną į kapelius daugiau nei pusę metų, paskui atėjo žiema ir važiuodavom tik savaitgaliais, dabar vėl 2-3 kart per savaitę, aš vis dar negaliu be jų gyventi...
Viena kai nuvažiuoju, visada verkiu..., todėl dažniausiai su manim važiuoja vyras ...
Kaip ir daugelis sako, skausmas ir neviltis nedingsta, su laiku jis darosi kitoks, klausimas "kodėl" ir po metų man dar kyla ir kiekvienas vakaras man baigiasi ašaromis... tik aš verkiu tada, kai niekas manęs nemato ir negali girdėti, kartais taip norisi išsirėkti, išleisti visą skausmą iš širdies lauk...
Laikykitės ir užjaučiu Jus visas ...
Viena kai nuvažiuoju, visada verkiu..., todėl dažniausiai su manim važiuoja vyras ...
Kaip ir daugelis sako, skausmas ir neviltis nedingsta, su laiku jis darosi kitoks, klausimas "kodėl" ir po metų man dar kyla ir kiekvienas vakaras man baigiasi ašaromis... tik aš verkiu tada, kai niekas manęs nemato ir negali girdėti, kartais taip norisi išsirėkti, išleisti visą skausmą iš širdies lauk...
Laikykitės ir užjaučiu Jus visas ...
Jei yra galimybė, gerai būtų tau susilaukti kito vaikučio. Sorry, kad taip kišuosi su šia mintimi, bet man tai labai padėjo, nors ir buvo labai baisu. Bet dabar galiu pasakyti, kad aš esu laiminga. Aišku, tai nereiškia, kad pamiršau savo pirmagimę. Tikrai ne, vis dar skauda, bet liūdnoms mintims neleidžia išvešėti mano antroji dukrytė. Nors labai dažnai pagalvoju kaip būtų nuostabu, jei dabar turėčiau dvi dukrytes. Deja, bet skaudės visą likusį gyvenimą, tik kai yra ką priglausti prie širdies, lengviau šį skausmą išgyventi.
QUOTE(alde @ 2007 05 31, 21:41)
Aš važiuodavau kiekvieną dieną į kapelius daugiau nei pusę metų, paskui atėjo žiema ir važiuodavom tik savaitgaliais, dabar vėl 2-3 kart per savaitę, aš vis dar negaliu be jų gyventi...
Viena kai nuvažiuoju, visada verkiu..., todėl dažniausiai su manim važiuoja vyras ...
Kaip ir daugelis sako, skausmas ir neviltis nedingsta, su laiku jis darosi kitoks, klausimas "kodėl" ir po metų man dar kyla ir kiekvienas vakaras man baigiasi ašaromis... tik aš verkiu tada, kai niekas manęs nemato ir negali girdėti, kartais taip norisi išsirėkti, išleisti visą skausmą iš širdies lauk...
Laikykitės ir užjaučiu Jus visas ...
Viena kai nuvažiuoju, visada verkiu..., todėl dažniausiai su manim važiuoja vyras ...
Kaip ir daugelis sako, skausmas ir neviltis nedingsta, su laiku jis darosi kitoks, klausimas "kodėl" ir po metų man dar kyla ir kiekvienas vakaras man baigiasi ašaromis... tik aš verkiu tada, kai niekas manęs nemato ir negali girdėti, kartais taip norisi išsirėkti, išleisti visą skausmą iš širdies lauk...
Laikykitės ir užjaučiu Jus visas ...
O aš, kai nueinu viena į kapelius, dažniausiai tyliai dainuoju Aliuko mėgstamiausią lopšinę... Man palengvėja.
Skaitydama Jusu negaliu suvaldyti asaru,net rasydama verkiu...zinoma jokie zodziai nepaguos netekus vaikelio,bet linkiu Jums stiprybes.As Jumis didziuojuos,nes Jus tokios stiprios....
Stiprybės jums, patikėkit ir jums dar laimė nusišypsos. Angeliukai jus stebi iš viršaus ir siunčia jums savo meilę - aš tuo tikrai tikiu. 
QUOTE(beana @ 2007 05 31, 22:10)
Jei yra galimybė, gerai būtų tau susilaukti kito vaikučio. Sorry, kad taip kišuosi su šia mintimi, bet man tai labai padėjo, nors ir buvo labai baisu. Bet dabar galiu pasakyti, kad aš esu laiminga. Aišku, tai nereiškia, kad pamiršau savo pirmagimę. Tikrai ne, vis dar skauda, bet liūdnoms mintims neleidžia išvešėti mano antroji dukrytė. Nors labai dažnai pagalvoju kaip būtų nuostabu, jei dabar turėčiau dvi dukrytes. Deja, bet skaudės visą likusį gyvenimą, tik kai yra ką priglausti prie širdies, lengviau šį skausmą išgyventi.
taip, Beana, manau tu teisi. Manau, kad ir man padetu atrasti dvasios ramybe ir gyvenimo pilnatve kitas vaikelis.
siandie lygiai trys menesiai, po musu kudikelio mirties. manau pradesiu planuoti kita nestuma. bus labai baisu, kaip ir tau. bet kitaip sunku gyventi. kasnakt sapnuoju sapnus apie kudikius, mazus vaikus ar saip kazkokius kosmarus. negaliu ramiai reaguot i kudikius ar besilaukiancias, visuomet suskauda sirdi.
labai dziaugiuosi, kai mamos patyrusios vaikelio mirti, susilaukia kito sveiko vaikelio.
QUOTE(zydra30 @ 2007 06 03, 12:29)
labai dziaugiuosi, kai mamos patyrusios vaikelio mirti, susilaukia kito sveiko vaikelio.
jos to nusipelno už tokias kančias. Nusipelno ir su kaupu.
ar pastebejot, kad kaskart kai tik (nelaimei) kazkas istoja i musu gretas (jei galima taip pasakyt) visa laika liejasi tie patys skausmo pilni sakiniai, tos pacios frazes, tos pacios mintys, isgyvenimai identiski...
patikekit, labai gerai kad yra toks skyrelis kur, zinau, mane supras is puse zodzio...
tik jus ir belikot man su kuo kalbu apie savo skausma.aplinkiniai pastebejau, pamirso viska...ir labai gerai
patikekit, labai gerai kad yra toks skyrelis kur, zinau, mane supras is puse zodzio...
tik jus ir belikot man su kuo kalbu apie savo skausma.aplinkiniai pastebejau, pamirso viska...ir labai gerai
QUOTE(Melinda @ 2007 06 11, 21:49)
ar pastebejot, kad kaskart kai tik (nelaimei) kazkas istoja i musu gretas (jei galima taip pasakyt) visa laika liejasi tie patys skausmo pilni sakiniai, tos pacios frazes, tos pacios mintys, isgyvenimai identiski...
patikekit, labai gerai kad yra toks skyrelis kur, zinau, mane supras is puse zodzio...
tik jus ir belikot man su kuo kalbu apie savo skausma.aplinkiniai pastebejau, pamirso viska...ir labai gerai
patikekit, labai gerai kad yra toks skyrelis kur, zinau, mane supras is puse zodzio...
tik jus ir belikot man su kuo kalbu apie savo skausma.aplinkiniai pastebejau, pamirso viska...ir labai gerai
Visos išgyvenam tą patį. Visoms tenka praeiti visas stadijas nevilties, skausmo, savęs kaltinimo ir t.t. kol galų gale išmoksti su tuo susigyventi. O aplinkiniams atrodo, kad nu ir kas čia tokio, juk pats laikas su tuo susitaikyti. Nors mano aplinkoje buvo žmonių, kurie ir vėliau mane palaikė, kol negavo šoko sužinoję, kad susilaukiau dukrytės
Po šios nelaimės ir sužinojau kas iš tikrųjų yra mano draugai.
QUOTE(Melinda @ 2007 06 11, 20:49)
ar pastebejot, kad kaskart kai tik (nelaimei) kazkas istoja i musu gretas (jei galima taip pasakyt) visa laika liejasi tie patys skausmo pilni sakiniai, tos pacios frazes, tos pacios mintys, isgyvenimai identiski...
patikekit, labai gerai kad yra toks skyrelis kur, zinau, mane supras is puse zodzio...
tik jus ir belikot man su kuo kalbu apie savo skausma.aplinkiniai pastebejau, pamirso viska...ir labai gerai
patikekit, labai gerai kad yra toks skyrelis kur, zinau, mane supras is puse zodzio...
tik jus ir belikot man su kuo kalbu apie savo skausma.aplinkiniai pastebejau, pamirso viska...ir labai gerai
melinda, sveika sugrįžus. Seniai čia buvai - kaip laikaisi?
