QUOTE(tshh @ 2007 06 15, 13:19)
skaitau ir nesuprantu apie ką čia šita tema
nors vadinasi " Ar iki vestuvių bandėte gyventi kartu?". pavadinimas lyg ir aiškus





Kai sujungiamos dvi skirtingos temos į vieną, normalu, kad ką nors besuprasti sudėtinga.
Papildyta:
QUOTE(bucka @ 2007 06 13, 23:28)
as tai pritariu uz gyvenima kartu dar iki vestuviu! tai puikus budas visapusiskai pazinti zmogu: taip atsiskleidzia jo idos, trukumai, pomegiai, tvarkos supratimas, galu gale pats gyvenimo budas!
Paklausiu gal banaliai, bet kas tuomet yra meilė - ar tik ne priėmimas žmogaus tokio, koks jis yra? Taip išeitų, kad pagyvenimas kartu visgi yra pabandymas (tiek savęs, tiek mylimojo), ar jis tikrai vertas, kad jį mylėčiau (jei turi kokių nors mane erzinančių įpročių, tai jau be jokios abejonės - ne?), ir ar aš verta jo meilės (bet čia gal ne man spręsti, o tam, kuris kažkodėl myli)? O kur nors lašelis idealizmo? Ne ne, ne naivumo ir rožinių akinių, bet tokio nuoširdaus tikėjimo, kad kartu viskas įveikiama? Jei to jaunatviško idealizmo nėra net tada, kai jam būtų pats laikas, kodėl jis turėtų atsirasti po keletos ar dešimties metų? O gal jis apskritai nereikalingas ir svarbiausia viską apskaičiuoti, įvertinti, ištyrinėti, patikrinti ir t.t.?