QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 06 15, 14:26)
Na na - ir kokia gi ta realybė? Ar tik ne tokia, kad didesnioji dalis porų iki santuokos vienas kitą išbando visose įmanomose srityse, o skyrybų procentas kaip milžiniškas, taip milžiniškas - tai gal šunelis visgi ne ten pakastas?
Beje tikroji meilė į gyvenimą ateina ne tada, kai sutinki tobulą žmogų ar turi pakankamai pasiryžimo jį pritempti iki tobulumo, o tada, kai pakankamai "užaugi", jog sugebėtum priimti jo netobulumus.
Beje tikroji meilė į gyvenimą ateina ne tada, kai sutinki tobulą žmogų ar turi pakankamai pasiryžimo jį pritempti iki tobulumo, o tada, kai pakankamai "užaugi", jog sugebėtum priimti jo netobulumus.
Na zinai, galima augti neaugus kiek tik nori, bet jeigu zmogus viena diena parodo savo tikraji veida ir pradeda elgtis siaubingai tai kas tokiu atveju? Vaidinti labai subrendusia ir suaugusia ir priimti jo chamizma ir NETOBULUMA nuolankiai???
Meile yra DVIEJU ZMONIU REIKALAS, ir tai jog tu suaugsi meilei ir santuokai nepades, tik pradesi viska protingiau vertinti. Sneku is savo patirties, nes pirma karta tekejau po 2 metu draugystes, kartu apsigyvenome tik po vestuviu, o po metu teko skirtis, nes nebegalejau kenteti.... Tuo tarpu antra karta tekejau po 5 metu draugystes (is kuriu 4 pragyvenome kartu) ir galiu pasakyti kad teisingai padariau kad neskubejau teketi antra karta kartu nepagyvenus, dabar as pazistu si zmogu, zinau ko is jo tiketis, koks jis ir tt. Ir manau kad nerealiu staigmenu jis nebepateiks, t.y. jis yra toks koki as ji pazistu, o ne toks koki as ji isivaizduoju.