dirbt sekliu morka nebutina vien del to, kad zinot, kas nuo to keiciasi, nervuojames pacios ir nervuojam kitus, nezinai galvos neskauda, ysivaizduoji, kad nera taip ir nebus

.o jei pasitaike, tai jam blogai ne mum, nesugebejo, neatsilaike, kaip dazniausia "JIS NENOREJO" ir t.t.nekaltinkim saves, moterys, del vyru neistikimybes, galvodamos, kad gal jam blogai su manim ir pan. jei nuklydo, pats kaltas ir tikriausia savim nelabai pasitiki, kad iesko kas pagirs jo seksualinius sugebejimus. tegul eina y kaire y desine, leiskim, tai ir eit bus neydomu, juk uzdraustas vaisius skanesnis. eikim ir mes, tik nebutinai link neistikimybes, paprasciausiai isejima padarykim toky, kur kelio atgal nebus, tada supras, kad neistikimybe seimos jam nepagimde.
bet jei tai buvo vienas kartas ir paskutinis, kai ju dauguma sako, tegul yrodo, pabukim godzios, kodel gi ne

, man nepakaktu puokstes geliu, noreciau daugiau, o to ko noreciau pinigais nenupirktu, tektu pasistengt...o jei nenori, neversciau, tegul elgias kaip tinkamas, jam juk geriau zinot

.mylekim ir gerbkim pirmiausia moterys save, vyru uzteks, juk ne visi prezidentais pabut gali ir kas penki metai zmona ar partnere kaip kadencija keist. sekmes visoms, pagailekit tu vargseliu mergaiciu, kurios sau vyru bendram gyvenimui nesusirado, tai kaip ismaldos iesko svetimuosiuose guoliuose, jos ir taip nuskriaustos, nes niekam pastoviai nereikalingos, blaskosi kaip plastakes tarp svetimu vyru.man ne saves, man ju gaila butu