atleisčiau nebent tik tuo atveju, jei jis parašytu pareiškimą policijoj jog buvo išprievartautas ir tai patvirtintu ekspertas
iš tiesu, jei nukryptu nors karteliui į šoną, mūsų santykiai būtu nutraukti, nes nematau prasmės gyvent su žmogum kuriom negaliu pasitikėt, kuris nevertina mudviejų ryšio, ir nemyli manęs


Neatleisciau niekada. Jei buvo vienas nukrypimas - bus ir kitas ir trecias ir t.t.
QUOTE(vetreja @ 2007 04 17, 10:20)
Neatleisciau niekada. Jei buvo vienas nukrypimas - bus ir kitas ir trecias ir t.t.
Vat ir man taip atrodo, kad jei jau kartą... tai bus ir daugiau. Kada nors, bet bus.
neatleisčiau neištikimybės jokiu atveju, aš visada sakau maniškui jeigu kas yra negerai tada kalbamės ir sprendžiam

QUOTE(Melisiukas @ 2007 04 18, 10:00)
Vat ir man taip atrodo, kad jei jau kartą... tai bus ir daugiau. Kada nors, bet bus.
Taip aš būčiau parašiusi prieš 10 metų. Nelabai suvokiau, kad galima atleisti tokius dalykus kol pati nepatekau į labai nepavydėtiną situaciją, bet deja, atleisti dabar turėčiau ne aš, atleisti (arba neatleisti) reikėtų man. Tai labai graudu, bet aš tikrai nesijaučiu dėl to kalta. Pasirodo, gyvenime pasitaiko visaip ir tikrai neverta būti labai kategoriškoms.
QUOTE(Medėja @ 2007 04 18, 11:56)
Taip aš būčiau parašiusi prieš 10 metų. Nelabai suvokiau, kad galima atleisti tokius dalykus kol pati nepatekau į labai nepavydėtiną situaciją, bet deja, atleisti dabar turėčiau ne aš, atleisti (arba neatleisti) reikėtų man. Tai labai graudu, bet aš tikrai nesijaučiu dėl to kalta. Pasirodo, gyvenime pasitaiko visaip ir tikrai neverta būti labai kategoriškoms.
Taigi taigi. Prieš 15 metų ir aš buvau kategoriška - tiek dėl savęs, tiek dėl vyro. O dabar nebežinau, kaip būtų, jei būtų... Žmonės keičiasi, keičiasi požiūris į daugelį dalykų. Duok dieve, kad nereikėtų patirt tokios situacijos.
neatleisciau niekada

As ko gero atleisciau. Nors dabar man atrodo, kad neatleisciau

QUOTE(Mojo @ 2007 04 18, 13:08)
Taigi taigi. Prieš 15 metų ir aš buvau kategoriška - tiek dėl savęs, tiek dėl vyro. O dabar nebežinau, kaip būtų, jei būtų... Žmonės keičiasi, keičiasi požiūris į daugelį dalykų. Duok dieve, kad nereikėtų patirt tokios situacijos.
O aš buvau kategoriška ir prieš 30 metų (kai jokio vyro mano gyvenime dar nebuvo), ir prieš 15, ir dabar. Aišku, tiek savo, tiek ir vyro atžvilgiu. Jei atsirastų kita MEILĖ, kaip stichinė nelaimė - tektų keist viską gyvenime. O visokie"meilės nuotykiai" ir "nuėjimai į kairę" - savęs, savo šeimos, savo vyro ir vaikų negerbimas, silpnadvasiškumas ir atsakomybės stoka.
Bet tai tik mano požiūris... Kiti požiūriai ir atvejai gali būt kitokie, nieko neteisiu ir nesmerkiu...