Labai sunku pasakyti, kaip būtų, jei būtų
. Bet aš manau, kad atleisčiau, jei tą žmogų tikrai mylėčiau ir svarbiausia, norėčiau atleisti.
Vyrams svarbesnė fizinė, o , mums, moterims - dvasinė ištikimybė.
Labai sunku pasakyti, kaip būtų, jei būtų . Bet aš manau, kad atleisčiau, jei tą žmogų tikrai mylėčiau ir svarbiausia, norėčiau atleisti.
Labai sunku pasakyti, kaip būtų, jei būtų
. Bet aš manau, kad atleisčiau, jei tą žmogų tikrai mylėčiau ir svarbiausia, norėčiau atleisti.
is tikruju labai sunku kalbeti to nepatyrus... manau viskas priklausytu nuo situacijos. 
nors gerai pagalvojus kazin ar atleisciau bucini su kita,jau nekalbant apie lovos reikalus
bet is kitos puses,jei pamatyciau tik buciuojantis,reiskias viskas baigta,nes bucinys kur kas daugiau reiskia nei spontaniskas pasimylejimas
zodziu nzn kaip pasielgciau...manau po ilgo laiko tarpo atleisciau,jei nuosirdziai gailetusi
manau viskas priklausytu nuo situacijos. nors gerai pagalvojus kazin ar atleisciau bucini su kita,jau nekalbant apie lovos reikalus
bet is kitos puses,jei pamatyciau tik buciuojantis,reiskias viskas baigta,nes bucinys kur kas daugiau reiskia nei spontaniskas pasimylejimas
zodziu nzn kaip pasielgciau...manau po ilgo laiko tarpo atleisciau,jei nuosirdziai gailetusi
Net nežinau, ką daryčiau, jei taip atsitiktų, bet kažkaip net stengiuosi apie tai net negalvoti 
Bet tikriausiai atleisčiau, jei tai būtų vienakartis dalykas, bet apie tai tikriausiai ilgai dar priminčiau 
Bet tikriausiai atleisčiau, jei tai būtų vienakartis dalykas, bet apie tai tikriausiai ilgai dar priminčiau
Turbūt nesugebėčiau atleisti, nors niekad negali sakyti, kol neišgyvenai to. Dabar manau - niekaip!!!! 
pritariu, kad nepabuvojus tokioje situacijoje, sunku pasakyti kaip pasielgčiau... Šiuo metu galvoju, kad vienkartinį nukrypimą į kairę atleisčiau. Kitas dalykas- ar galima vadinti atleidimu, jei kiekvienai progai pasitaikius ar rimčiau susipykus bus prikišinėjamas tas nukrypimas... Save žinau, todėl tas atleidimas būtų labai jau ilgas procesas, kol visiškai pamirščiau ir nebeprikaišiočiau...
Labai tikiuosi ir kitoms linkiu, kad nė viena nepakliūtumėm tokion situacijon
Save žinau, todėl tas atleidimas būtų labai jau ilgas procesas, kol visiškai pamirščiau ir nebeprikaišiočiau... Labai tikiuosi ir kitoms linkiu, kad nė viena nepakliūtumėm tokion situacijon
Jei manes vyras to atleidimo prasytu (cia irgi dar klausimas 
) aisku atleisciau. Ir ilgalaikius santykius, ir vieninteli nukrypima i "sona" . Jei matyciau, kad zmogus nuosirdziai gailisi, praso atleidimo, kankinasi - atleisciau. Jei jau ponas Dievas mum atleidzia musu nuodemes, kas as tokia, kad neatleisciau savo vyrui uz tai kad jam kelnese kazkas suniezejo 
Kitas klausimas, ar gyventumem toliau kaip seima, kaip moteris su vyru, kaip meiluziai ar draugai Va sitoj vietoje susilaikysiu nuo komentaru. Nes, kaip daugelis jau paminejo, neisgyvenus to jausmo, vargu ar gali nuosirdziai atsakyti ar galesi toliau testi santykius su tuo zmogumi.
) aisku atleisciau. Ir ilgalaikius santykius, ir vieninteli nukrypima i "sona" . Jei matyciau, kad zmogus nuosirdziai gailisi, praso atleidimo, kankinasi - atleisciau. Jei jau ponas Dievas mum atleidzia musu nuodemes, kas as tokia, kad neatleisciau savo vyrui uz tai kad jam kelnese kazkas suniezejo Kitas klausimas, ar gyventumem toliau kaip seima, kaip moteris su vyru, kaip meiluziai ar draugai Va sitoj vietoje susilaikysiu nuo komentaru. Nes, kaip daugelis jau paminejo, neisgyvenus to jausmo, vargu ar gali nuosirdziai atsakyti ar galesi toliau testi santykius su tuo zmogumi. QUOTE(Melisiukas @ 2007 04 15, 14:26)
Tiesiog įdomu...
Vieną kartą atleidau, bet daugiau negalėčiau...
jokiu budu
tikiuosi, niekada neteks atsistoti tokioje kryzkeleje su tokia situacija. mano viena puse rekte rekia, kad neatleisciau. jokiu budu. kita gi sako - atleisciau jam, neatleisciau - sau , nes jei atsirado kazkas trecias, vadinasi, kazko nepadariau as arba kazko nepasisnekejom, neissiaiskinom. o jei negalejom zodziu issiaiskinti, vadinasi, yra kazkokiu klaidu musu gyvenime, bendravime. Atleisciau, bet mane turbut uzgrauztu vidiniai klausimai, svarstymai, atsakymu ieskojimai.
P.S.jei pamatyciau savo akimis bent uzuomazga neistikimybes (man tai - ne tik lova), tikrai zinau, kad ta sekunde galeciau padaryt bet ka - isdauzyt viska aplinkui (tame tarpe ir brangiausiaji:) ), treciasis asmuo turbut is bet kurio auksto isskristu pro langa... o tada jau reiketu paciai prasyti atleidimo...teisme
P.S.jei pamatyciau savo akimis bent uzuomazga neistikimybes (man tai - ne tik lova), tikrai zinau, kad ta sekunde galeciau padaryt bet ka - isdauzyt viska aplinkui (tame tarpe ir brangiausiaji:) ), treciasis asmuo turbut is bet kurio auksto isskristu pro langa...
o tada jau reiketu paciai prasyti atleidimo...teisme
QUOTE(miskinuke @ 2007 04 22, 20:04)
tikiuosi, niekada neteks atsistoti tokioje kryzkeleje su tokia situacija. mano viena puse rekte rekia, kad neatleisciau. jokiu budu. kita gi sako - atleisciau jam, neatleisciau - sau , nes jei atsirado kazkas trecias, vadinasi, kazko nepadariau as arba kazko nepasisnekejom, neissiaiskinom. o jei negalejom zodziu issiaiskinti, vadinasi, yra kazkokiu klaidu musu gyvenime, bendravime. Atleisciau, bet mane turbut uzgrauztu vidiniai klausimai, svarstymai, atsakymu ieskojimai.
Iš tiesų tas atleisčiau ir neatleisčiau priklauso nuo tolimesnių partnerio veiksmų. Pradėjau "Meilė trunka trejus metus". Žmona, radusi kitos moters nuotrauką, žiūri į vyrą, kupinu vilties žvilgsniu, kad šis pasakytų: "nieko čia rimto, tik tave myliu", o jis tepasako" pavėluosi į lėktuvą". Jei pirmas variantas būtų pasakytas - elgtumėmės vienaip, jei antras - kitaip. Čia jau klausimas ne tik sužinojime, kad taip yra, bet ir tolesniuose įvykiuose.
nors ir labai jį myliu, bet abejoju ar atleisčiau. per daug skaudu būtų ir vis prisiminčiau.
