Neištikimybė

Neatleisčiau nei vieno, nes jei buvo vienas bus ir antras, ir trečias ir dar daug... net neįsivaizduoju tokios situacijos juk pasitikėjimas sužlugdytas nepataisomai, kiek laiko turi praeiti, kad normaliai bendrauti, patirti malonumą kartu lovoje

atleisti galima,jei tai buvo tik "nuklydimas",bet tikrai niekada to nepamirsi ir tai visada graus.visada sakiau ,kad jei taip nutiktu,as iskarto susirasciau meiluzi ir atkersinciau,tik tada galeciau toliau gyventi,nes butu lygu lygu,ir as tikrai geriau jausciausi bet va kaip tai istikruju nutiko,keleta men gyvenau soke,o po to tik prisiminiau savo zodzius,susiradau meiluzi,atkersinau vyruj ir tai jam pasakiau
na viskas baigesi gerai,tik sunku kad niekad to nepamirsim..

As nekersyciau. Tiksliai nezinau kaip elgciausi. Turiu gera pavyzdy kaip mano direktorius varo per visas panas o zmona ivairiausiais budais bando ji islaikyti. ir gyvena sau kartu nuolat barasi ir aplinkiniams nervus gadina. Saviski palikciau. Issakyciau viska, ka apie ji galvoju ir kaip jis iskaudino mane tada pasiulyciau issikelti is namu ir daugiau negryzti.

Nelabai suprantu, pagal statistiką 96 proc. vyrų yra neištikimi, o čia beveik kiekviena tvirtina, jog neištikimybės nieku gyvu neatleistų Statistika neteisinga ar "kai nežinai - širdies neskauda"

Kai kurie vyrai giriasi nebūtom pergalėm tipo tiek ir tiek moterų turėjo, man atrodo, kad kai taip šneka, tai tik kažkokį nepilnavertiškumo kompleksą jaučia ir tiek
Ištikimų vyrų tikrai yra bet kam santuoka nenusisekė užjaučiu

O dėl atgal keršijimo, niekada taip nedaryčiau, pati jausčiausi purvina, o ir ar verta dėl kito pačiai į mėšlą lipti

na tai kad jis svajoja apie kita, kad jis kas diena prisimena ir gyvena tuo zmogum, tai nera neistikimybe? as kai pagalvoju tokia net jei ir platoniska meile yra skaudziau uz fizine neistikimybe...
kai atostogauji toli... berods uzsimirsti ir viskas atrodo grazu, staiga netycia aptinki kad tavo vyro pirmas veiksmas atsibudus ryte parasyti tai bendradarbei zinute .........
fiziskai jis su manim o uzmerkia akis ir ji su juo

jei neaptikciau tokiu dalyku, prie jo elgesio su manim negaleciau prikibti, nes jis ir man demesingas, ir tikrai tikiu manes nepaliks...
bet va tokios pradzioj platoniskos draugystes labai gresmingos kai pereina i sekancia stadija
Papildyta:


Papildyta:


gyvenam kartu 10m.
jis labai rupinasi vaiku ir seimos gerove, ir manim, netruksta mums nieko.
o jam matyt truksta. nu nesu as nei baisi, nei zanuda, nei dar kokia nors "kreiva"
bet jam reikia nauju ispudziu su kitom.
jis to neslepia net spaudzia kad galu gale su tuo susitaikyciau ir nepavydeciau...
kad leisciau jam tai gyventi kaip jis nori

atrodytu jo gyvenimas vienas ir jis turi teise rinktis kaip gyventi
ir as turiu teise gyventi laimingai, bet pavydas baigia uzgrauzti mano gyvenima.
ka jau kalbeti apie atleidima... susitaikymas su tuo ir reikstu atleidima... bet as nemoku israuti is saves to sopulio ir ramiai apie tai galvoti. taip kad negaliu susitaikyti.
kazkokia veidmaine pati pries save jauciuosi, juk as nenoriu buti nei pikta nei kerstinga, nei liudna, nu lyg ir ne mano natura.
bet mintys pagavo ir nepaleidzia kiekviena minute apie ta pati sukasi ... tfu visa tai kaip uzsikirtusi plokstele, bet niekaip nesugalvjoju iseities.

negalėčiau su tokiu žmogum gyvent, tas pats kas sau į širdį peilį maigyti

TFU TFU TFU
Bet dabar kol kas manau, kad neatleisciau o kaip bus ateity... biesas zino

Anaiptol. Atleisti už padarytą skriaudą ir pripažinti, kad nuolatinis Tavęs žeminimas yra normalus gyvenimo būdas - du skirtingi dalykai.

As pati atleidau, ir man buvo atleista. Nesu kategoriska. Tiesiog, jei tikrai myli zmogu - netiketina , kiek jam gali atleisti. Taciau jei tai butu jo dvasine neistikimybe... butu beprotiskai skaudu. Ir nezinau ar atleisciau. Butu per sunku.

Ir aš pradėjau su tuo sutikit, kad visi vyrai nusuka į šoną, net viename filme vyras pasakė, kad visiems vyrams vienos moters neužtenka

na "pliaplia" labai uzjauciu. suprantu kaip jauties. "susitaikyk kad as taves ir toliau negerbsiu ir kad tu man nesi vienintele ir svarbiausia" - taip butu galima issifruot vyro pozicija tavo atzvilgiu. teko ir man tai patirt, bet susitaikyt nepavyko - net del vaiku. cia arba vyras keicia pozicija, arba keiciasi seimynine padetis, tik jau nebelaukiant menesiu menesiais, nes tik nervus sugadins ir tiek. cia is asmenines patirties. aisku tu padarysi savo sprendima, as padariau savo ir bent dabar esu labai patenkinta gyvenimu vienisa mamyte, kurios niekas nezemina