Neištikimybė

Geras klausimas... 10 metų po įvykio... savalaikis sakyčiau toks...

Tai jei moteriske kaip supratau po 10 metu sumislino, kad reik i zmona informuot, but viskas kaip buve, gal kazkada nutare neviesint sio fakto, kiek galiu itart tai vyras ta vaika ir remia, bet va ne nu kaip as cia viena, gal geriau tryse bukim Pasakyk, kam iskelt tai kas kruopsciai buvo slepiama 10 metu, kad zmonai infarkta ivaryt

Klausimas ne man. Galbūt išlaikymas vaikui pasidarė nebepakankamas.

Ne, vyras vaiko neišlaikė, nes ta moteris tiek tada, tiek dabar žymiai geriau išsilaiko pati nei mes
O mane informavo vyras, kai ta moteris paprašė, kad vaikas susipažintų su tėvu ir kad tėvas pradėtų su vaiku bendraut, materialaus išlaikymo ji neprašo.
Vyras bijodamas, kad atsisakius bendrauti su vaiku, ji pradės jį šantažuot, man ir pasisakė

Deganti, mūsų šeimos situacija tokia, kad aš po kiek laiko išvažiuoju gyventi į užsienį, vyras su vaikais liks čia. Todėl vaikų neskaudinsim jokiomis skyrybomis ir paliksim viską savai eigai...

Tiesą sakant tokia istorija yra ir mano artimų giminaičių tarpe. Šiuo metu tėvas karts nuo karto bendrauja su sūnum (jis jau suaugęs). Žmona priėmė taip, kaip yra...

Na ir viskas gerai tada, o su tevu vaikas bendrauja jau, zinau, kad skauda, bet uz savas klaidas turim moketi, gal cia ir nelabai tinka, bet manau viskas susitvarkys, laikas geriausias gydytojas, o vaikas nekaltas, kad atsirado tokiomis aplinkybemis, zinau ne viena moteri kuri panasiomis aplinkybemis pastojo, nezinau ar planuotai, ar ne bet tie vaikuciai auga.

Challenger, kas jūs iš tikrųjų... balionas moteriai, kuri atsirado jūsų gyvenime po 22 metų bendro gyvenimo su vyru...dar balionas...Yra tokia funkcija, žinučių peržiūra...Nuomonės apie ką iš tikrųjų jus domina... (gal jūs norit, kad jums atleistų...)
Cituoju jus: "Užkabino mane (.....) istorija, istorija, kurią labai panašią išgyvenu šiuo metu aš
Aš jauna, jis stipriai vyresnis ir kas be ko vedęs... Sunku paaiškinti visą istoriją keliais sakiniais, kai į tą istoriją įdėta yra labai labai daug...
Aš atsiradau jo gyvenime, kai jam buvo gili depresija, nesisekė darbas, šeimoj nesutarimai, gal ir vidurio amžiaus krizė... Nesigiriant pasakysiu - aš jį pastačiau ant kojų, šiuo metu jis stipriai kylantis verslininkas... Pradžioj jis man buvo labai geras draugas, net sekso tarp mūsų yra buvę tiek, kad aš ant pirštų turbūt suskaičiuočiau, jam aš patikau nuo pat pirmos akimirkos... Jis mane vadina savo autoritetu, savo mokytoju bei žmogumi, kurį labai myli... Aš tik visai neseniai suvokiau, kad irgi labai stipriai jį myliu (....) Aš jau labai gerai jį pažistu ir žinau, kad jis yra labai neryžtingas ir žmoną jei paliks, tai nebent po kokių 5 metų (...) Dabar apie žmoną... Su ja Jis nebesimyli daug laiko (ir tą žinau ne tik iš jo, bet ir iš pačios žmonos ) Žmona apie mane viską žino, manim pasitiki, net išleidžia jį su manim, kad padėčiau išrinkti vienokį ar kitokį daiktą jų buičiai... Taigi iš jos pusės man yra tik palaikymas... "
"..., jei nori, kai būsi Kaune, pranešk, manau galėčiau papasakoti ir savo istoriją... Meilužės istoriją.""

Dar truputį, ir aš irgi (taip tikiuosi) nustosiu reaguoti rimtai (ir iš viso reaguoti...). Nu bet kam reikia taip žongliruoti jausmais, istorijom, it kortom...

Blyn Čia tai, norako, nepatingėjai..
Aš irgi nesuprantu kam to reikia Kaip diena, taip staigmena.

Aš esu užsispyrus kaip avinas ir vis noriu tikėti, akd kartais žmonės tikrai čia ieško ...atsakymų ar klausimų, pradėjau rašyti, geriu erškėtuogių arbatą...ir, keista, jaučiu, kad jauna moteris rašo, nežinau, jausmas, lengvumas kažkoks, skaitau jos žinutes (juk tai galima) ir ... ale bet tikrai, gal tai forumų kasdienybė, tik man kažkaip jomajo galvoj nesusideda...
P.S. pasivaikščiojau dar po kambarį ir galvoju, o kad ką čia daugiau beveikt... nebesuvokiu, kas rimta, kas išgalvota, kartais, tai nesvarbu, svarbu istorija, situacija... gal modelis, gal hipotetiškai, bet ... gal užkabino asmeniškai kažkaip, tai...sorry

Po tokių atvejų, turbūt ir reikėtų taip žiūrėt tokias į istorijas, hipotetiškai. Be to, dažniausiai rašo viena pusė, taip kad nežinai kiek tai tikrai objektyviai įvertinta situacija. Rašai savo požiūrį, kaip elgtumeis, tarsi sau pamodeliuoji situaciją, pati gauni kažkokius atsakymus. Jei kitam bus tai naudinga, gerai, jei ne - tai ne. Nors jei rašo dažniau matytas nickas, tai kažkaip rūpi kaip jaučiasi, išgyvenimai, mintys.
Kaip bebūtų, vis tiek bjauru kažkodėl po tokių išaiškinimų, nors ir kaip stengtumeis atsiriboti.
Man nesuprantama, ką tai duoda, kam to reikia tokiu atveju.

Ačiū, alter ego (už atsakymą...)
Žinai, suprantu, viską tokiu sveiku, ironiškai sarkastiškai atsiribojusiu protu suvokiu, ale bet būna dienų...kažkaip, kai tau tikra, o kitam raidės, taip taukš per galvą, kad viskas netikra...ir skauda nuo to, ir nežinau, liūdna, ar pikta, ar neviltis nuo to, kad kitam netikra, tiek, kad galima kojom makaluojant it saulėgrąžas spjaudyti tai, nuo ko tu kvėpuoti kartais negali (kartais net nenori), kad netikra gali būti net juodu ant balto...

Kaip artima. Taip paprastai artima kiekvienas Jūsų žodis šiame persikiniame fone parašytas. Kiek gali būti artimas svetima patirtim perlietas žodis ir mintis... kartais. Rūkui ryto išsisklaidžius. Ateina mintys. Na per sunkios tikriausiai. Kitas tik numos ranka... Nepatikės. Gal šypsnį skirs, platybėse. Į šias eilutes gali būti sudėta viskas. Ką turi, niekada nėra viskas, bet tai ką suvoki turintis... Viltis. Bejėgiškumas. Liūdesys... Beprasmybė. Kai kas išgirsta tylų nerimo juoką... Gal nulydi žvilgsniu. Gal... Paguosti nori. Taip ir liūdesiu galima užkrėsti.

Nieko nesakiau. Nieko negalvojau. Gal kažką jaučiau.