QUOTE(Medinis @ 2007 09 14, 14:33)
Tai tik šuniukas, o kiek daug visokių galimų veiksmų ir kiekvienas jų įtakotas daugybės moralinių - psichologinių dalykų. O iš tiesų tai tik šuniukas. Ir viskas, ką jūs/aš padarysit bus gerai/teisingai/galimai...
is tiesu tas suniukas - gyvas padaras, kuriam skauda, salta, dzhiugu, karshta ar meguista.. jei jis prie tavo duru - tu gali prisiimti atsakomybe uzh gyva padara arba ne, nes tu esi zmogus samprotaujantis ir turi jausmus (ar turi?), lygiai kaip ir suniukas. Ir toli grazu ne viskas, ka mes darome yra teisinga/grazu/galima/moralu/amoralu (mazameciu prievartavimai, buitinis alkoholizmas ir smurtas, samdomi kileriai, neishtikimybe ir t.t.). negalima viska nuleisti ant faktu, faktas yra kazko esybe, bet elgtis su tais faktais mes turime humanishkai, o ne tiesiog priimti. Tiesiog priimti mes galime tik mirti - nes ji yra nepakeiciama, nemanau, kad tfu tfu tfu tavo artimo zmogaus mirties diena tu eisi paziureti naujos komedijos i kina, bet juk tai faktas, kurio tu negali pakeisti..
Gyvenimas toli grazu nera paprastas dalykas, jei butu paprastai, sio forumo gamtoje neegzistuotu, cia zmones dalinasi bedom ir praso patarimu, nes jiems NERA PAPRASTA kazka ishgyventi. Elgtis teisingai nera paprasta.
Papildyta:
o siaip... del neishtikimybes... jei suzinociau - neatleischiau, nebeliktu man pagarbos siam zmogui. pati "i kaire" neeiciau, nes savo akyse pati pazeminchiau savo partneri. manau, retai kada "neishtikimasis/-oji" susimasto, kad daro skaudziai savo antrajai pusei, nei jei ji to nezino. nezino, bet jaucia. tas ne ka lengviau pergyvenama. bet atsitiko... ne, negaleciau atleisti.. nors as ne Dievas, kad kazka atleisti/neatlesti, bet tokiu artimu santykiu kaip "iki to" tikrai nebetureciau.. kazkada buvau tokios nuomones, kad neishtikimybe - tai nieko tokio, tiesiog fizinis veiksmas, nevertas mano demesio. veliau priejau ishvados, kad, matyt, tuometinio partnerio nemylejau, jei taip galvojau.