QUOTE(Medinis @ 2007 09 21, 12:19)
Na nežinau kaip jūs, bet kai buvau jaunas, tai prezervatyvų gauti buvo nelengva ir paprašyti jaunam žmogui jų vaistinėse buvo tam tikros psichologinės problemos. Prezervatyvai tuo metu buvo vienintelė apsaugos priemonė, plius kaip tuomet sakydavo "iš rusiškos gumos".
Tai, kad mes judame į Amerikos vertybių pusę mane labai neramina. Man nepatinka amerikiečių vertybės ir mąstymo būdas. Bet būdami maža tauta mes kenčiame nuo nepilnavertiškumo, todėl nemanau, kad tapsime tokie, kaip jie.
Pažiūrėkite paprastai. Kada buvo prarandama nekaltybė prieš 20 metų ir kada dabar. Gyvenimas nesusituokus buvo idžiulė gėda prieš 20 metų ir yra visiška norma dabar. Kaip vieną iš priežasčių šiems pasikeitimams matau kontracepcijos prieinamumą. O neištikimybei dar pridedu ir galimybę moteriai išgyventi vienai ir išlaikyti savo vaikus. Neliko dėl ko bijoti būti neištikimai.
Del Amerikos visishkai sutinku. bet linkusi manyti, kad ziurime i ta puse nes jie ilgiau naudojasi civilizacijos pranashumais nei mes. Siaip, man tai kas, kai ishyro sovietai, praejus porai metu LT nebegyvenau. Dabar as vel cia, 2 metai kaip... Ir... pasiilgstu tu kapitalistiniu patogumu, tai smulkmenos, bet jos daro gyvenima paprastesni, susitaupo laiko ir pan.
Del nekaltybes ir t.t. priesh 20 metu, taip, be abejo, bet, pastebejau viena paradoksa, kokie buvo vaikai 16-meciai priesh tuos 20 metu ir kaip atrodo 16-metis dabar? Eina i 10 klase, daro pamokas. priesh 20 metu jau turejo mokyklos diploma ir jau buvo pasirinkes specialybe, ruosiesi stojamiesiems ir gyveno savarankishkai bendrabutyje uzh stipendija ir pan.
priesh 20 metu, vienisha mama smerkiama, dabar - palaikoma valstybes ir aplinkiniu - kokia saunuole, koks sunsnukis tas vyras... Perdaug laisves irgi negerai - prarandamas isipareigojimu ir atsakomybes jausmas. tas, kuris turi eiti is vidaus, kai atsakai uzh tuos, kuriuos prijaukinai. pazistu viena vyra, jis turi meiluze, jis planuoja kartu su ja kurti seima. bet gyvena su zmona ir vaiku. klausiu, kas trukdo? sako, as bijau juos palikti.. ir zmona ir vaikas zino apie jo ketinimus iseiti... bet... naudojasi jo silpnybe jiems patiems. na, bent jau as taip traktuociau. ir siuo atveju, ar laikyciau vyra laisvu.
Papildyta:
QUOTE(saules @ 2007 09 21, 12:23)
Žinot vakar užstrigo viena frazė:
"Jaustis mylimo žmogaus atstumtam(ai) daug sunkiau, nei būti apgautam(ai) kūniškai."
Taigi, manau jei šeimoj a la viskas puiku, gal tuomet ir ištikimybė pasidaro pati pati pati svarbiausia. Tačiau mano asmeniniam gyvenime, turbūt ištikimybė esta kokiam 15 punkte, iš viso įsivaizduojamo sąrašo. Yra žymiai svarbesnių dalykų.. Tiesiog aš taip manau.. Ir pasikartosiu tai priklauso, nuo žmogaus, nuo žmogaus vertybių, nuo žmogaus brandos ir pan.. Aš nekalbu apie tokius žmones, kurie a la neištiki "dlia spartivnava interesa".. Bet yra labai daug Force majeure..
labai nuo vertybiu priklauso ir kaip orientuota moteris, pasakyciau. jei seimos santykiuose orientuota i vaikus - vaikai uzimas pirmaja viena ir pasaulis bus aplink juos; jei i seima - uzhmerks akis, darys viska, kad tik jos seima (vyras siuo atveju vaidina laimingos seimos sudetine dali, jis reikalingas kaip objektas "Vyras", o koks jo vardas ir kuno sudejimas visishkai nesvarbu) artodytu nuostabi ir ideali; yra variantas, kai moteris orientuota i vyra - tada ishtikimybe tampa punktu 1, patys santykiai tarp butent to vyro ir jos tampa svarbiausiu aspektu..
na, cia tokia mano teorija...