Sveikos gyvos, berniukų mamos

Kaip tik paskutiniu metu intensyviai galvoju kur savo vaikui rsati vyriškos draugijos. Auga dabar tikram bobinčiuj. Su baime laukiu to meto, kai mano vaikas suvoks, kad kiti vaikai turi tėčius, o jis ne. Iki 3 m. jis nelabai suprato ką tas žodis reiškia. Visus tėčius, kurie ateina į darželį vadina mama. Bet matyt, bunda tas jausmas ir suvokimas apie tėtį, nes ėmė apie jį kalbėti. Iš paskutinės savaitės įvykiu:
* atsisėda man ant kelių, apsikabina ir sako : tėti, tėti, tėti ir prisiglaudžia;
* močiutei nei iš šio to pareiškė, kad jo tėtis yra mūsų šeimos darugų tėtis. Močiutė sako: ne, tavo tėtis yra Tomas. Maniškis sako - NE, mano tėtis yra MAMA.
Ir juokas ima, ir skausmas, ir liūdna, kad tėtis yra toks, koks yra - ateina kiekvieno mėnesio pirmą antradienį porai valandų; perveda alimentus ir galvoja, kad atlieka savo pareigas. Mano vaikas jį vadina dėde, Tomu, bet kad jis tėtis nesupranta - nes juk kitų vaikų tėčiai paima juos iš darželio, vedasi pasivaikščioti...
Mano vaikas pats mokosi vyriškų įgūdžių - matyt tai įgimta imti plaktuką į rankas, atsuktuvą, žaist su mašinytėm ir aišku aš visaip bandau kompensuoti tą vyriško bendravimo trūkumą, bet juk tai ne tas pats kas būtų su tėčiu, ane?
Tai va, juokais galvoju galėtų būti kokia socialinė programa - mano vyresnysis draugas man kaip tėtis:) Galėtų su tokiu draugu pabūti, į žvejybą pasiimtų ar į kokias varžybas, ar tiesiog pažaistų su mašinytėm