QUOTE(pupito @ 2007 06 04, 14:06)
nezinau ar jie ten tokie rimti buvo, bet nutraukt teko, nes supratau kad su zmogum esu tik is gailescio. ojojoj patikek kiek kentejau, gaila man jo buvo, o paskui pasirode kox is tikruju buvo, prakeike mane, rasinejo, sake kad tiek nusigere, jog net komoj savaite gulejo ir paskui grasino, akd zino kur gyvenu ir kad gali patykot kada... fui fui. gerai kad brolis amne tada atvede i prota. o neuzilgo atsirado ir mano brangiausiasis, ir dabar jauciuos mylima, saugoma ir visaip kaip tik gali but gerai
o kiek laiko buvot bendravę ir kaip greitai atsirado taviškis?
Dar kažkaip pastebiu, kad dažnai savo brolį pamini - gerai, kai yra kažkas blaivesniu protu, kas padeda. Pas mane kiek kitaip. Klaipėdoj artimų žmonių - 0. O ir apskritai iš artimųjų - tik tėvai ir gerai pagalvojus nemanau, kad jie teigiamai į tai sureaguotų - dar labiau užgraužtų ir manau man liktų vienintelis noras - tik nusišauti. O ką jau kalbėti apie palaikymą..