Kaip mylėti savo anyta

Panašu, kad kitoms tokių problemų nepasiaiko... Tema rūdija neatnaujinama

oi kaip pasitaiko reiks psichologo pagalbos ieskot, nes nzn kaip toliau gyvent

o kam ja myleti,as net draugauti su ja nenoriu.
Nesuprantu tokiu egoist zmoniu,kurie viesai demonstruoja kaip myli viena savo vaika ir kiti jai ne motais .
Va viena is jos paskutiniu issidirbinejimu jei galima taip pavadinti.
Mes persikeleme gyventi i UK ,metai jau gyvename cia ir namo i LT nebuvom grize dar .Nuolat kalbant su ja,ji pabrezia kaip pasiilgo anukeliu,taip seniai nemate,taip liudi be ju.Pasitareme su MB ir nusprendeme pasikviesti ja kelioms dienoms i svecius ,aplankys ir mus ir su anukeliais pasibus,miesta apziures...
Uzsakeme bilietuka,ji atskrido...
Kadangi nevieni is jos vaiku,mes gyvename cia,zinoma atvaziavo ir brolis su seima(jie vaikuciu neturi dar).Pasibuvo,pasisveciavo,pasedejome paplepejome(kaip grazi didele seima),kita diena visiems i darbus,brolis MB sako na ka susimatysim rytoi iki.O mylimoji motynele irgi keliasi ir sako tai as pas juos vaziuoju... Na gerai manau jei jau taip nori vaziuok,kita diena taipogi isvaziavo ir dar sekancia,atvaziuoja pora valandu pasedi ir isvazuoja....
Truko zodziu,verke sirdis ,kai mano sunus verke ir klause,o kodel mociute nenori su mumis pasilikti,ji gi pas mus atvaziavo i svecius,o isvis nebuna.Gal mociute manes nemyli,o kodel mociute su manim nemiega ji juk zadejo....?
Gaila buvo ziurint ir i MB ,kuris slepe savo nuoskauda,o islydint motinele pas broli akys budavo tokios liudnos.Taip ir isskrido musu viesnia,nepasibuvus nei dienos su anukais
Na kaip toki savanaudi zmogu galima myleti ar gerbti?....ji nesupratinga net anuku atzvilgiu..boba sarmatos isvis neturi,nor gal jai ir nerupi...

..reikejo uzvesti tema ne "kaip myleti savo anyta" o "kaip nudeti savo anyta" ..sorry juokauju zinoma bet manau butu daugiau atsiliepimu
Papildyta:

Super

Nors jau buvau rasiusi kitoje temoje apie anytas, bet noretusi pasipasakoti apie dabartine situacija.
Mano draugo tevai issiskyre kai jis buvo mazas. Tevas susilauke kitu vaiku JAV, o motina taip ir liko viena. Be to ji pati yra vienintelis vaikas, tai galit isivaizduoti ka seneliams reiskia vienintelis anukas?!
Tai va - motina vaika atidave tevui kai jam buvo 8 metai. Po to jis dar buvo grizes keletui metu i Lietuva, bet mokykla ir universiteta baige JAV.
Taigi motina jo neaugino, nepazista ir ne nezino kaip su juo elgtis. Seneliai pastoviai kalba apie tai, koks jis buvo mazas, nes paprasciausiai neturi kitu prisiminimu!!
O blogiausia tai, kad mes siuo metu su jais gyvename. Nenorejau to ir ne nemaniau, kad taip atsitiks, kad teks gyventi su jo seneliais, nes jau begom nuo jo pakvaisusios, nesubrendusios motinos, o cia dar du seni zmones!!
Kas diena klausau kaip mano draugas mego ta ar ana budamas mazas, dare viena ar kita budamas mazas ir viso kito BUDAMAS MAZAS! Mociute su juo cackinasi kaip su mazium, ji tas baisiai nervina. Mane irgi. Ana diena nesusilaikiau ir jai pasakiau, kad jis jau uzaugo! Be ju! Be to - maisto gaminti, ka megstu, as nebegaliu, nes mociute atakuoja virtuve savai gamybai.
Taip pat su draugu vasara isigijome suni, o senoliai jo nemegsta. Vis vaiksto ir burba kaip suo viena ar kita padare. Buvo ziauru, kai viena diena grizusi is darbo radau prisisiota suns lova. Jis niekad nedaro namie, nebent jis bijo. Tai supratau, kad senoliai ji prilupo. Nuo tos dienos galvoju ka cia daryti, kad tik jo nepalikt su jais per ilgai. Aisku jie dar mane apkaltino tuo, kad priverciau ju vargsa anuka pirkt suni. Bandziau pasakyti, kad tai buvo jo mintis ir pan, bet jie tik papurte galvas netikedami ir viskas.
Liko menuo su jais ir issikelsim. Abu to nekantriai laukiam. As - nes atsibodo kaip senole moko mane gyvent remdamasi tarybiniais laikais ir savo vadovavimo patirtim, o senolis tik burba ant suns, o draugas - nes jis su jais negyvenes, jie jo neaugine ir jis jiems jaucia tik atsakomybe, nes jie jo seneliai.

tikiu jumis, moterytes, yra tokiu bjauriu anytu - nu kam pasakai- nepatiki! galvoja, kad anekdotus kuriu! teko susidurti su tokia uzurpatore....dar mum nesusitikus pas bureja nuvare paburt kas as per moteris, kuri jos sunu "supakavo".buves draugas vilkte nuvilko i supazindinimo su jo motina "vakareli" nors priesinaus tam visa savo vidine esybe - nuojauta neapgavo.... nu ir prasidejo....visokios uzgaulos ir savo sunaus kelimas ant pjedestalo, savo mandrumo demonstravimas, besaikis gyrimasis... zodziu, tik sedi klausai ir dusti nuo tu nesamoniu....po 2h vizito pas ja, jausdavausi kaip buciau viena pati bulviu lauka su kauptuku praarus! net supurto vien jos varda isgirdus! va grynai supykina, kaip kad cia merginos sako!
bet apsaugojo mane likimas - issiskyriau su tuo draugu...ir po daugelio metu pati sau sedziu ir galvoju - vaje, kaip man pasiseke, kad nereik daugiau tureti reikalu su tokiom bobom... ba nezinau....butu paedus man viska-santykius, sveikata, anukus nuteikus....
uztat dabar esu istekejus - gavau anyta puikia...korektiska, taktiska...noras aplankyti ir paskambinti net uzeina!

Tad labai šaunu Turiu dvi pažįstamas kurių su anytom bendravimas skiriasi kaip diena ir naktis. Nežinau kas tą lemią, bet matyt čia įeina jau labai daug dalykų, kuriuos kartis net sunku įvardinti

O as turiu anyta.. .zmogus ir geras ir vyra dora uzaugino..
tik vat su taktu susipykes protas... nesakyk to. .. nedaryk to... nenori blogo - o paslaptis musu seimoje padaryti nori... kai pakomentuoja kartais tai nebezinai ka bedaryti...
del MB noriu kad bendrautume... bet atrodo zmogus pats nusiteikia pries save ir visus... nekenciu tokiu zmoniu...

Pabandyk į tai pažiūrėti kiek kitaip ... Tai tau svetima moteris ir tu, taip pat moteris. Tai būtų keista, jei ją mylėtum... Na, o gerbti ją privalai. Tai skirtingi jausmai. Mano supratimu, reikia jai pasakyti, kad jos tvarka yra jos namuose, o šituose namuose esi šeimininkė tu ir čia tavo tvarka. Tik taktiškai, bet tvirtai. Bus VIENAS, bet PASKUTINIS karas. Aišku, dar priklauso ir nuo tavo MB pozicijos šiuo klausimu.

Gal aš čia jokios naujienos nepasakysiu, ale skaitau dabar E.Frommo knygą "Menas mylėti" ir štai ką radau:

" Pastebėta, kad neurotikai, kenčiantys dėl šio simptomo, lygiai taip pat skundžiasi depresija, nuovargiu, negalia dirbti, nesėkmėmis meilės santykiuose ir panašiais simptomais. Paprastai nesavanaudiškumas nėra suvokiamas kaip "simptomas", dažniausiai tai laikoma viską atperkančia charakterio savybe, kuria žmonės linkę puikuotis. "Nesavanaudis" žmogus nieko nenori sau, "jis gyvena dėl kitų", jis didžiuojasi, kad nelaiko savęs reikšmingu. Jis sutrinka suvokęs, kad nepaisant jo nesavanaudiškumo, yra nelaimingas, kad jo santykiai net su artimais žmonėmis nėra patenkinami. Analizė rodo, kad jo nesavanaudiškumas niekuo nesiskiria nuo kitų simptomų, kad yra tik vienas iš jų, bet, tiesą sakant, vienas iš svarbiausių, kad jo galios mylėti ir džiaugtis yra paralyžuotos, kad jis yra apimtas priešiškumo gyvenimui, todėl už nesavanaudiškumo fasado slypi subtilus, bet ne mažesnis egocentrizmas. Šis asmuo gali būti išgydytas tik tuo atveju, jei jo nesavanaudiškumas bus įvertintas kaip neurozės požymis, tada galima bus atitaisyti iš jo kylantį neproduktyvumą ir visas kitas problemas.
Nesveika "nesavanaudiškumo" prigimtis atsiskleidžia poveikiu kitiems, o mūsų kultūroje tai dažniausiai yra "nesavanaudiškų" motinų įtaka jos vaikams. Jos tikisi, kad jų nesavanaudiškumo dėka vaikai patirs, ką reiškia būti mylimam ir išmoks patys mylėti. Jos nesavanaudiškumo poveikis, aišku, visiškai neatitinka jos lūkesčių. Jos vaikai nepanašūs į žmones, kurie yra laimingi dėl to, kad yra mylimi; jie yra neramūs, įsitempę, bijo motinos atitolimo ir stengiasi gyventi taip, kad pateisintų jos lūkesčius. Paprastai jie yra paveikti užslėpto motinos priešiškumo gyvenimui, kurį jie labiau jaučia, negu sąmoningai suvokia ir, pagaliau, jie patys tuo persiima. "Nesavanaudiškos" motinos poveikis nedaug kuo skiriasi nuo savanaudiškos; beje, jis net pavojingesnis, nes motinos "nesavanaudiškumas" neleidžia vaikui jai priešintis. Jis jaučia pareigą neliūdinti jos. Po vertingumo kauke jie yra mokomi nemėgti gyvenimo."

Nu žodis žodin, tinka mano anytėlei...

[quote=dovile01,2010 01 27, 15:54]
Gal aš čia jokios naujienos nepasakysiu, ale skaitau dabar E.Frommo knygą "Menas mylėti" ir štai ką radau:


"Nesavanaudiškos" motinos poveikis nedaug kuo skiriasi nuo savanaudiškos; beje, jis net pavojingesnis, nes motinos "nesavanaudiškumas" neleidžia vaikui jai priešintis. Jis jaučia pareigą neliūdinti jos. Po vertingumo kauke jie yra mokomi nemėgti gyvenimo."[/i]

Gal tai ir paaiškina, kodėl jie taip gina savo mamas, nors akivaizdžiai būname teisios mes?...