
Sveikos, kai paskaiciau dauguma zinuciu, tai supratau, kad aisku visokiu tu anytu buna.... taciau nesuprantu vieno: ka galvoja tos mamos, kurios pacios yra busimos anytos t.y. turi sunus, jog ir jos kazkada atsidurs tos blogosios , senosios, neismaneles, ir t.t. anytos vietoje. Aisku suprantu , kurios turi dukras ir sunu galbut netures jos niekada nepajus ka reiskia paciai buti anytai.O dabar su savo paziuriu pvz. nekenciu,noretusi nusauti ir t.t.pagalvokime , jog ateis toks laikas kad suneliu zmoneles ta pati gali pasakyti ir apie jus, juo labiau jei suneliai auga matydami kaip galima nekesti tecio mamos, jie toleruos jei ir ju zmoneles nekes jusu... Na ir primoralizavauū
))) Atleiskit, bet man atrodo, kad nebutina begaline meile anytai, bet pagarba, tolerancija galbut praverstu, juk jos pagimde ir uzaugino ir musu nuostabiuosius vyrelius, kuriu deka ir mes turime vaikelius., jais dziaugiames, o laikui begant bus ir anukeliu..... ir viskas taip tesis toliau .....

QUOTE(taiptaip @ 2005 04 21, 17:01)
taciau nesuprantu vieno: ka galvoja tos mamos, kurios pacios yra busimos anytos t.y. turi sunus, jog ir jos kazkada atsidurs tos blogosios , senosios, neismaneles, ir t.t. anytos vietoje. Aisku suprantu , kurios turi dukras ir sunu galbut netures jos niekada nepajus ka reiskia paciai buti anytai.O dabar su savo paziuriu pvz. nekenciu,noretusi nusauti ir t.t.pagalvokime , jog ateis toks laikas kad suneliu zmoneles ta pati gali pasakyti ir apie jus, juo labiau jei suneliai auga matydami kaip galima nekesti tecio mamos, jie toleruos jei ir ju zmoneles nekes jusu... Na ir primoralizavauū
))) Atleiskit, bet man atrodo, kad nebutina begaline meile anytai, bet pagarba, tolerancija galbut praverstu, juk jos pagimde ir uzaugino ir musu nuostabiuosius vyrelius, kuriu deka ir mes turime vaikelius., jais dziaugiames, o laikui begant bus ir anukeliu..... ir viskas taip tesis toliau .....

Jeigu laikysimės nuostatos, kad tai yra nauja sūnaus šeima, jeigu gerbsime marčią tokią, kokia ji yra, jeigu neapšnekinėsime sūnui jo žmonos už akių, jei nekaltinsime jos nebūtais dalykas, jeigu nekišime per prievartą savo nuomonės ir nelaikysime marčios netikusia ir neverta mūsų auksinio sūnelio, būsime visai ne tokios anytos, kokias turime. Teks pasistengti nugalėti savo gana dažnai egoistišką meilę, o su marčia nėra būtina būti draugėmis ar jausti abipusę meilę. Svarbiausia gerbti viena kitą nuo pat pradžių, nes mylim vieną ir tą patį žmogų. Ir tai turi būti abipusis jausmas. Gaila, bet mano anyta pati sudirbo mūsų santykius - nejaučiu jai nei neapykantos, nei pagarbos
Aš nesuprantu kam aplamai anytą stengtis mylėti ?? Jei natūraliai neišeina, vadinasi ir nereikia

Aš irgi stengiuosi priimti anytą tokią, kokia yra, bent jau iš pagarbos vyrui. Tačiau kartais labai sunku nuslėpti savo tikruosius jausmus ir nepasakyt nereikalingų pastebėjimų. Nors labai erzina jos angeliška būsena ir rūpestingumas, ypač kai aplink daug žiūrovų. Stengiuosi ją toleruoti, nes gerbti jau negaliu.
Nebūtina mylėti anytos, bet iš pagarbos vyrui, reikia tolerantiškai PRIIMTI ją tokią, kokia ji yra. Juk ji pagimdė, išaugino žmogų, kurį pamilai ir už kurio ištekėjai. Vien už tai ir dėl to...
Mano anyta yra keistokas žmogus, užžsispyręs, senamadiškas, ypač vaikų auklėjime, bet ji be galo myli savo sūnų, anūką (dėl savęs tai abejočiau
, bet ir blogo nelinki
), labai daug mums padeda, prižiūri vaiką, nes nevedam į daržą
. Už tai esu jai dėkinga. Nors ne viskas man patinka, kaip ir ką ji daro, o ypač ką kalba
, bet aš ją išklausau, o vėliau vis tiek savo padarau
Nematau reikalo jos kritikuoti ir pyktis...
Į mūsų šeimos gyvenimą jai kištis neleidžia pats vyras, labai aiškiai nubrėžia ribas.... Aš vyrui visada išdėstau, kas man nepatinka jo mamos elgesyje (kai anytos nėra), o jis su ja pasikalba (kai aš negirdžiu
) Manau su savo motina tvarkytis turi sūnus...
Mano anyta yra keistokas žmogus, užžsispyręs, senamadiškas, ypač vaikų auklėjime, bet ji be galo myli savo sūnų, anūką (dėl savęs tai abejočiau








Į mūsų šeimos gyvenimą jai kištis neleidžia pats vyras, labai aiškiai nubrėžia ribas.... Aš vyrui visada išdėstau, kas man nepatinka jo mamos elgesyje (kai anytos nėra), o jis su ja pasikalba (kai aš negirdžiu

QUOTE(puss @ 2005 04 06, 21:31)




truputi paskaiciau atsiliepimus ir pakraupau, kaip daugelis nemyli savo vyru mama, na ka cia nemyli....
gal tai kad mus skiria 170km ir matomes apie 2 kartus per menesi...gal, bet (beje ji man busima anyta buvo 3metus ir dabar jau 3 metai kaip anyta)- netikesit, niekada negirdejau blogo zodzio, net uzgaulaus. Ji puiki moteris, beje kaip ir sesuras


Zodziu as drasiai sakau savo anyta




tfu tfu tfu

Idomu kas butu ir kaip kalbetum jei tektu kartu pagyvet





as bijau is anytos isgirsti kritikos mano atzvilgiu, kad as kazko nemoku daryt, kazko nespeju. Ir sunkiausia yra tada, kai ji lygina mane su savo dukra, kuri, atseit, viska moka ir visur speja.Nors mes nelygintinos...Ji dirba naktinio klubo vadybininke, o as esu humanitarinio profilio zmogus, darbas susijes su spauda...Kai pagalvoji, kita gal ir nekreiptu demesio, bet as negaliu.
Tiesiog bijau vaziuot i vyro tevu namus, nenoriu, vengiu. O jei ir nuvaziuoju, tai jauciuos blogai, kaip ant adatu. Nezinau, kaip viska ta pakeisti....kaip ziureti i tai neutraliai.
argi gyvenimas tik is to susideda...
Tiesiog bijau vaziuot i vyro tevu namus, nenoriu, vengiu. O jei ir nuvaziuoju, tai jauciuos blogai, kaip ant adatu. Nezinau, kaip viska ta pakeisti....kaip ziureti i tai neutraliai.
argi gyvenimas tik is to susideda...
Laikui bėgant išmoksi į anytos kritiką nekreipti dėmesio.Pirmus penkis metus aš irgi su siaubu laukdavau pasisvečiavimų uošvių namuose,išklausydavau ilgus moralus,kokia protinga,darbšti ir t.t. jos dukra,o vat man dar reikėtų pasistengti iki jos lygio pakilt.Ir tai ramiai man buvo sakoma į akis.Jaučiaus visiška nevykėlė.
Bet laikui einant tiesiog išmokau atsiriboti nuo tokių kalbų,ir panašių kalbų metu pabūnu mandagia ir mandagiai labai jai pritariu linkčiodama.Ji išsišneka,kiek jai reikia,po minutės pasibaigus pokalbiui aš viską būnu pamiršus,ir visi laimingi ir gyvenimu patenkinti.
Bet laikui einant tiesiog išmokau atsiriboti nuo tokių kalbų,ir panašių kalbų metu pabūnu mandagia ir mandagiai labai jai pritariu linkčiodama.Ji išsišneka,kiek jai reikia,po minutės pasibaigus pokalbiui aš viską būnu pamiršus,ir visi laimingi ir gyvenimu patenkinti.
Nu nenutyleciau
. Vistiek demonstratyviai rasciau kokia dulke

Man rods, čia amžina ir neišsemiama tema. Aš irgi keletą metų išklausydavau, nutylėdavau, aiškinausi, ginčydavaus, atsišaudydavau, ir t.t., ir pan., ir nieko nepasikeitė - uošvienė lojo kaip lojusi... Galiausiai pradėjau savęs klausti, o kam gi man viso to reikia? Juk galima atrasti kur kas įdomesnių užsiėmimų nei diskutuoti su siauražiūre provincijos bobulencija. Dabar jau koks trejetas metų, kaip nesam viena kitos nė akyse matę, užtat kokia palaiminga ramybė namuose ir dūšioje...
oplia...o kaip buvo mano vestuves...ji pasake, kad bus tokie ir tokie sveciai...aisku buvo netgi mano vyro buvusios paneles tevai...na jauciaus tikrai ne kaip....
Bet as vistiek myliu savo anyta....nes su ja issikalbam, issiaiskinam problemas....ir as jai vistiek geresne negu sunus ir tai mane dziugina:)
Bet as vistiek myliu savo anyta....nes su ja issikalbam, issiaiskinam problemas....ir as jai vistiek geresne negu sunus ir tai mane dziugina:)