Aplamai įsimylėjimo į vyra is pirmo zvilgnio netikiu, o ka jau bekalbėt apie senyvo amziaus nepazistama moterele?Ir is vis beskaitydama padariau isvada, kad vyras naslaitis pats geriausias variantas....
Nugi neprivaloma is karto pamilti anytas Aplamai įsimylėjimo į vyra is pirmo zvilgnio netikiu, o ka jau bekalbėt apie senyvo amziaus nepazistama moterele?
Ir is vis beskaitydama padariau isvada, kad vyras naslaitis pats geriausias variantas....
Aplamai įsimylėjimo į vyra is pirmo zvilgnio netikiu, o ka jau bekalbėt apie senyvo amziaus nepazistama moterele?Ir is vis beskaitydama padariau isvada, kad vyras naslaitis pats geriausias variantas....
QUOTE(Daile @ 2005 03 23, 13:42)
Ir is vis beskaitydama padariau isvada, kad vyras naslaitis pats geriausias variantas....
Šiaip tai į viską galima pažiūrėti iš juokingos pusės - tos pačios anytos jaunos būdamos keikė savo anytas, dabar mes keikiam jas, vėliau tokios jaunos (už mus daug jaunesnės), seksualios (kad jas kur galas...) ir neturinčios gyvenimiškos patirties panos suvilios mūsų brangiausius sūnelius ir dar drįs keikti mus
Gal ir lengva man sneket turint gera anyta (nors visi mes turim ,,bajeriu"), bet manau, kad mes anytos mylet tikrai neprivalom, uztenka gerbti.
Nors kai pasiklausau apie kai kurias.........visokiu minciu kyla.
Nors kai pasiklausau apie kai kurias.........visokiu minciu kyla.
Kažin, kaip čia reikėtų gerbti žmogų, kuris pats tavęs negerbia? Atsimenu, kai pirmą kartą A. atsivedė mane supažindinti su savo tėvais, aš jokių nuostatų jų atžvilgiu neturėjau - juk negali nei mylėti, nei nekęsti žmonių, kurių dar nesi nė mačiusi. Uošvienė ("anyta" man per gražus žodis), nutaisiusi dideliai pasibaisėjusią fizionomiją, iškart sukritikavo mano pačios nunertą megztinį, plaukų spalvą, būsimą profesiją ir apskritai visą mano padermę, tuo padėdama pamatus mūsų dabartiniams santykiams. Beje, ne kartą yra paminėjusi, tipo, "gali manęs nemylėti, bet gerbti privalai". Manyčiau, pagarbos reikia nusipelnyti, o ne reikalauti jos kaip sau priklausančio daikto.
Beje, kaip šauki, taip ir atsiliepia.
Beje, kaip šauki, taip ir atsiliepia.
QUOTE(Daile @ 2005 03 23, 13:42)
Ir is vis beskaitydama padariau isvada, kad vyras naslaitis pats geriausias variantas....
Gal ir ne visai į temą, bet atsiminiau viemą nutikimą (čia daugiau iš juodojo jumoro). Mirė mano vyro močiutė (anytos mama). Visi reiškia užuojautas... O mano šešuras pasilenkia prie manęs ir sako : anot tautosakos- dabar turėčiau būti laimingiausias vyras pasaulyje
. Vat, pasirodo ne užuojautas jam reikėjo reikšti, o sveikinti
QUOTE(JULIJANA @ 2005 03 24, 09:13)
Kažin, kaip čia reikėtų gerbti žmogų, kuris pats tavęs negerbia? Atsimenu, kai pirmą kartą A. atsivedė mane supažindinti su savo tėvais, aš jokių nuostatų jų atžvilgiu neturėjau - juk negali nei mylėti, nei nekęsti žmonių, kurių dar nesi nė mačiusi. Uošvienė ("anyta" man per gražus žodis), nutaisiusi dideliai pasibaisėjusią fizionomiją, iškart sukritikavo mano pačios nunertą megztinį, plaukų spalvą, būsimą profesiją ir apskritai visą mano padermę, tuo padėdama pamatus mūsų dabartiniams santykiams. Beje, ne kartą yra paminėjusi, tipo, "gali manęs nemylėti, bet gerbti privalai". Manyčiau, pagarbos reikia nusipelnyti, o ne reikalauti jos kaip sau priklausančio daikto.
Beje, kaip šauki, taip ir atsiliepia.
Beje, kaip šauki, taip ir atsiliepia.
Mano tas pats variantas. Išankstinių nuostatų iš mano pusės jokių, paskui krūva priekaištų ir epitetų sūneliui, kokia esu baisi ir mano tėvai baisūs. Tai dabar tikrai nei mylėt, nei gerbt neišeina. Kaip sakai - paklojo tvirtus pamatus mūsų santykiams, o dabar pati verkia. Nu, krokodilo ašaros, net širdies nesuspaudžia.
QUOTE(sirse @ 2005 03 24, 13:05)
Gal ir ne visai į temą, bet atsiminiau viemą nutikimą (čia daugiau iš juodojo jumoro). Mirė mano vyro močiutė (anytos mama). Visi reiškia užuojautas... O mano šešuras pasilenkia prie manęs ir sako : anot tautosakos- dabar turėčiau būti laimingiausias vyras pasaulyje . Vat, pasirodo ne užuojautas jam reikėjo reikšti, o sveikinti
. Vat, pasirodo ne užuojautas jam reikėjo reikšti, o sveikinti Bet taip be bajerio būna. Mano tėvui sugebėjo į laikraštį užuojautą įdėti dėl uošvės mirties, tai kai kas gatvėje paklausdavo - tai čia užjausti ar sveikinti.
QUOTE(JULIJANA @ 2005 03 24, 09:13)
Kažin, kaip čia reikėtų gerbti žmogų, kuris pats tavęs negerbia? Atsimenu, kai pirmą kartą A. atsivedė mane supažindinti su savo tėvais, aš jokių nuostatų jų atžvilgiu neturėjau - juk negali nei mylėti, nei nekęsti žmonių, kurių dar nesi nė mačiusi. Uošvienė ("anyta" man per gražus žodis), nutaisiusi dideliai pasibaisėjusią fizionomiją, iškart sukritikavo mano pačios nunertą megztinį, plaukų spalvą, būsimą profesiją ir apskritai visą mano padermę, tuo padėdama pamatus mūsų dabartiniams santykiams. Beje, ne kartą yra paminėjusi, tipo, "gali manęs nemylėti, bet gerbti privalai". Manyčiau, pagarbos reikia nusipelnyti, o ne reikalauti jos kaip sau priklausančio daikto.
Beje, kaip šauki, taip ir atsiliepia.
Beje, kaip šauki, taip ir atsiliepia.
As isreiskiau tik savo patirti ir poziuri. Suprantu kaip tu jautiesi, nes turiu drauge, kurios atvejis sakyciau dar slykstesnis nei tavo. Taviske nors i akis deda, o jos i akis tai nuolat sypsosi, labai gera vaidina, drauge, o uz akiu.......Ne per vienus bendrus pazistamus ji suzinojo, kaip ,,melzia" pinigus is jo sunelio, nemoka valgyt padaryt normaliai, kad labai jau jai neaiski jos praeitis, kad jos sunus ir geresne galejo susirast, bet ji ,,uzsikore" jam ant kaklo, kad leidzia didelius pinigus mokslams, kurie visai neperspektyvus, kad uzsinorejo kaip ponia atskiros masinos, o ji tai visa gyvenima neturejo ir nenumire ir t.t. Gerai, kad vyras ja palaiko ir zino savo mamkos charakteri.
O kaip tau sekasi su vyru? Nepavydziu jam: nei su tavimi pyktis nenori, nei su mama.
QUOTE(dark @ 2005 03 24, 13:58)
nes turiu drauge, kurios atvejis sakyciau dar slykstesnis nei tavo. Taviske nors i akis deda, o jos i akis tai nuolat sypsosi, labai gera vaidina, drauge, o uz akiu.......Ne per vienus bendrus pazistamus ji suzinojo, kaip ,,melzia" pinigus is jo sunelio, nemoka valgyt padaryt normaliai, kad labai jau jai neaiski jos praeitis, kad jos sunus ir geresne galejo susirast, bet ji ,,uzsikore" jam ant kaklo, kad leidzia didelius pinigus mokslams, kurie visai neperspektyvus, kad uzsinorejo kaip ponia atskiros masinos, o ji tai visa gyvenima neturejo ir nenumire ir t.t. Gerai, kad vyras ja palaiko ir zino savo mamkos charakteri.
O kaip tau sekasi su vyru? Nepavydziu jam: nei su tavimi pyktis nenori, nei su mama.
O kaip tau sekasi su vyru? Nepavydziu jam: nei su tavimi pyktis nenori, nei su mama.
Oi, kaip pažįstama šita dainelė, maniškė irgi į akis pasakyti neišdrįsta, tai kankina sūnų. Paskui man reikia psichologine reabilitacija užsiimti. Bet va nuėjome neapsikentę pas vieną žmogų patarimo. Vyriškai abu pašnekėjo, išvada viena - arba jis gyvena su mama, arba su žmona. Mamytė darys viską, kol suorganizuos skyrybas, vadinasi, reikia kuriam laikui visiškai apriboti santykius. Iš pradžių pykau ant anytos, verkiau patyliukais, rėžiau porąkart į akis tiesą, o dabar pykčio neliko - tik nemalonios nuosėdos ir atsiribojimas. Žinau, kad už akių deda į šuns dienas, nesakau, kad nubėga viskas kaip nuo žąsies vanduo, bet kartu suprantu, kad čia vyro reikalas apginti savo šeimą nuo ardymo iš šalies. Gerai, kad maniškis supranta su kuo nori gyventi. Sako - atgal pas motiną, tai tas pats kaip atgal į Sovietų sąjungą - jokiais būdais.
QUOTE(dark @ 2005 03 24, 13:58)
As isreiskiau tik savo patirti ir poziuri. Suprantu kaip tu jautiesi, nes turiu drauge, kurios atvejis sakyciau dar slykstesnis nei tavo. Taviske nors i akis deda, o jos i akis tai nuolat sypsosi, labai gera vaidina, drauge, o uz akiu.......Ne per vienus bendrus pazistamus ji suzinojo, kaip ,,melzia" pinigus is jo sunelio, nemoka valgyt padaryt normaliai, kad labai jau jai neaiski jos praeitis, kad jos sunus ir geresne galejo susirast, bet ji ,,uzsikore" jam ant kaklo, kad leidzia didelius pinigus mokslams, kurie visai neperspektyvus, kad uzsinorejo kaip ponia atskiros masinos, o ji tai visa gyvenima neturejo ir nenumire ir t.t. Gerai, kad vyras ja palaiko ir zino savo mamkos charakteri.
O kaip tau sekasi su vyru? Nepavydziu jam: nei su tavimi pyktis nenori, nei su mama.
O kaip tau sekasi su vyru? Nepavydziu jam: nei su tavimi pyktis nenori, nei su mama.
Vyras nuo pat pradžių stengėsi išlaviruoti tarp mudviejų, aišku, jam nemalonu. Būna, kad jis susikerta su mano motina, pati žinau tą jausmą, kai negali palaikyti nė vienos pusės, juk abi brangios. Bet ilgainiui, pastebėjau, jis pradėjo susivokti, kad daugeliu atveju jo mamytė vis dėlto neteisi - ypač kai, gimus mažiui, ji elgėsi taip, tarsi tai būtų JOS vaikas, o mes tik aptarnaujantis personalas, skirtas, pvz. nuplauti jam uodegą.
Paskutiniu metu gyvenam palyginus ramiai, nes pradėjau nebevynioti žodžių į vatą ir kalbėti ne tik tai, ką ji norėtų išgirsti, todėl savo išverstų veizolų čia neberodo. O vyras per paskutinį pokalbį su ja telefonu, nugirdau, kaip rėžė "čia MANO gyvenimas". Matyt, uošvienytė vėl kažkokias mano nuodėmes vardijo.
Iš tikrųjų tai pavydžiu toms, kurios gerai sugyvena su anytomis, nes toks karas be pabaigos ir nugalėtojo.
QUOTE(Adele @ 2004 12 28, 16:23)
As bijau savo anytos, jauciu kazkokia itampa, kai susitinku. Kai pagalvoju, taip pat pasidaro nelabai gera. Esu gavusi is jos keleta pastabu, kad to, ir to nemoku, nespeju.
Gal tarp musu abipuse antipatija. Nezinau, kaip ja pamilti ir galvoti tik gerai arba nekreipti demesio i savo jausmus jos atzvilgiu. Reikalas tas, kad as visada bijojau valdingu moteru. Kai su jomis susiduriu, jauciuosi niekam tikus.
Patarkit, ka daryti.
Gal tarp musu abipuse antipatija. Nezinau, kaip ja pamilti ir galvoti tik gerai arba nekreipti demesio i savo jausmus jos atzvilgiu. Reikalas tas, kad as visada bijojau valdingu moteru. Kai su jomis susiduriu, jauciuosi niekam tikus.
Patarkit, ka daryti.
Patarčiau daugiau savim pasitikėti, visada sakyti, ką galvoji ir neimt į galvą, ką ji pasakys. Anyta-ne mama
.
Labai is tikruju faina kai sugyveni su anyta, bet as is tikruju ir nelabai noreciau kad ji butu mano drauge(nors pas mano drauge labai faina anyta, ji su anyta geriau sugyvena nei su mama).
O as su savo anyta irgi sugyvendavau labai gerai pradzioje kai buvau jauna ir naivi. O poto irgi kai atsitiko toks su ja nemalonus pabendravimas, as pradejau jos vengti, ta prasme reciau matytis, kuo maziau kalbetis apie viska ir t.t. Nes is tikruju mano anyta irgi yra tokia, jei kazkas atsitinka visur kalta as, nors ir tiksliai zino kad kaltas sunus, bet to pripazinti nenori. Arba jei as su ja susitikusi pradedu su ja bendrauti ir kazka pasakau ant savo vyro, tai ji is pradziu graziai nutyli, o man isejus tada jau pakalba ant manes. Tai nutariau, kad kuo maziau matysiuos as su ja, tuo bus geriau. Bet zinokit nezinau ar as cia gerai dabar elgiuosi ar ne, bet kai labai retai lankausi, tai isvis nenoriu susitikineti, ir tikrai labai seniai jau maciausi. Ir tikrai skaudziausia dar tai, kad kai mano vyras nuvaziuoja pas ja, tai ir kalba, kad as neduodu jai vaiku, niekad neatvezu...o kad pati nors karta paskambintu vaikams ir pasneketu ar pasikviestu pas save-to nebuna niekada. Ir cia skaitosi anyta, vaiku mociute.
O as su savo anyta irgi sugyvendavau labai gerai pradzioje kai buvau jauna ir naivi. O poto irgi kai atsitiko toks su ja nemalonus pabendravimas, as pradejau jos vengti, ta prasme reciau matytis, kuo maziau kalbetis apie viska ir t.t. Nes is tikruju mano anyta irgi yra tokia, jei kazkas atsitinka visur kalta as, nors ir tiksliai zino kad kaltas sunus, bet to pripazinti nenori. Arba jei as su ja susitikusi pradedu su ja bendrauti ir kazka pasakau ant savo vyro, tai ji is pradziu graziai nutyli, o man isejus tada jau pakalba ant manes. Tai nutariau, kad kuo maziau matysiuos as su ja, tuo bus geriau. Bet zinokit nezinau ar as cia gerai dabar elgiuosi ar ne, bet kai labai retai lankausi, tai isvis nenoriu susitikineti, ir tikrai labai seniai jau maciausi. Ir tikrai skaudziausia dar tai, kad kai mano vyras nuvaziuoja pas ja, tai ir kalba, kad as neduodu jai vaiku, niekad neatvezu...o kad pati nors karta paskambintu vaikams ir pasneketu ar pasikviestu pas save-to nebuna niekada. Ir cia skaitosi anyta, vaiku mociute.
