Sveikos visos, pasidalinsiu sava patirtimi, galbūt kam labai pravers, nes pati ilgai dar vos prieš kelis mėnesius ieškojau tokios info.
Pirmas vaikas CP, antras vaikas - natūralus gimdymas. CP buvo atliktas ne dėl mano pačios būklės, o dėl vaiko, atsidarius pilnai gimdos kakleliui ir vaikui tik bepradedant eiti gimdymo takais, krito tonai ir vaikas pradėjo trokšti, buvo pernešiojimas, žali vandenys, Gydytoja (pagarba jai) D.Simanavičiūtė (KMUK) pasitarusi su gimdyklų vedėju, nebedelsė dėl sekcijos. Atsigavau greitai po CP, užgijo be komplikacijų, tačiau tuštumo jausmas, nepilnavertiškumo neapleido gerą mėnesį. Nors ir esu apsigimusi optimistė... Kol išmokinom dukrą valgyt, ką jau kalbėt apie visus papo apžiojimo niuansus ir t.t., nes buvo be galo sunku prižadinti dėl vaistų poveikio... Bet išvažiavom namo (po 6 parų) jau mokėdami
Vėl pastojau per pirmą dukros gimtadienį

Realiai gimdyt turėjau po 1,9 m. po CP. Kadangi gyd. Simanvičiūtė išvykusi, jos rekomenduota pradėjau lankytis pas nuostabią gydytoją R. Mačiulevičienę. Ji iškart pasakė, kad jokioje rimtoje medicininėje literatūroje mes nerasime nurodyta kitaip, nei: C pjūviui pilnai sugyti užtenka 1 metų. Taigi nuo pat pradžių buvau nuteikta gimdymui natūraliai, ko labai troškau. Kiek suprantu, tai priklauso dar ir nuo placentos įsitvirtinimo vietos gimdoj, padėties ir t.t. čia jau kiekvienai individualiai, stebima nėštumo eigoje.
Sąrėmius atlaikiau galima sakyt lengviai, be jokių nuskausminamųjų, na pats vaiko lindimas lauk buvo kaip pirmąkartei, todėl buvo sunkiau, labai sunkiau, tačiau vistiek, tarp sąrėmių pagalvojau, kad jei dabar pasiūlytų lipti ant stalo CP - nelipčiau

stengiausi būt stipri, kiek tik galėjau, gal tik kelis kartus gydytojai šaukiau: padėkit, prašau... na bet čia niuansai, kai sąrėmis praeidavo gydytojai pasakydavau: lengviau ištemt, kai prašau

ji sakė: žinau
Pasakė, kad jei skaudės per pjūvį sakyčiau, na bet net visai ne ten skaudėjo, be to labai pasitikėjau gydytoja, tai buvo ramu..
Atsimenu, kad kirpo, paskui siuvo, gijo viena vieta ilgokai, nors pusiau sėdėjau jau grįžus namo po 3 dienų, bet nepalyginsi to jausmo dūšioj... Sūnus ieškojo papo jau už pusvalandžio po gimimo, žiūrėjo juodom akim ir buvo iškart sukalbamas

O su vyresniąja užsispyrėle vis kaunamės
Vėlgi, šie gimimo skirtumai tikrai nereiškia, kad kurį nors myli labiau, ar kaip nors išskiri... skiriasi gimdymai, o ne meilė
Būkit laimingos