Ar esat su vaiku gulėję ligoninėj?

uzjauciu visas mamytes, kuriom teko ar tenka patirt tokius baisumus...Mes irgi gulejom, kai mazylei buvo 10 paru. Prisiminimai baisiausi, is Santariskiu. Pati dar buvau silpna po gimdymo, ir teko savo vaikeli ginti nuo nereikalingu proceduru, nuo bereikalingai brukamu vaistu. Irgi buvo visa subadyta, ir galvyte ZOdziu, geriau neprisimint, praeity jau tas kosmaras, ir niekam to nelinkeciau.

Pasiskaičius jūsų istorijų (ir aš susigraudinau..), net ramiau pasidarė, kad mes, tokie "nepareigingi tėvai", išsisukom be ligoninių, nors kartą ir mus ten siuntė. Dvi paras vaikas vėmė (be temperatūros), neiškentėm, nubėgom į polikliniką. Pediatrė nusiuntė į Santariškes - "dėl galimos organizmo dehidracijos", beje, diagnozė taip ir liko neaiški - gal rotavirusas, gal šiaip ką nuo grindų palaižė - buvo pats tas metas, kai viskas į tiesiai į burną keliauja ...Pasakėm, kad važiuojam, bet...nenuvažiavom, pasukom tiesiai namo, juolab kad dehidracijos požymių kaip ir nesimatė (įdomu, ar vaikas, reguliariai atsigeriantis mamos pieno, jau taip greitai gali "dehidruotis"? ). Trečią dieną sūnus stebuklingai pasveiko, va o ligoninėje, matyt, mus būtų išlaikę dar kokią savaitę, nors teko girdėti, kad ir dvi dėl rotaviruso "profilaktiškai" tenai tenka praleisti - tokia sistema...
Bėgti nuo tokios sistemos kuo toliau...

Mes irgi gulejome ligonineje, kai mano mazei buvo 3 savaites. Gulejome Kaune Mazylyje del guzu krutineje Bet as tai buvau labai patenkinta - isskyre vienviete palata su tv, atskiru wc dusu, spec. maistas, super demesys. Na vienu zodziu, tik geriausi prisiminimai Prisiskaicius jusu pasakojimu, suprantu, kaip mums pasiseke

mes ka tik grizom is ligonines, gulejom Santariskiu vaiku ligoninej, naujagimiu skyriuj. Buvau maloniai nustebinta - remontas nuliovas, baldai nauji, sviesaus medzio, lovos namines kaip sakau zodziu viskas liux, tik per silta - palatoj 25! kosmaras. Na o buvau nuejus i neisnesiotu naujagimiu skyriu, tai baisu..

Su Emiliu teko tris kartus gultis i ligonine is kuriu du kartus pasiemiau ji parasiusi pareiskima. Vienas kartas buvo su roto virusu - atveze velai nakti, o kita diena pamaciusi, kad nera jokio gydymo, kurio as negaleciau atlikti namuose pasiemiau vaika. Kitas kartas buvo su laringitu - atvaziavom tik procedurom, nes buvo savaitgalis, o kai vaikui ligonineje pasidaro tik blogiau ( temperatura palatoj apie 25, sausa, saule kaitina, o atidaryti langu ir isvedinti negalima - cia guldo vaikus su laringitu, kuriems dregnas oras reikalingas). Vel rasiau pareiskima, ir klausiau gydytojos grasinimu, kad vaiko gyvo namo neparsivesiu. Trecia karta patys ta pacia diena paleido, kai vaika su laseline visa diena pralaike. Tai tik paziurejo ar slapime acetono neliko ir paleido. Tiesa, kardiogramos atsakymo teko kita diena atvaziuoti.
O apie gydytoju elgesi su ligoniais ir visa ligoniniu isvaizda tai geriau patyleti.

Zhiema, mano mazoji santariskiu neisnesiotu naujagimiu skyriuj beveik 5 savaites praleido. Ten gal ir gera prieziura, tik salygos nekokios. Paprasciausiai kai 10 m2 dydzio palatoj turi isitekti dvi mamos ir du kudikiai, tai ..... . Tik vienas dalykas nepatiko, kad kai as su mazaja is karto neatsiguliau i ligonine, tai nuo manes buvo slepiama koks gydymas jai taikomas. Sesutes vis sakydavo, kad jai vitaminai per laseline lasinami, kai lasejo antibiotikai.
Va aplinka pas juos dabar kiek aptvarke. Pirmadieni ten buvom nuvaziave pasirodyti, tai matesi, kad skyrius po remonto, plastikiniai langai visur sudeti, o kituose skyriuose remontai dar vyksta.


nzn, as jau po to ir jegu aiskintis neturejau, nes ir pacia i ligonine buvo pagulde. Gal pas juos tokia politika - sakyti mamai kuo maziau, kad nesijaudintu ir pieno turetu, pries israsyma jau reta bemaitina pati.

A prie to ir dar viena min prisiminiau, santariskese vaiku ligonineje pagalba yra teikiama tik vaikui, jei kas nors atsitinka mamai ( mano palatos kaimynei nuo kraujo uzkretimo temperatura iki 40 pakilo), jie nieko nedaro - geriausiu atveju iskvies greitaja, kad i kita ligonine nuveztu. O kai man prie mazosios temperatura pakilo, tai paprase namo isvaziuoti ir visai nebuvo svarbu, kad tai nuo pervargimo.

Ojei, mamos, kokios liūdnos jūsų istorijos Labai užjaučiu...
Mes su sūnum gulėjom Santariškėse, vaikų traumatologiniam, kai jam buvo metukai. Gavom kaip ponai palatą, kur tik jo lovytė buvo ir mano lova, o visi daktarai ir sesutės tikrai labai žmoniški buvo. Švelnumais gal ir nesišvaistė, bet jokių baisybių irgi nebuvo , man viską paaiškindavo, rūpinosi, o siūles mažiukui irgi labai profesionaliai sutvarkė, labai gražiai gijo - dabar beveik žymės nebėra . Tik maistas jų - visiškai tokiems mažiems nepritaikytas. Mes visą maistą vaikui iš namų veždavom, o aš valgiau ligoninės maistą, kurį vaikui atnešdavo . Nes duodavo, pvz., cepelinus vaikui, kuriam prieš savaitę suėjo metai Įdomu, čia visur vaikų ligoninėse maisto vaikams nediferencijuoja, ar tik kai kur?

O as pernai su Adomu gulejau Antakalnio ligonineje. Nenuskilo ne tas zodis. Pagavo vaikiukas 10 men. roto virusa. Pagulde i palata kur gulejo pamestinukas 6 men. ir neigalus vaikelis gal 12 metu irgi pamestinukas, prie aparatu prijungtas... Kai prisimenu, Jezau Marija!! Ta 12 metu berniuka isveze i kita ligonine, pasirodo juos meto is vienos ligonines i kita, nes labai ligoniniu biudzeta neva suryja. O ta vargseli Mindaugeli puses metu, priziurejau pati. Nieks ten prie jo nabago neprieina, slapias guli. Tai ir sauskelnes keiciau, ir eidavau pieniuko jam prasyti. Paskui koset labai pradejo. Vis prasiau seseliu ir daktariu, kad patikrintu ji, o jos, karves, ne is vietos. Tik sekancia diena apziurejo vaikeli, kai jam jau nosyte uzsikiso, kosejo smarkiai, o po to, nabagelis, is musu ir rota pasigavo. Kaip ten toliau su juo buvo nezinau, nes patys issikrausteme i reanimacine, tiek manasis Adomas buvo nusividuriaves ir nusivemes, kad net vos nenumire. Dieve, kaip baisu prisimint! Taigi reanimacineje isbuvom sesias paras. Ir pries ten sutikta personala galiu tik zemai zemai galva nulenkti.

Teko patirt ir mum ta kosmara, taip pat gulejom Santariskiu chirurginiam skyriuj.
teko pagulet beveik menesi. Tai po to menesio galvojau, kad as vaziuosiu i Vasaros 5, tik jau be sunaus. Didesnio kosmaro, personalo abejingumo ir betvarkes nesu maciusi. As vaziuodama i Respublikine ligonine tikejausi, kad vaziuoju i geriausia ligonine LR, kur bus geriausia prieziura ir pan., bet labai smarkiai nusivyliau, net musu provincijoj turbut geriau priziuri negu ten (aisku nekalbi apie paciu daktaru profesionaluma). Jeigu kudikiui, su ilgai negyjancia po operacijos zaizda, sukilo karstis ir negali priprasyti, kad padarytu kraujo tyrima dabar pat, o ne rytoj, kad neduok dieve nebutu per velu ... Aisku as ji issireikalavau atejo is laboratorijos i palata paeme krauja ir po val atnese atsakyma, bet ta pasiekiau saukdama ant seseliu, verkdama ir koliodamasi (aciu dievui , kad jau nervai buvo pakrike, tai koliotis buvo paprasta).... del baisaus elgesio su mazais vaikai, del pasenusiu vaistu, kuriu galiojimo data pasibegus pries metus nesiojimo vaikams as buvau net skyriaus vedeja issikvietus....
Tikiuosi, kad i pacia geriausia Lietuvos ligonine tikrai daugiau nepapulsim nei mes su suneliu, nei jus mamos su savo maziukais

Na as su mazium ligoninej gulejau kai jam buvo 1,5men.Atsigulem tipo tyrimams porai dienu, o pragulejom savaite
Na galvoju tiek jau to, maniau paziures visi specialistai tuo paciu-iskentesiu
Kadangi pati slogavau, siek tiek slogavo ir mazius, bei truputi kosejo, tai zinoma pasakiau gydytojai
Viena diena buvau trumpam isejusi is palatos, ateinu ziuriu sesute jau pasiima maziu nestis kazkur, sako ar zinot jam skyre antibiotikus, sakau neaa... , paklausiu o kur statys, sako kadangi daug plauku, tai i rankyte...
Procedurinis buvo salia tai girdejau kaip mazius rekia kokia 10-15 min,visa ta laika sedejau ir zliumbiau
Tiesa gydytoja apie tai kad skyre antibjotikus net neuzsimine, kai pasiteravau sake, kad blogas kraujas, na ir kad sloguoja bei kosti , na galvoju tiek to kraujas gi blogas...
Ta pacia diena mazius pradejo klykti is skausmo, skaudejo pilvuka, na aisku as nesupratau kame reikalas, nes jam pilvo diegliu beveik nebuvo, gydyto aiskino man kaip durnikei, kad iki 3 men. taip buna, taip vaikas kankinosi 4 dienas, kol viena diena netycia sesutes usklausiau, arne gali cia buti nuo antibiotiku, ji pasake zinom , na tada puoliau i asaras, galvoju viespatie ka su tuo vaiku daro
zodziu baigus kursa paleido mus namo, kraujas truputi pagerejo, kai gryzau atejo apylinkes sesute , tai kai paklausiau koks turi buti tokio vaiko nusedimas, pasake norma 10, o pas maniski buvo 11...
taigi... jiems vienintelis vaistas antibiotikai...deja...
Tiesa gulejau Klaipedos vaiku ligonineje

Ir aš norėčiau papasakoti savo istoriją. Atsigulėm į ligoninę, kai mano mažylei buvo beveik trys mėnesiai. Buvo antradienio vakaras, namuose sukilo temperatūra iki 39, mergaitė kosėjo labai sausai. Tai buvo pirmasis susirgimas, abu su vyru išsigandom, išsikvietėm greitąją ir taip atsidūrėm ligoninėj. Trečiadienį ligoninėj mažoji kosėjo daug geriau (pradėjo atsikosėt), temperatūra daugiau ir nebuvo pakilusi. Padarė kraujo tyrimą, nusiuntė pas LOR. Pasak LOR gydytojos, ausytės buvo truputį paraudę nuo slogos. Gydytoja, kuri mus prižiūrėjo pasakė, kad yra LOR gydytoja parašė, jog yra ausų uždegimas (o man pasakė kitaip, nes nenorėjo gąsdinti), taip pat kraujo tyrimas nelabai geras. Pradėjo lasinti vaistus nuo slogos ir nuo ausų uždegimo. Penktadienį pasakiau, kad norim važiuoti namo. Tai ji dar nusiuntė persisviesti plaučius. Atėjusi pasakė, kad mažajai vos ne plaučių uždegimas ir namo mūsų neišleis. Dar sako skiriu antibiotikus, ateis sesutė ir paims mergaitę įstatyti katerį. Va tada aš, šiaip niekada neprieštaraujanti, prabilau ir pasakiau, kad kateterio neleisiu statyti, gydytoja dar bandė man prieštarauti, bet aš griežtai pasakiau "ne". Nežinau kas privertė mane paprieštarauti, gal ir blogai padariau, bet gydytoja skyrė geriamą, gana skanų antibiotiką. Bet turbūt pasielgiau taip todėl, kad mergaitė tikrai neblogai jautėsi, gerai atsikosėjo, jau nebeslogavo. Gydytoja dar pasiskundė mano mamai (ji atėjo aplankyti), kad neleidau leidžiamą antibiotiką varyti, tipo jis greičiau suveikia. Bet kad ten nebuvo kam suveikt. Taigi savaitgalį prasėdėjom visiškai sveikos ligoninėj, o pirmadienį pasakiau, kad važiuoju namo. Išleist išleido, bet išrašymo lapelyje parašė, kad išleido penktadienį (atseit gulėjom 10 dienų).
P.S. Dar buvo atsitikęs toks dalykas: savaitgalį buvo atėjusi budinti gydytoja, klausia, kas yra, kuo skundžiamės. Aš sakau įtaria plaučių uždegimą. Tada ji žvilgtelėjo į plaučių nuotrauką, taip keistai šyptelėjo ir pasakė: "Mamyte, reikia griežčiau prašyti, kad namo išleistų". Taip ir nesupratau, tai ką mes visai sveikos ligoninėj gulėjom. Tik gerai, kad nepasigavom jokio kito viruso.
P.S. 2 O kai nunešiau atsakymą pas šeimos gydytoją, tai ji išsigando: "Negi jums taip blogai buvo?" Pasirodo ten parašyta, kad mums buvo laringitas su dusulio priepuoliais, ausų uždegimas ir dar kažkas.
Dabar pasimokiau, kad greitąją reikia kviesti tik EKSTRA atveju.

Mums su dukryte irgi teko santariskese paguleti Jai tada buvo 10men
Nesinori net prisimint visko bet liko patys blogiausi prisiminimai
Pagulde irgi tyrimams bet tyrimai buvo vilkinami kol galu gale uzsikrete roto ar kazkuo panasiu mergyte istisai veme : vandenio uzgeria vemia maisto suvalgo - vemia, issireikalavau per barnius kad ateitu pediatre viena po to kita abieju nuomones skyresi viena sake kad cia gal gerklyte siek tiek paraudus, o kita kad tai apsinuodijimas, o kai vakare pradejo kilt temperatura atejo budinti chirurge ir nusprende kad tai del inkstu labai mane prigasdino ir liepe statyt laseline, as neleidau badyt vaiko, toks siutas paeme kad kiekviena asoba mano vaika badys net nezinodama kas jam yra, ir dar idomiuasia kad skyriui neturejo jokiu virskinima gerinanciu vaistu pakraupau, pasigailejau kad neisimeciau "angliuko"ar ko nors panasaus.
Ta nelemta chirurge nusprende mano mazyle perkelt i reanimacija ( kaip veliua paaiskejo visai be reikalo) As palydejau iki reanimacijos ir is manes ja paeme pakilau i 5 auksta ( reanimacija pirmam berods) ir dar tebegirdejau spiegiant savo mergyte, mamos kurios tai isgyveno supras ka as tada jauciau...
Manes neleido i reanimacija tik tarpdury sutikau gydytoja kuri mane labai nugasdino ir pripasakojo tokiu baisybiu kad salia stovejusi moteris mane apkabino ir pasake as labai us uzjauciu ( is gydytojos kalbos suprato kad jos bukle prasta )
reanimacijoj prabuvo dvi paras, man gyduytojai sake kad ji rami nebevemia, o kartu gulejusio berniuko motina sake kiek isgeria tiek fontanais isvemia.
Grizo i skyriu ir vel viskas tas pats mergyte vemia nusilpusi 10 men vaikas guli ir net nejuda , as tokia bejege jauciausi atsidurus respublikinej ligoninej , niekada negalejau net issivaizduot kad toks bardakas gali but.
Kita diena vede echoskopuot ir kortelej iskaiciau kad reanimacijoj mano mazylei isvien leido raminancius , netveriau is pykcio.Isklojua viska gydytojui o jis man liepe valerijono pagert , vat tik kazkaip labai keista pasidare kad mes iskart buvom perkeltos i geriausia palata, gal pajaute savo kalte.
Keturias dienas vaikas praveme reanimacijoj pargulejo nieks nezino kraipo galvas nezino ka daryt, tada teko skambint i savo gimtaji miesta Alytu privaciam daktarui.
Jis mums liepe duot kepto obuolio ir banano o jei nepades suleist dabar jau nepamenu dvieju pavadinimu vaistuku.Taigi vyras ryte iskepe obuoli ir atleke is Alytaus i vilniu suvalge mergyte kelis gabaliukus obuolio ir laukiam ar neisvems, praejo valanda kita - nieko , davem pienuko - nieko , nevemia.Taip ir praejo, nezinau ar tai sutapimas ar istikro tas obuolys padejo. Tai va tau ir vilniau specialistai as tikrai pakraupus nuo tokiu gydytoju ir nuo tokio abejingumo,
tiesa seseles tai ten labai geros jos labai stebejosi kodel gydytojas neskiria kitokiu vaistuku
Ir dar kas man tose santariskese labai nepatiko tai kad su mano vaiku elgiasi kaip su nuosavu net operuot kai veze tai net paraso jokio nereikejo ir siaip neaiskina nieko, taigi motinai ir ant proto gali krist nuo nezinios
O beje mergytei dabar 4 metai bus o dar vis svetimu bijo jei tik kas prisiliecia iskart draskosi ir spiegia , kreipemes pas psichologus ir jie ta tik patvirtino kad tai kudikysteje patirtos baimes pasekmes.
Manau kad jei dabar guleciau su vaiku tokioj ligoninej tai tiesiog reikalauciau visko paaskinti pagristi visus veiksmus, ir jei matyciau kad negali padet iseiciau is tokios ligonines. Tuomet kazkaip buvau labai pasimetus, pirmas vaikas ,labai pasitikejau gydytojais ir t.t