Ar esat su vaiku gulėję ligoninėj?

Na, įkišiu ir aš savo trigrašį - gal mano žinios šviežiausios. Mamas ligoninėj maitina, bet tikrai labai mažos porcijos. Kažkas čia rašė, kad yra virdulys - mano atveju (buvom su maže 2003 spalio mėn. tris dienas Santariškėse) jo nebuvo. Tiksliau buvo, bet seselės pareiškė, kad tas virdulys jų nuosavas, atseit jos čia susimetė tam virduliui, ir pacientams juo naudotis negalima. Rozetės, kaip teisingai buvo minėta - koridoriuj už durų. Taigi, įvertinęs situaciją, vyras atvežė mums prailgintuvą su šakotuvu (5 rozečių), virdulį, naktinę stalinę lemputę (nes palatoj tik klaikaus ryškumo šviesa plieskė), šildytuvą (buvo spalį klaikiai šalta). Seselės aišku baisiai burbėjo dėl tokio mano savavališko ,,interjero išplėtimo", grasino visokiom priešgaisrinėm apsaugom, bet aš nekreipiau į jas dėmesio ir tiek.Seselės tai nerealiai vriednos visos man pasitaikė - pastoviai burba ir bamba dėl kiekvieno nieko, viskas negerai... Įsivaizduokit, atneša vaistus kūdikiui: tabletės gabalas arba pakelis kokių nors miltelių. Taigi, čia jau mamos reikalas susitrinti tą tabletę, turėti virinto vandenuko sugirdymui, o taip pat ir buteliuką ar kokį kitą kūdikišką indelį. Todėl tikrai nemačiau reikalo nė vienos iš jų ,,apdovanoti'', jei jau apie kyšius kalba. O daktarė buvo l. maloni ir rūpestinga, bet kai norėjau jai ,,atsidėkoti'' - neėmė. Tai tokie pastebėjimai.
P.S.: rūbelių vaikams tai tikrai niekas ten neduoda.

kas turejo operacija : kaip su ta narkoze? ar vaikas labai ilgai gaivaliojasi? va del ko neramu...ir kaip ji maitina tada?
o iki operacijos - ar tikrai neleidzia kudikiaimas valgyt net mamos pieno?

Sorry jei suklaidinau rasydama , Raganiuke ir mes vezemes savo virduli, nes jo neduoda. Del kysio na mes davem 100 Lt, nes operacija nebuvo sudetinga ir labai trumpa max 15 min. Mes gulejom Chirurginiame skyriuje berods 4 aukste. Ir palatoje valgyt galejome, bent jau niekas nedraude, juk nepaliksiu savo vaiko vieno

Iki operacijos mums neleido bent sesias val valgyti, o po atsigaivaliojimo dar bent valanda arba bent 40 min. Negalima nei mamos pieno, neiko, net vandens neduoda. Kadangi musu operacija buvo trumpa tai ir atsigavo vaikas greit tik viduriavo kuri laika. Dar maziui bande operacijos metu kauke pakeisti vamzdeliais, bet jus vaikas isstumdavo kazkaip tai visa operacija isbuvo su kauke. Nenustebk jei vaikas lyg koses po narkozes tai del tu vamzdeliu. Del reanimacijos nezinau ten mazius isbuvo kelias minutes kol atsigavo ir tada tik ji man atnese i palata.

mes gulejom santariskese kai buvo 5sav. Maze valgyt negaudovo, o as gaudavau, bet kartais labai nekoks maistas buvo. Personalas: sesutes visai saunios buvo, o vat gydytoja, taip ir matesi, kad lauke, kad ka duotum, bet is principo nedaviau!!Musu pusbroliukas 7 men neperseniausiai gryzo is tos pacios ligonines, tai maista duodavo ir vaikui ir mamai, tik vaikas ne viska valgydavo, tai mamyte duodavo savo ka turejo.
Sekmes jum!!! Viskas bus gerai!!!

Del vaiko rubeliu - vežėmės savo, tik ten taisyklese visur griežtai parašyta buvo, jog negalima džiovinti rūbų... Bet man jau nebuvo kas daro - ten uzsikrėtėm Rota virusu, suviduriavo ir apkakojo visus rūbelius ir patiesaliukus, tai aš ir ploviau ir džiovinau, valytoja matydavo,kad pilna vonia pridžiauta, bet nieko nesakė.
Maisto man neužtekdavo, gerti irgi tik puodelis kompoto ar arbatos. Tad giminaičiai nešdavo mineralinio, termosus su kava ir t.t. Būtinai pasiimkit savo valgymo įrankius.

dar karta pakartosiu - maitina ir mama, ir vaika. Tik porcijos mazos.
Vaikui maitinimas pritaikytas pagal amziu - siaip net ir misineli turi toki pati duoti.

Kai gulejau su Emiu pediatrijos centre, tai valgyti atnezdavo i palata - neikur eiti nereikejo.
KAi santariskese su mazaja, tai ten reikia eiti i valgykla. Valgykloje yra mamoms saldytuvas.

P.S vaikams ir buteliukus duoda.

Daktaras Saniukas nuostabus zmogus ir geras specialistas, kitos daktares nepazystu nieko negaliu pasakyti.
Maitinimas iki vaikui 1 metu priklauso ir motinai ir vaikui, kaip jau minejo porcijos tikrai mazos, bet ten antrame aukste yra kavinuke kur iki 5 lt gali pavalgyti visai neblogai ypac dienos pietus ir ji dirba iki 19 valandos.
Gerti tikrai pasiimk ten palatose labai tvanku, po operacijos vaikas bus reanimacineje bet priklausys nuo vaiko bukles kiek laiko.Sesutes neblogos, aisku reikia kartas nuo karto patepti, paprastai uztekdavo sokaladuko manijos ar panasaus ta prasme nepersisteng, o jei nori ka duoti gydytojams tai duok tik israsant, tik anesteziologui iskart.
Rubeliai tikrai taip pat savi, bent jau as nemaciau, kad duotu. Ortopediniam -chirurginiam skyriui galesi palatoje drasiai valgyti niekas nedraudzia.
Silvute man atrodo kalbejo apie naujagimiu skyriu tai ten tikrai neleidzia palatose valgyti.
Tad laikykites, jei tu busi tvirta tai ir tavo maziukui bus gera. SEKMES

Netycia susiradau likimo draugus Mes lyg irgi nusiteikinejam tai paciai operacijai, bet as tai taip labai nesijaudinu. Mus nuo pat pradziu priziuri gyd.Galvydiene, esam tikrai labai patenkinti jos gydymo metodais. Mat mums buvo paskyre gyd. Zitkauska Pylimo polik., tai jis nieko gero nezadejo. Antra karta nuejom tiesiai pas Galvydiene, tai po kiek laiko ji apie operacija isvis nebeuzsimindavo, bet kai nueme gipsus, tai cia jau musu paciu kalte buvo- nemasazavom tiek kiek sake ir net langeciu nenesiojom, nes 2 kartus dare ir visvien nepadare kokiu reikia Kas del operacijos, tai jai paciai cia kaip 2x2, tad manau jaudintis labai tikrai neverta. Aisku geriau kad nereiketu, bet... turbut toks likimas. Kitiems buna daug baisiau . Tuo ir galima pasiguost. Ka gi, sekmes jums, mes irgi lauksim savo eiles


As tikrai dziaugiuosi, kad jums viskas pasiseke. Mes irgi nusiteikinejame panasiai operacijai ir kai paskaiciau, kad gipse reikia isbut tris!!!! ilgus menesius!!!, man net kvapa ateme Mums dabar pats vaiksciojimo etapas ir tai butu lygu KOSMARUI Vaje, net galva puole skaudet. O kiek jums laiko operavo? Linkiu daug daug stiprybes, nes zinau ka tai reiskia

paulet teko ir mums ligoninej. buvom dvieju savaiciu, svoris krito ir buvo nubertas, tai atsidurem Klaipedos vaiku ligonines reanimacijoj. buvo baisu vien nuo to zodzio kad reanimacijoj, bet kadangi leisdavo pabuti su juo matem kad nera taip blogai kaip nugasdino mus issiuntes daktaras. personalas tikrai ten malonus, matesi kad rupinasi, leisdavo ir panesiot, nors lasejo skysciai. nors viena daktare apsauke - tipo vaikui negerai ant ranku, bet juk motinos rankos gydo. po paros perkele i naujagimiu skyriu. apie si skyriu irgi nieko labai blogo pasakyti negaliu - aisku kaip ir visur yra visokiu zmoniu. galiu pasidziaugti, kad per ten praleista savaite praejom visus specialistus - kai kurie nuramino, kai kurie seka iki siol. gerai ir tai kad blogu tyrimu ilgai laukti netekdavo, jei blogi, jau valandos begi budavo aisku, jei geri laukdavom kitos dienos. viena diena net 4 kartus me slapimo tyrima, mat vis laboratorija duodavo aliarma - blogas, tai skyriaus vedeja pati issinese maziu apiplove ir paeme sysiu ir atnesusi rodo stai va koks turi buti, nors emiau ne tik as bet ir sesutes. kas liecia maitinima tai tik skatino, o man vis itikinejo kad atsistatys pieno gamyba, kai kada taip ir nutikdavo.
o stafilokokas itartas irgi neuzaugo.

teko ir mums aptureti ta "dziaugsma" ir pabuvot ligonininej. Pirma karta virusas zarnyno buvo kazkoks tai i antakalni nuvaziavom, labai gerai kad dar pati maitinau tai vaikas tik mano pienu ir buvo gyvas nes kita maista isvemdavo, priekaistu personalui tikrai neturiu, labai faini visi svelnus, malonus, tik salygos ne kokios, pastatas senas, virinto vandens aukste nebuvo nei virstuveles, bet kai vaikelis sirgo smarkiai nebuvo kada galvoti apie patogumus.

Kita karta pabuvojom po avarijos, santariskes, tai ten buvo kazkoks kosmaras.
Pirmiausia, kai policininkai tiesiai is ivykio vietos atveze mus i ligonine niekas nenorejo ileisti tipo eikit per priemima, o jie kazkaip prie reanimacijos privaziavo. As stoviu visa sudauzyta, sokas, koja suzalota, vaikas vemia ant ranku, visai nukeipes toks (jam tada 10 men buvo). Paskui jau patys policininkai rupinosi kad greiciau daktarai apziuretu paguldytu i skyriu, nes niekas ten neskubejo. Gerai kad veliau tie patys policininkai veze mane i greitaja pagalba sutvarstyti, o veliau vaiku ligoninej niekas manes net nepaklause kaip as pati jauciuosi, koja pati turejau persiristi, vaika nesioti, vaistus jam duoti, maitinti, zodziu pagalbos jokios. Kita diena surado kad jam vidinis kaojos kaulo luzis, uzdejo gipsa...

Pakliuvom guleti i nugimu skyriu nes tik ten buvo tinkamos lovytes kudikiams, palatoj dar veinas berniukas nuplikytu veidu, perrisimai su narkoze, istisai verkia, perrisimai su narkoze. Zodziu baisu. Turejo ateiti okuliste apziureti akiu dugno. Sesele sulasino vaikams vaistuku i akis ir liepe laukti, laukiam valanda dvi, po pustrecios valandos, mano vaikas uzmigo ir tada isiverzia tokia fifa, grieba ta nudegusi berniuka mieganti is lovos plesia jam akis ir zibina zibintuveliu, tas aisku zviegia nesavu balsu, nezinau ka jinai ten pamate ... Savo vaikao neleidau zadinti, sakau tokiu egzekuciju cia man nedarysi, tai kaip puole aiskinti, kad jinai is viso cia neprivalo dabar dirbti atejo tik kad kviete, kadas kalta liksiu jog israse nebus okulisto konsultacijos ir t.t. gerai sakau neaaiskinkit, tokiu dalyku mano vaikui niekas nedarys ir suda tu cia pamatysi su savo zibintuveliu.
(paskui nuveziau i rega, tvarkingai be jokiu verksmu akytes patikrino, viskas gerai aciu dievui)

Toliau prasidejo nuotykiai su gipsu, tas gydytojas kuris uzdejo sake kad uzteks dvieju savaiciu ir galima bus nuimt nes luzis po kaulu ir turi greit sugyti, kai po savaites atvezem parodyti jau kitas daktaras liepe laikyti maziausiai tris savaites, dar po dvieju nuvaziavau jau kita chirurge, padare rengena sako laikykit dar dvi savaites, bet jau kazkaip jauciau kad nepatinka jam tas gipsas, naktim nemiega vis ta kojyte kilnoja, sakau nuimkit bent paziuret gal jam trina. Nueme gipsa, siaubas, ant kulno didziausia pusle jau trukusi, po pirstais pusles, oda visa nuesta, nuasausejusi (jis oer tas tris savaites jau buvo ismokes su visu gipsu vaiskscioti), nieko paziurejo, ir ziuriu vel ta pati gipsa deda, tipo laikyk dar tas dvi savaites. Ciupau vaika i glebi ir is tos ligonines, galvoju, nedarysit cia man nesamoniu....Nesusikalba tarpusavy, kiekvieno vis kitokia nuomone.

Pabaiga laiminga, ir vaiksto ir begioja ir kalbeti bando, zodziu poveikio tos avarijos jokio, bet man prisiminimai kraupus.

Teko ir mums pagulėt. Mūsų šeimos gydytoja taip vaiką "nugydė", Kad nedaug trūko iki bronchinės astmos. Vieną naktį prasidėjo priepuolis, vaikas negalėjo įkvėpti, pradėjo mėlynuoti. Išvėžė mus greitoji į ligoninę. Ten dvi savaites prabuvom. Vaistukus gėrėm, inhaliacijas darėm. Jam buvo tik 6mėn. Tada ir Naujus Metus ligoninei šventėm