Ar esat su vaiku gulėję ligoninėj?

Na, iš mano, trijų vaikų mamos patyrimo, galiu pasidalinti savo gulėjimo ligoninėse įspūdžiais... Ten dažniausiai papuoli su viena liga, o grįžti su trim, todėl kol įmanoma nesigulti, stengiuos nesigulti. Bet kai jau reikia, tai reikia, tada bent jau mažiau koridoriais ar kitomis bendromis patalpomis tada stengiuos su vaikučiais vaikščioti, kad virusų neprisigaudyti... O kovoti už savo vaiką visada reikia - ir žioplų seselių, ant vaikų besipraktinkuojančių vaistus leisti yra, yra gydytojų išsiblaškiusių, kuo daugiau suprasi ir matysi, tuo vaikučiui geriau bus... Negaliu kartais sau atleisti, kai prisimenu, kaip mano sūnų nukankintą iš operacinės po valandos parnešė, nes nesugebėjo kateterio įstatyti.... Jis tada neišnešiotas, mažas buvo, tai kol reikiamą specialistą susirado, kuris tokiems mažiukams moka kateterį įdėti, subadė visas rankas ir kojas, net operaciją po to atidėjo kitai dienai. Taip supykus buvau, pirma mintis - į teismą paduosiu... Tada internete paskaičiau, apie berniuką, kurį per operaciją anestezeologas paliko, savo reikalais išėjęs ir šis numirė, tam daktarui, berods kelis metus lygtinai davė, tai kam čia rankos ir kojos mano vaiko subadytos rūpės, jeigu tik tokia atsakomybė skiriama vaikeliui mirus... Todėl pačios viską turim matyti...

Nors viena supratinga mamyte as irgi neziureciau aplinkos, jei vaikui butu blogai, ne linksmintis gi vaziuoji, o gydytis

Esam guleje jau tris kartus Klaipedos vaiku ligoninei .. Tai neduok Dieve daugiau papult , baisu man ten - kiekviena kart baisiausia yra vaiko isnesimas kateteri idet ar keisti nors budavo ir salia stovejau , vaikas klykia - baisu .. Man ligonines nepatinka isvis, as ju bijau ,toks jausmas visada kad is ten jau neiseisi ,jauciosi ten kaip kaleijime .. Tikiuosi daugiau nebepapulsim i ligonines, bet aisku Didelis Aciu Daktarams Ir Slaugitojams uz viska.. Gal ir ne tema - ligoninėje buni aisku ne tam, kad valgyti, bet sitoi ligoninėje labai neskaniai maitino --vaikas atsisakidavo valgyt.... gal ten reiketu pakeist vireja arba meniu .. ,

Perskaiciau ir negaliu nepasireiksti...Zinoma, kiekvienai mamai baisiausia yra kai jos vaikas serga. Ir savo vaiko liga nesulyginama su svetimo. Bet ne kateteriu statymas yra baisiausia (nors anksciau ir as pati taip galvojau). Bet, deja, gyvenimas parode, kad baisiausia yra vaiko atidavimas operacijai, matymas koks jis bejegis ir bemieges naktys reanimaciniam skyriuje. Tada tikrai nerupi aplinka ar patogumai. Ir nuo gydytoju priklauso ne tik kiek subadytos rankos, bet vaiko gyvybe, tiesiogine prasme. Tad tikrai zemai lenkiu galva pries gydytojus, kurie profesionaliai, gerai atlieka savo darba, kurie stengiasi padaryti viska, kas tik nuo ju priklauso, kurie net sunkiausioje situacijoje randa geriausia sprendimo buda. Tokie gydytojai verti medalio. Laimei, man su tokiais teko susidurti. Ir blogiausiomis akimirkomis tikrai sulaukiau tiek profesionalios, tiek zmogiskosios pagalbos. Didelis Aciu jiems. O jei kartais, kam nors reikia konkreciu patarimu, gydytoju pavardziu, rasykite man i AZ. Esu susidurusi su vaiku chirurgais, neonatologais, endokrinologais ir urologais.

Esam guleje ir mano nuomone jai neramina pvz. temperatura auksta kosulis geriau gultys suleis vaistus ir greiciau pasveiks

As ir esu gulejus su vaiku ligoninej. Pradzioj, kol labai blogai ir stresas tai tikrai nepastebi nei patalyniu, nei lovu, nei kitu dalyku. Bet ilgiau pabuvus vis tiek tokie dalykai pradeda kristi i akis. Todel nereikai cia sakyti- oi kokia tu mama, jei rupi patalyne. Bet man rupi kur mano vaikas guli.
Esam guleje KMUK, II ligoninej, ir Vilniuj Antakalnio lig. Tai Vilniaus ligonine man labiausiai "patiko" (jei galima pavartoti toki zodi ) Svaru, tvarkinga, atitinkamai pagal vaikus irengti baldeliai, spalvinga (kas irgi manau svarbu vaikui sveikstant). Personalas malonus, i klausimus atsakoma, paaiskinama.

Baisiausiai man buvo II ligoninej. Ir labiausiai istriges nemalonus seseliu bendravimas. Kazkaip ten kuo zemesnio rango specialistas, tuo bjauresnis. Apsaukia del visokiu dalyku (atvaziavom nakti su greitaja, tai as nebuvau isidejus nei termometro, nei indu, tik vaikui kelis rubelius). Tai jau ir taip stresas ir nemiga, o dar tos karalienes ryte Bet paskui issiaiskinom santykius ir daugiau manes nekabino.

Beja, man visada kelia klausimus ta tvarka, kad mamai negalima kartu i procedurini. Juk kas geriausiai nei mama, negali nuraminti vaiko. Suprantu visus tuos ju argumentus, kad prie mamu vaikai labiau jautrus, kas neva mama trukdo ir pan, taciau nuo tada, kai gulejau su puses metuku mergyte KMUK ir ja is manes paeme proceduriniam koki pusval klykde bandydami ivesti katereri i slapimo pusle (nes niekaip negalejo trymimams pasislapinti), as neisekntus iejau i ta procedurini daugiau niekada, niekada nepalieku vaiko proceduriniam. Mano vaikas buvo visas subadytas, su melynemis nuo laikymo, nubreztu veideliu. O tuomet neva gydytoja (rezidente) man bande kad taip ir turi buti, as nebesutikau. Nuo tada esam guleje dar kelis sykius, ir kitose ligoninese. Iskart ramiai pasakau- as eisiu kartu i procedurini. Aisku labiausiai tuo pyktinasi seseles, del neva trukdymo, bet as visada paprasau, kad parodytu dokumentus kur nurodyta kad ne reanimacijoj as negaliu butu kartu, ir jei tokie yra, as pasirasau, kad prisiimu sau cia kalte. Niekada jokiu dokumentu niekas nera parodes. O as daug geriau nuraminu vaika, bei visada sekmingai ivedami kateriai ar pan.
Manau, kad kiekviena mama pagal savo vaika jaucia, galbut kiti tikrai ramesni be tevu, bet mano atveju vaikui geriau sekasi, kai as su ja susitariu ir abi duodam rankyte. Niekada nekomentuoju, ne puses zodzo nepasakau dirbanciam personalui, bet as privalau buti su vaiku

Sutrinku su minori, reikia pačiom dalyvauti visame procese ir aklai nepasikliauti gydytojo nurodymais, o esant galimybei tartis, išklausyti kito gydytojo nuomonę dėl gydymo metodo, skiriamų vaistų. Aišku visko negalima žinoti ir kontroliuoti, bet prašyti info būtina, juk gydytojai irgi žmonės ir gali klįsti. Dažnai ir aš savo profesinėje veikloje pastebiu, kad klientas kitomis akimis pasižiūrėjęs į situaciją, pteikus jos profesinį įvertinimą pasiūlo gerų sprendimų.

auginu dvi dukrytes. Su pirmagyme 12paru patekom i ligonine. Taip baisu buvo,kai mazyle issinese,bet dziaugiuosi,kad nejau kartu. Tikriausiai nebuciau leidus nieko daryti. O tada tik blogiau butu buve. Kitus kartus irgi nejau kartu. Vaikui nebutu lengviau buve jeigu matyti šielvartaujancia mama.

Su mažiuku gulėjau 2 kartus: 2 mėnesių ir 1 m ir 1mėnesio. Labiausiai įstrigo pastarasis, nes kateterio niekaip negalėjo įvesti. Iš procedūrinio atnešė visą subadytą ir buvo kateteris įdėtas į kojytę. Trečioje paroje kateterio vietoje pradėjo pūstis. Bandė pakeisti kateterio vietą, bet nesėkmingai..... Liko subadyta ir galva, ir kojos ir rankos..... Galiausiai po visų badymų vaikui išrašė geriamus vaistus.... Ir išrašė namo, nes lašelinių ir leidžiamų vaistų nėra, tai galime gydytis namuose... Ačiū Dievui, po visų išgertų antibiotikų, pasveikome, liko tik ligoninių baimė. Dabar vos tik pas gydytoją profilaktiškai apsilankom, tai su riksmais, neįmanoma normaliai nei pasverti, nei ūgį pamatuoti.....

Iki keliu metu vaikui leidzia guleti ligonineje su mama?

iki 7 berods

Teko gulėti tris kartus per 5 metus Kai Pupa buvo 2 savaičių, 2 m ir 4,5 m.