Smagią temą atradau
Geriausiai prisimenu, kaip mano metukų angelėlis ramiai eidamas virtuvėj sugebėjo išgriūti ir galva išdaužti stalčiaus stiklą (pas mus virtuvėj toks didelis stalčius su stiklu, o jame laikom puodus). Ir tai įvyko taip netikėtai, kad tik pamačiau jau gulintį vaiką ir prie pat jo galvos didelias smailias stiklo šukes. Visa laimė, kad jos neįsmigo jam į galvą. Na bet čia nelabai linksma, tiesiog dar ir dabar matau tą vaizdą.
Linksmiau buvo, kai sykį grįžau namo ir net amo netekau pamačiusi virtuvę...visos sienos ir net lubos buvo aptaškytos mėlynių kompotu...o mano sūnus su močiute ramiai paaiškino, kad netyčia puodelis išsprūdo iš rankų.
Jau vyresnis, kokių keturių metų, paslėpė mano telefoną, kad aš į darbą neičiau (telefone žadintuvas) ilgokai ieškojau, jau ir vyrą apibariau...tada prisipažino.
Dukrytė dar maža, tai tik sauskelnes su nelabai kvepiančiu turiniu buvo pagriebusi...aš pati begėdė nespėjau sutvarkyti. Po to rankytes ploviau su muilu, kad kvepėtų
Mūsų tėtis labai užsiėmęs, tai dukra tiek jį ir temato

, o vieną dieną tėvelis parėjo namo ir jau nebereikėjo jam niekur eiti, tik čia mūsų mažoji, kuriai buvo kokie aštuoni mėnesiai ir sako "tete ate"

geriausiai išmokta frazė.