QUOTE(picea @ 2007 10 15, 21:18)
Man buvo problemos su maitinimu, nu niekaip neišėjo to teisingai padaryt. Tai nepasakyčiau, kad kam tenai buvo įdomu. Dėkui vienai akušerei, kuri matyt jau pamačiusi neviltį mano veide, atėjo ir gal pusę valandos kankino mane, vaiką ir pati kankinosi, bet jos dėka aš nors kažkiek galėjau maitint. Gaila vardo nepamenu, tokia rūstaus veido ir nekalbi.
Man irgi neišėjo iš pradžių... Bet pagalbos sulaukdavau - arba pati akušerė užsukdavo, išgirdusi, kad vaikas verkia, arba siųsdavau vyrą, kad parvestų

O kartą skaičiau koridoriuj plakatus apie žindymą, tai viena akušerė pamatė ir davė pasiskaityti apie tai kažkokių atšviestų lapų

Jei iškils kokių sunkumų, būtinai prašykit pagalbos. Dabar ne į temą, bet vienos draugės VGN visą naktį prarėkė, ir niekas neatėjo, o ji viena buvo, bijojo jį palikt... Tai čia tik vienas pavyzdys... Nesakau, Trakuose gal ir ne šventosios dirba

gal ir rūsčiais veidais pasitaiko

bet tikrai didesnė tikimybė sulaukti pagalbos, bent jau man taip pasirodė.
QUOTE(picea @ 2007 10 18, 17:59)
Gerai, kad aš nenorėjau epidūro, net nepagalvojau, kad Trakuose gali būti problematiška jį gaut

. Na bet aš epidūro labiau bijojau nei gimdymo skausmų

. O skatinančius į patį gala pasiūlė gydytoja, matyt matė, kad reikia.
Aš irgi epidūru visai nesidomėjau. Nors anksčiau rašiau, kad skausmas buvo baisus, bet nesigailiu, kad gimdžiau be epidūro, ir jei gimdysiu antrą kartą, tai tikrai be epidūro

Skatinamųjų ir man prireikė, nes gimdymo veikla visai sustojo... Iš pradžių tai buvo visai nieko

Užeina sąrėmis, vyras pamasažuoja, ant kamuolio pasisupu, ir vėl viskas gerai

bet jau paskui...

Toms, kurios abejoja, siūlyčiau dar kartą pasvarstyti... Juk nėra tas epidūras toks nekaltas... Aš skausmo apskritai bijau (o akušerė po gimdymo pasakė - "įsivaizduoju, kaip jums turėjo skaudėti". Nes pabaiga komplikuota buvo), bet va kažkaip iškenčiau

Tai juk baigtinis dalykas, nesitęsia be galo. Aišku, jei tikiesi, kad epidūras tikrai bus, o jo negauni, tai visai kas kita...